LTG elektrifikavimo programa: atvyksta elektriniai traukiniai, išmanūs sprendimai žaliajai elektros energijai

„Reikalingi pokyčiai skatina veikti dabar ir siūlyti aplinkai draugiškesnius sprendimus. Siekdami atnaujinti naudojamą techniką, o juo labiau pakeisti technologijas tvaresnėmis – elektrifikuoti intensyviausiai eksploatuojamą Lietuvos geležinkelio ruožą Vilnius–Klaipėda, pokyčiams ruošėmės iš anksto“, – teigia Egidijus Lazauskas, LTG grupės generalinis direktorius.

Šiuo metu įgyvendinant elektrifikacijos programą statomas 363 km kontaktinis tinklas, statomos ir atnaujinamos šešios elektros pastotės, veikiančios elektros perdavimo tinkle. Viena jų jau atnaujinta ir veikia bandomuoju režimu, vykdomi ir kiti veiksmai siekiant užtikrinti stabilų ir patikimą elektros tiekimą. Taip pat įsigyjami elektriniai lokomotyvai ir keleiviniai traukiniai, elektrifikuojamas Vilniaus geležinkelio mazgas, modernizuojami esami kontaktiniai tinklai. Planuojama, kad Vaidotuose bus statomas depas aptarnauti riedmenims, o Naujojoje Vilnioje – elektrinių keleivinių traukinių remonto, stovos ir paruošimo depas.

Elektriniai traukiniai bus testuojami kitąmet

E. Lazauskas atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais keičiasi keleivių norai ir reikalavimai traukiniams.

„Planuodami ateitį ir siekdami užtikrinti ES keliamų žaliųjų tikslų įgyvendinimą bei norėdami pasiūlyti mūsų keleiviams kuo patogesnius, tvaresnius ir efektyvesnius traukinius, įsigijome elektrinius keleivinius traukinius. Ši technologija yra pasiteisinusi, nors geležinkelio transporte kaip kurą jau bandoma naudoti ir vandenilį. Elektriniai traukiniai patikimesni nei deginantys dyzeliną, jų priežiūra paprastesnė, sureguliuota jų gamyba ir tiekimas, – pasakoja E. Lazauskas, – Keičiant technologiją, t. y. įsigyjant elektrinius lokomotyvus ir traukinius, būtina atnaujinti ir susijusią infrastruktūrą. Todėl ir įgyvendiname Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo programą, kurioje atsižvelgiama ir į statomą „Rail Baltica“, europinės vėžės geležinkeliu sujungsiančią Varšuvą su Talinu.“

Pirmieji iš Šveicarijos gamintojo „Stadler“ užsakytų 15 elektrinių keleivinių traukinių, kurie bus 100% pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, į Lietuvą atvyks kitų metų viduryje. Apie pusę metų jie bus eksploatuojami bandomuoju režimu, o keleivius maršrutu Vilnius–Šiauliai–Klaipėda pradės vežioti 2026 m. antrą pusmetį. Šie traukiniai greitesni, patogesni, juose įrengta 200 vietų – 30% daugiau nei kursuojančiuose šiuo metu. Beje, iš minėtų 15 traukinių 6 bus su įkraunamomis baterijomis, kurie kursuos nepilnai elektrifikuotomis linijomis, pavyzdžiui, Vilnius–Varėna–Marcinkonys. Važiuodami elektrifikuota linija jie naudos kontaktinio tinklo tiekiamą elektros energiją, o kur jo nėra – sukauptą baterijose. Galutinėse stotelėse jiems bus įrengti baterijų krovikliai, kurių sparti energijos krova truksianti tiek, kiek vyksta keleivių išlaipinimas ir įlaipinimas, leis užtikrinti sklandžią kelionę iki kontaktinio tinklo.

Šiuo metu vykdomas ir elektrinių lokomotyvų, kurie elektrifikuojama linija pradėtų kursuoti 2027 m. pradžioje, įsigijimas.

Skaičiuojama, kad dėl mažesnių energijos ir riedmenų priežiūros sąnaudų Lietuvos geležinkelių tinkle veikiantys vežėjai potencialiai sutaupys apie 505 mln. Eur ir projektas atsipirks per 19 metų.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2721?placement=

Priežiūra bus perkelta į modernius depus

Elektrifikavimo programos įgyvendinimas – tai ne tik kontaktinių linijų statyba ir atitinkamos technikos įsigijimas, bet ir reikalingų specialistų pasiruošimas. Aptarnauti ir remontuoti elektrinius traukinius reikalingos kitos žinios ir kvalifikacijos, juose daug automatizuotos ir kompiuterizuotos įrangos, šie traukiniai turi išmanias automatines diagnostikos sistemas ir iš anksto gali įspėti apie galimus gedimus bei reikalingą techninį aptarnavimą. Specialistai, kurie aptarnaus elektrinius traukinius, jau ruošiami.

Pirmaisiais metais traukinių einamąją priežiūrą numatyta atlikti dabar turimuose depuose su specialiai šiam tikslui įsigyta įranga. Planuojama, kad modernus elektrinių keleivinių traukinių depas Naujojoje Vilnioje ir krovininių lokomotyvų depas Vaidotuose pradės veikti 2028 m. pradžioje. Iki tol garantinį aptarnavimą traukiniams suteiks jų gamintojas.

