Lietuva neužleidžia lyderio pozicijų lazerių srityje

Reklama publikuota: 2019-04-16
Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK) nariai vieningai tvirtina, kad LITEK ypač svarbus ir reikšmingas mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvaujant ir tarpsektorinėje, ir tarptautinėje veikloje, atrandant ir kuriant naujas verslo galimybes užsienyje, plėtojant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę bei inovacijų plėtrą (MTEPI). Šiuo metu klasteris vienija 17 įmonių, kurios savo išradimais ir gaminiais garsina Lietuvą visame pasaulyje.

Nikolajus Gavrilinas, ultratrumpųjų lazerių sprendimų UAB „Integrali skaidulinė optika“ įkūrėjas ir direktorius, pasakoja, kad prie klasterio prisijungė prieš trejus metus. Su klasterio pagalba jis plėtoja revoliucinį lazerių rinkoje išradimą, kuris jau patentuotas visame pasaulyje, dėl jo panaudojimo derybos vyksta su įvairiais gamintojais ir vartotojais. Jo nuomone, per silpna teigti, kad klasteris padeda jo nariams, teisingiau būtų sakyti: „klasteris kiekvieną savo narį sustiprina kartais“.

nuotrauka::2 left

„Lazerių rinkai sukūrėme fundamentaliai naujais technologiniais sprendimais paremtą generatorių (osciliatorių), kuris visais parametrais dešimtimis ar šimtais kartų pranašesnis už esamus tokios paskirties įrenginius, gali visus juos pakeisti, nes keičia savo parametrus ir derinasi prie poreikių, neturi detalių, kurios dėvisi, todėl nereikalauja nuolatinių patikrinimų, – pasakoja N. Gavrilinas. – Bet svarbiausia – mūsų kūrinys industrijoje gali būti pritaikomas per keliolika minučių, kai kitiems įrenginiams reikia kelerių metų, o taip pat gerokai pigesnis, t. y. su juo lazeriniai prietaisai, pvz., staklės, kuriose lazeris gali sudaryti apie 90% kainos, bus žymiai pigesni. Konkretus pavyzdys – lazerines stakles gaminanti Lietuvos įmonė su mūsų technologija savo gaminius galės atpiginti bent 3–5 kartus.“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Apie šį išradimą rašo daugelis pasaulio specializuotų leidinių, juo prasideda šios srities konferencijos. Anot N. Gavrilino, jie išgyveno tradicinį išradimo ciklą, kai iš pradžių juo susidomi mokslininkai, o po 3–5 metų, kai išradimo nauda tampa akivaizdi – ir industrijos atstovai. „Su klasterio pagalba mes sparčiai judame į galutinį produktą, kuris apsaugotas pasauliniais patentais“, – tvirtina vadovas.

nuotrauka::4 right

Sudomino pasaulinius gigantus

Klasterio nario Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkas dr. Karolis Ratautas sukūrė technologiją, kuria jau susidomėjo ir dėl jos pasirašytos bendradarbiavimo bei konfidencialumo sutartys su tokiais gigantais kaip „MacDermid Enthone Industrial“ ir „Molex“ (JAV), intensyviai bendradarbiaujama su FCA koncernu („Fiat Chrysler Automobiles“, Italija), MISTA (Italija) bei kt. įmonėmis. Bendradarbiaujant su FIAT tyrimu centru jau pagamintos veikiančios elektroninės schemos – lietimui jautrus atidarymo mechanizmas – FIAT 500 automobilio daiktadėžės dangčiui.

„Į plastiką integruota elektrinio laidumo takelių formavimo technologija (angl. Moulded Interconnect Devices, MID) ant išlietos termoplastikinė detalės paviršiaus leidžia sujungti elektrinio laidumo takelius bei sumontuoti elektroninius komponentus, pvz., kontaktinius paviršius – antenas, jutiklius, jungiklius – taip taupomos medžiagos, sumažinamas prietaiso svoris, sutrumpinama jo gamyba, – pasakoja technologijos išradėjas dr. K. Ratautas. – MID turi didelį potencialą automobilių, aviacijos, apšvietimo, kompiuterių ar medicininės technikos srityse, kur sparčiai atsirandančios inovacijos reikalauja didinti elektroninių komponentų skaičių įrenginyje.“

Didžiausias MID technologinis iššūkis – elektrinio laidumo takelių gamyba. Kadangi technologija yra nukreipta į 3D sudėtingos formos plastikines detales, standartiniai metodai gamybai netinka. FMTC buvo sukurta kombinuota lazerinė–cheminė selektyvi metalo nusodinimo technologija formuoti elektrinius laidumo takelius ant dielektrinių paviršių. Elektrinės grandinės schemą galima rašyti lazerio spinduliu tiesiai ant plastikinio, stiklinio ar keramikinio paviršiaus jį modifikuojant ir toliau selektyviai nusodinant varį cheminiu besroviu būdu ant modifikuotų vietų. Ši technologija finansiškai efektyvesnė palyginti su pramonėje naudojama vokiečių kompanijos LPKF technologija.

nuotrauka::7 right

Vardija klasterio narystės privalumus

Karolis Kvietkauskas, inžinerinio projektavimo ir inovatyvios gamybos UAB „3D prototipai“ direktorius, teigia, kad mažai ir nežinomai įmonei paprasčiausias būdas tapti pastebėtai ir įsitvirtinti rinkoje – įsilieti į klasterį.

„Gamyboje naudojame industrinius plastiko ir metalo 3D spausdintuvus, veikiančius lazerio pagalba, todėl buvo logiška tapti LITEK nariu, – teigia K. Kvietkauskas. – Iš karto ėmėme glaudžiai bendradarbiauti su kitomis klasterio įmonėmis – ir mes pirkome jų paslaugas, ir jie perka mūsų. Dabar apie 80% produkcijos eksportuojame, daugiausiai į Skandinaviją ir Vakarų Europą – veikiame 5 metus ir kasmet augame po 30%.“

Anot jo, dar labai svarbu, kad su klasteriu paprasčiau eiti į struktūrinius fondus, pvz., norint gauti finansavimą įrangai įsigyti. Be to, tokia, dažniausia labai brangi, įranga klasteryje racionaliau išnaudojama visų jos narių. Ne mažiau svarbu, kad visą investicijų projektą administruoja klasteris, o tai nuo kiekvienos įmonės nuima laikui imlią veiklą, kuriai maža įmonė net negalėtų skirti resursų, ypač administruoti didelius projektus. Ne mažiau svarbu, jog klasteris pritraukia daug užsienio organizacijų, įmonių ir net valstybinių delegacijų, kurių apsilankymas – tai galimybė rasti potencialių partnerių. Klasteris taip pat dalyvauja daugybėje užsienio renginių, kur reprezentuoja jam priklausančias įmones ir pristato jų veiklas potencialiems klientams.

nuotrauka::5 right

Dr. Kęstutis Juškevičius, 22 metus veikiančios optinių dangų lazeriams ir lazerinėms sistemoms UAB „Altechna Coatings“ MTEP padalinio vadovas, teigia, kad didžiausia klasterio vertė – sudaryta galimybė glaudžiai bendradarbiauti mokslui ir verslui, o taip pat drauge su kitais klasterio nariais pasinaudoti struktūrinių fondų investicijomis.

„Sukurta terpė, kur galima vykdyti mokslinius tyrimus ir kurti technologijas, nes vien įmonės jėgomis tai daryti sudėtinga. Glaudžiai ir rezultatyviai bendradarbiaujant skirtingoms įmonėms bei mokslininkams vyksta kokybiškesnis, kūrybingesnis darbas, o rezultatai pasiekiami greičiau. Ir tai todėl, kad esame viename kieme – mokslininkai, lazerių komponentų kūrėjai bei lazerių gamintojai, mechaninio apdirbimo baras – beveik viskas, ko reikia kurti inovacijas šioje srityje“, – konstatuoja K. Juškevičius. Iš tiesų LITEK narės įsikūrę vienoje teritorijoje – sostinės Savanorių pr. pabaigoje dešimtyje pastatų.

nuotrauka::3 right

Pasak Juliaus Paužolio, LITEK vadovo, iš šalies gali atrodyti, kad būti klasteryje paprasta ir lengva, tačiau realybė sudėtinga, nes susitinka atskirų įmonių skirtingi interesai ir verslo kultūra, lūkesčiai, supratimas apie inovacijas – tai reikia suderinti. Tačiau būdamas klasteryje daliniesi savo patirtimi, žiniomis, gebėjimais su partneriais ir taip praturtini kitus bei save. Todėl klasteris – puiki aplinka įmonei drastiškai augti, tereikia suprasti ir išnaudoti jo teikiamas galimybes.