„Ne mažiau svarbi ir elektrifikuoto geležinkelio ruožo priežiūra. Nutraukta kontaktinė linija gali lemti visų elektrinių traukinių prastovas. Todėl ruošiamos komandos, kurios operatyviai likviduotų gedimus, pavyzdžiui, gamtos stichijų nutrauktas kontaktines linijas, o taip pat sistemingai aptarnautų geležinkelio linijas pagal techninės priežiūros reikalavimus. Šiems darbams atlikti, suprantama, suplanuota įsigyti reikalingą techniką ir įrangą“, – teigia LTG grupės generalinis direktorius.

Kai 1 centas virsta milijonu eurų

Įgyvendinus geležinkelio elektrifikavimo programą, įmonė taps stambiu elektros vartotoju, dėl to ypač jautriu iššūkiu tampa elektros kainų svyravimai. Skaičiuojama, kad vos vieno cento už kilovatvalandę elektros kainos pokytis gali lemti apie 1 mln. Eur papildomų išlaidų ar atvirkščiai – sutaupymą per metus.

„Prognozuojame, kad, pradėję eksploatuoti elektrifikuotą geležinkelio ruožą Vilnius– Klaipėda, sunaudosime bent du kartus daugiau elektros energijos nei dabar, t. y. per 100 GWh. Suprantama, kad tikrieji skaičiai priklausys ir nuo krovininių, ir nuo keleivinių traukinių poreikio. Taigi, apsirūpinimas elektra – taip pat vienas iš svarbiausių elektrifikavimo programos elementų. Jos tiekimą jau esame užsitikrinę, bet taip pat siekiame ir konkurencingos kainos“, – vardina E. Lazauskas.

LTG grupė, siekdama šių tikslų įgyvendinimo, jau žengė pirmuosius žingsnius bandydama technologijas ir sprendimus, galinčius padėti suvaldyti kainų svyravimus. Pavyzdžiui, praėjusį rugpjūtį Juodšiliuose, Vilniaus rajone, pastatyta pirmoji Lietuvoje elektrą gaminanti garso slopinimo sienelė su saulės moduliais. Ši 22,2 KW saulės elektrinė per metus turėtų pagaminti iki 14 MWh elektros energijos. Jei projektas pasiteisins, saulės elektrinės bus montuojamos daugelyje geležinkelio garsą slopinančių sienelių. Paprastų betoninių ir saulės modulių garso slopinimo sienelių įrengiamo kainos skiriasi nedaug, tad šis sprendimas leidžia efektyviau naudoti ir žemės plotus, ir lėšas.

Pasitelkia modernias technologijas

„Pirmieji rezultatai patvirtina, kad sienelė su Lietuvos gamintojo „SoliTek“ saulės moduliais ne tik garsą slopina tinkamai, bet ir didina įmonės tvarumą teikdama elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, – teigia LTG grupės vadovas. – Dar vienas žingsnis – išbandome elektros kaupiklių (baterijų) technologiją.“

LTG administracijos pastate sostinės Pelesos g. sumontuota 80 kWh talpos baterija su išmaniuoju valdikliu-konverteriu. Įvertinus šio pilotinio projekto rezultatus, bus priimti sprendimai dėl galimybių didesnės galios elektros kaupiklius įrengti kituose LTG grupės įmonių pastatuose ar naudojamuose įrenginiuose bei elektrifikuojamuose ruožuose. Jie būtų įkraunami, kai elektros kainos mažiausios, o sukaupta elektros energija naudojama, kai jos kaina didžiausia. Didesnės galios baterijos gali būti naudojamos ir balansavimo paslaugoms teikti.

„Elektros kainai ypač jautrūs bus elektriniai keleiviniai traukiniai, nes daugiausia jų kursuoja tuomet, kai elektros kaina didžiausia. Krovininiai traukiniai gali važiuoti ir tuomet, kai elektros kaina rinkoje mažiausia, pavyzdžiui, naktimis, – kaip dar planuojama racionaliau naudoti modernius traukinius pasakoja LTG grupės generalinis direktorius. – Baterijas galime panaudoti ir regeneruojamai elektros energijai, kurią išskiria stabdomi traukiniai, kaupti.“

Įmonė taip pat svarsto galimybę įsigyti elektros fiksuota kaina, taip elektros kainos svyravimas turėtų kuo mažesnę įtaką galutiniams įmonės veiklos rezultatams.

Planuojama, kad investicijos į ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo projektą sudarys 457 mln. Eur, iš kurių maždaug pusė – 200 mln. Eur – bus skirta iš ES Sanglaudos fondo. 2025 m. jį baigus ši geležinkelio linija suteiks impulsą didinti viso transporto sektoriaus konkurencingumą bei mažinti poveikį aplinkai. Apskaičiuota, kad elektrifikavus šį ruožą per metus į aplinką nebus išmetama daugiau kaip 150.000 t CO2.

Elektrifikavus ruožą Vilnius–Klaipėda bus pastatytas 363 km kontaktinis tinklas, o Lietuvos geležinkelių elektrifikacijos lygis nuo dabar esančių 8% pakils iki beveik 28%. Šiuo metu elektrifikacijos projekte atlikta daugiau nei 70% darbų, visus darbus planuojama baigti 2025 m pabaigoje.

Iš viso pagal LTG elektrifikavimo programą iki 2030 m. pabaigos įgyvendama 14 projektų, kurių bendras biudžetas – apie 900 mln. Eur.