Jungia ne tik bendras kiemas

N. Gavrilinas atkreipia dėmesį, kad jaunoms ir mažoms inovatorių įmonėms ypatingai svarbi parama, kuri sudaro galimybes išvykti ir pristatyti savo išradimus parodose, konferencijose ir kituose pasauliniuose renginiuose. Būtent LITEK finansavimo agentūrų vykdomų programų dėka pritraukia lėšų išradimams pristatyti pasaulyje, o taip pat padeda parengti įvairią dokumentaciją finansavimui ar dalyvavimui parodoje. Anot N. Gavrilino, kelių savo srities specialistų inovatorių įmonei be klasterio pagalbos tai būtų neįgyvendinama užduotis.

nuotrauka::6 left

Vytautas Gatelis, vienos iš LITEK įkūrimo iniciatorės ir pagrindinės finansinės rėmėjos, lazerių ir jų komponentų gamybos UAB „Ekspla“ gamybos direktorius, teigia, kad vienam visuomet sunkiau ką nors daryti, nei suvienijus jėgas. Todėl savo produkcija pasaulyje garsėjanti „Ekspla“ dar gerokai prieš klasterio sukūrimo inicijavo mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

„Šiandien galiu tvirtinti, kad ryšiai su LITEK nariais yra daugialypiai – tarp jų yra ir mūsų produkcijos pirkėjų, ir tiekėjų, ir bendrų projektų vykdytojų. Taip pat prasiplėtė techninės galimybės, nes įsigyta įvairių staklių, kitos sudėtingos ir būtinos įrangos, kurios atskiram nariui nebūtų prasminga pirkti“, – sako V. Gatelis. Jis taip pat konstatuoja, kad klasteris gerokai padidino dėmesį kiekviena jo nare, nes jį aplanko ir aukščiausio rango valstybės delegacijos, ir verslo misijos.

„Vienas iš didžiausių darbo klasteryje iššūkių – tarpusavio pasitikėjimo kūrimas ir stiprių bendradarbiavimo ryšių puoselėjimas nepaisant konkurencijos. LITEK savo veiklos rezultatais demonstruoja, kad tai ne tik įmanoma, bet ir ekonomiškai naudinga. Klasterizacijos puoselėjimas ir stiprinimas Lietuvoje yra svarbi investicija: visos ES mastu klasteriams skiriamas prioritetas dėl visos aibės priežasčių, bet daugiausiai – dėl jų kuriamo inovacijų potencialo“, – klasterių naudą komentavo Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius, girdamas vieną iš 10 Lietuvos klasterių (LITEK), kuris gali didžiuotis tarptautiniu sertifikatu – Bronzos meistriškumo žyma.

LITEK dalyvauja projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“. „InoLink“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį MITA vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

nuotrauka::1 nocrop

FOTOGALERIJA Lietuva neužleidžia lyderio pozicijų lazerių srityje (11 nuotr.)

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rekordiniai Lietuvos žaidimų industrijos metai: naujos galimybės ir senos problemos Premium

Lietuvos žaidimų industrija pernai stiebėsi į viršų – plėtėsi vietos įmonės, taip pat atvyko naujų, kurios...

Inovacijos
2022.06.30
Darbo aplinka keičiasi iš esmės: „Xerox“ žengia permainų priešakyje Verslo tribūna

Skaitmeninimo iniciatyvos versle, ypač paskatino prigijęs hibridinio ar nuotolinio darbo modelis, ragina...

Išmani Lietuva
2022.06.30
Švedų tyliai nupirkta Kauno žaidimų kūrėja „Tutotoons“ pelną augino 15 kartų Premium 1

Kauno mobiliųjų žaidimų kūrėjai „Tutotoons“ karantinas leido pasiekti rekordinį pelną ir apyvartą. Be to,...

Inovacijos
2022.06.27
Tiksliosios technologijos tvariai užaugintam kokybiškam maistui – Lietuvos ūkių dabartis Verslo tribūna

Neįtikėtinu greičiu tobulėjančios šiuolaikinės technologijos ir inovatyvūs sprendimai keičia Lietuvos...

Išmani Lietuva
2022.06.27
Robotai, „atimsiantys jūsų darbą“ – ne toks jau ir baubas Premium

Robotizacija ir, kalbant plačiau, DI, tebėra daugybės mitų gaubiamos technologijos ir tendencijos. Galima...

Inovacijos
2022.06.26
P. Kuisys: ruošiamės blogiausiam, o tikimės geresnio Premium

Nors ekonominės krizės – galbūt pageidaujamas reiškinys, į jas reikėtų žiūrėti kaip į savotišką gydymą – per...

Inovacijos
2022.06.23
50 mln. Eur investicija Klaipėdoje – galimybė pramonei nebemindžikuoti ties inovacijų slenksčiu Premium 1

Jau šį rudenį planuojama baigti statyti 21.000 kv. m ploto pramonės inovacijų parką „VMG Technics R&D Park“,...

Vadyba
2022.06.23
Bizūnas dar neišgąsdino: kriptoįmonės Lietuvoje toliau dygsta kaip grybai po lietaus Premium

Vyriausybė kriptopaslaugų tiekėjų reguliavimo sugriežtinimui pritarė anksčiau birželį. Dabar svarstymai...

Inovacijos
2022.06.22
Naujasis „Bitė Lietuvos“ vadovas – G. Butėnas

Naujuoju UAB „Bitė Lietuva“ vadovu paskirtas Gintas Butėnas, ilgametis bendrovės darbuotojas, pastaruoju metu...

Inovacijos
2022.06.21
„Money 20/20“: „fintech“ reguliavimas toliau eis saugumo keliu

Birželio 7–9 d. Amsterdame vyko didžiausias Europoje „fintech“ renginys „Money 20/20“, kuriame pirmą kartą...

Inovacijos
2022.06.19
Tyrimas: kas penktas Lietuvos gyventojas norėtų keisti karjerą į IT 7

Kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – 52% – mano, kad jo ar jos skaitmeninių įgūdžių ir žinių lygis yra...

Vadyba
2022.06.18
Kompiuterijos ateitis – gali tekti pajudėti prie krašto Premium 1

Technologijų tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Gartner“ skaičiuoja, kad iki 2025 m. net 75% duomenų verslai...

Inovacijos
2022.06.17
Norime daugiau turtingų žmonių? Sumažinkime opcionų biurokratiją Premium

Nors skatinimas opcionais – teisė darbuotojams įgyti dalį įmonės, kurioje jie dirba, nuosavybės – Vakaruose...

Inovacijos
2022.06.16
Metų verslumo pedagogė: mokome susikurti pagalvę ir skaudžiai nekristi Premium

Poreikiai yra neriboti, o ištekliai – riboti, – toks vienas iš principų ir sąvokų, kurių siekta mokiniams...

Gazelė
2022.06.16
Neišvengiama, bet komplikuota tvarių vilkikų perspektyva Lietuvoje Premium

Jau nuo 2035-ųjų ES bus visiškai sustabdyta prekyba naujomis anglies dvideginį išmetančiomis transporto...

Logistika
2022.06.16
Kas bendro tarp juostų ir AI bei kaip duomenų saugykla gali apsaugoti nuo „Ransomware“ ? Verslo tribūna

Atsakymai į visus šiuos klausimus – neseniai pristatytose IBM naujienose, susijusiose ir su programine...

Išmani Lietuva
2022.06.16
5G inovacijoms ir pritaikymui Lietuvoje – „smėlio dėžė“

Susisiekimo ministerija trečiadienį pristatė bandomosios 5G inovacijų ir pritaikymo skatinimo aplinkos –...

Inovacijos
2022.06.15
Kaip vadovauti komandai, kuri nori augti? Verslo tribūna

Kiekviena organizacija susiduria su darbuotojų pritraukimo, išlaikymo ir motyvavimo iššūkiais. Ne vienas...

Išmani Lietuva
2022.06.15
Ruošiamasi atverti didelės vertės duomenis

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, jog viešojo sektoriaus institucijos turėtų pradėti rengtis...

Inovacijos
2022.06.13
Lietuvoje kuriasi Izraelio „fintech“ bendrovė „UNIPaaS“

Izraelio finansinių technologijų („fintech“) sprendimų bendrovė „UNIPaaS“ Lietuvoje įsteigė padalinį „UNIPaaS...

Inovacijos
2022.06.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku