Lietuva neužleidžia lyderio pozicijų lazerių srityje

Publikuota: 2019-04-16
Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK) nariai vieningai tvirtina, kad LITEK ypač svarbus ir reikšmingas mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvaujant ir tarpsektorinėje, ir tarptautinėje veikloje, atrandant ir kuriant naujas verslo galimybes užsienyje, plėtojant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę bei inovacijų plėtrą (MTEPI). Šiuo metu klasteris vienija 17 įmonių, kurios savo išradimais ir gaminiais garsina Lietuvą visame pasaulyje.

Nikolajus Gavrilinas, ultratrumpųjų lazerių sprendimų UAB „Integrali skaidulinė optika“ įkūrėjas ir direktorius, pasakoja, kad prie klasterio prisijungė prieš trejus metus. Su klasterio pagalba jis plėtoja revoliucinį lazerių rinkoje išradimą, kuris jau patentuotas visame pasaulyje, dėl jo panaudojimo derybos vyksta su įvairiais gamintojais ir vartotojais. Jo nuomone, per silpna teigti, kad klasteris padeda jo nariams, teisingiau būtų sakyti: „klasteris kiekvieną savo narį sustiprina kartais“.

nuotrauka::2 left

„Lazerių rinkai sukūrėme fundamentaliai naujais technologiniais sprendimais paremtą generatorių (osciliatorių), kuris visais parametrais dešimtimis ar šimtais kartų pranašesnis už esamus tokios paskirties įrenginius, gali visus juos pakeisti, nes keičia savo parametrus ir derinasi prie poreikių, neturi detalių, kurios dėvisi, todėl nereikalauja nuolatinių patikrinimų, – pasakoja N. Gavrilinas. – Bet svarbiausia – mūsų kūrinys industrijoje gali būti pritaikomas per keliolika minučių, kai kitiems įrenginiams reikia kelerių metų, o taip pat gerokai pigesnis, t. y. su juo lazeriniai prietaisai, pvz., staklės, kuriose lazeris gali sudaryti apie 90% kainos, bus žymiai pigesni. Konkretus pavyzdys – lazerines stakles gaminanti Lietuvos įmonė su mūsų technologija savo gaminius galės atpiginti bent 3–5 kartus.“

Apie šį išradimą rašo daugelis pasaulio specializuotų leidinių, juo prasideda šios srities konferencijos. Anot N. Gavrilino, jie išgyveno tradicinį išradimo ciklą, kai iš pradžių juo susidomi mokslininkai, o po 3–5 metų, kai išradimo nauda tampa akivaizdi – ir industrijos atstovai. „Su klasterio pagalba mes sparčiai judame į galutinį produktą, kuris apsaugotas pasauliniais patentais“, – tvirtina vadovas.

nuotrauka::4 right

Sudomino pasaulinius gigantus

Klasterio nario Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkas dr. Karolis Ratautas sukūrė technologiją, kuria jau susidomėjo ir dėl jos pasirašytos bendradarbiavimo bei konfidencialumo sutartys su tokiais gigantais kaip „MacDermid Enthone Industrial“ ir „Molex“ (JAV), intensyviai bendradarbiaujama su FCA koncernu („Fiat Chrysler Automobiles“, Italija), MISTA (Italija) bei kt. įmonėmis. Bendradarbiaujant su FIAT tyrimu centru jau pagamintos veikiančios elektroninės schemos – lietimui jautrus atidarymo mechanizmas – FIAT 500 automobilio daiktadėžės dangčiui.

„Į plastiką integruota elektrinio laidumo takelių formavimo technologija (angl. Moulded Interconnect Devices, MID) ant išlietos termoplastikinė detalės paviršiaus leidžia sujungti elektrinio laidumo takelius bei sumontuoti elektroninius komponentus, pvz., kontaktinius paviršius – antenas, jutiklius, jungiklius – taip taupomos medžiagos, sumažinamas prietaiso svoris, sutrumpinama jo gamyba, – pasakoja technologijos išradėjas dr. K. Ratautas. – MID turi didelį potencialą automobilių, aviacijos, apšvietimo, kompiuterių ar medicininės technikos srityse, kur sparčiai atsirandančios inovacijos reikalauja didinti elektroninių komponentų skaičių įrenginyje.“

Didžiausias MID technologinis iššūkis – elektrinio laidumo takelių gamyba. Kadangi technologija yra nukreipta į 3D sudėtingos formos plastikines detales, standartiniai metodai gamybai netinka. FMTC buvo sukurta kombinuota lazerinė–cheminė selektyvi metalo nusodinimo technologija formuoti elektrinius laidumo takelius ant dielektrinių paviršių. Elektrinės grandinės schemą galima rašyti lazerio spinduliu tiesiai ant plastikinio, stiklinio ar keramikinio paviršiaus jį modifikuojant ir toliau selektyviai nusodinant varį cheminiu besroviu būdu ant modifikuotų vietų. Ši technologija finansiškai efektyvesnė palyginti su pramonėje naudojama vokiečių kompanijos LPKF technologija.

nuotrauka::7 right

Vardija klasterio narystės privalumus

Karolis Kvietkauskas, inžinerinio projektavimo ir inovatyvios gamybos UAB „3D prototipai“ direktorius, teigia, kad mažai ir nežinomai įmonei paprasčiausias būdas tapti pastebėtai ir įsitvirtinti rinkoje – įsilieti į klasterį.

„Gamyboje naudojame industrinius plastiko ir metalo 3D spausdintuvus, veikiančius lazerio pagalba, todėl buvo logiška tapti LITEK nariu, – teigia K. Kvietkauskas. – Iš karto ėmėme glaudžiai bendradarbiauti su kitomis klasterio įmonėmis – ir mes pirkome jų paslaugas, ir jie perka mūsų. Dabar apie 80% produkcijos eksportuojame, daugiausiai į Skandinaviją ir Vakarų Europą – veikiame 5 metus ir kasmet augame po 30%.“

Anot jo, dar labai svarbu, kad su klasteriu paprasčiau eiti į struktūrinius fondus, pvz., norint gauti finansavimą įrangai įsigyti. Be to, tokia, dažniausia labai brangi, įranga klasteryje racionaliau išnaudojama visų jos narių. Ne mažiau svarbu, kad visą investicijų projektą administruoja klasteris, o tai nuo kiekvienos įmonės nuima laikui imlią veiklą, kuriai maža įmonė net negalėtų skirti resursų, ypač administruoti didelius projektus. Ne mažiau svarbu, jog klasteris pritraukia daug užsienio organizacijų, įmonių ir net valstybinių delegacijų, kurių apsilankymas – tai galimybė rasti potencialių partnerių. Klasteris taip pat dalyvauja daugybėje užsienio renginių, kur reprezentuoja jam priklausančias įmones ir pristato jų veiklas potencialiems klientams.

nuotrauka::5 right

Dr. Kęstutis Juškevičius, 22 metus veikiančios optinių dangų lazeriams ir lazerinėms sistemoms UAB „Altechna Coatings“ MTEP padalinio vadovas, teigia, kad didžiausia klasterio vertė – sudaryta galimybė glaudžiai bendradarbiauti mokslui ir verslui, o taip pat drauge su kitais klasterio nariais pasinaudoti struktūrinių fondų investicijomis.

„Sukurta terpė, kur galima vykdyti mokslinius tyrimus ir kurti technologijas, nes vien įmonės jėgomis tai daryti sudėtinga. Glaudžiai ir rezultatyviai bendradarbiaujant skirtingoms įmonėms bei mokslininkams vyksta kokybiškesnis, kūrybingesnis darbas, o rezultatai pasiekiami greičiau. Ir tai todėl, kad esame viename kieme – mokslininkai, lazerių komponentų kūrėjai bei lazerių gamintojai, mechaninio apdirbimo baras – beveik viskas, ko reikia kurti inovacijas šioje srityje“, – konstatuoja K. Juškevičius. Iš tiesų LITEK narės įsikūrę vienoje teritorijoje – sostinės Savanorių pr. pabaigoje dešimtyje pastatų.

nuotrauka::3 right

Pasak Juliaus Paužolio, LITEK vadovo, iš šalies gali atrodyti, kad būti klasteryje paprasta ir lengva, tačiau realybė sudėtinga, nes susitinka atskirų įmonių skirtingi interesai ir verslo kultūra, lūkesčiai, supratimas apie inovacijas – tai reikia suderinti. Tačiau būdamas klasteryje daliniesi savo patirtimi, žiniomis, gebėjimais su partneriais ir taip praturtini kitus bei save. Todėl klasteris – puiki aplinka įmonei drastiškai augti, tereikia suprasti ir išnaudoti jo teikiamas galimybes.

Jungia ne tik bendras kiemas

N. Gavrilinas atkreipia dėmesį, kad jaunoms ir mažoms inovatorių įmonėms ypatingai svarbi parama, kuri sudaro galimybes išvykti ir pristatyti savo išradimus parodose, konferencijose ir kituose pasauliniuose renginiuose. Būtent LITEK finansavimo agentūrų vykdomų programų dėka pritraukia lėšų išradimams pristatyti pasaulyje, o taip pat padeda parengti įvairią dokumentaciją finansavimui ar dalyvavimui parodoje. Anot N. Gavrilino, kelių savo srities specialistų inovatorių įmonei be klasterio pagalbos tai būtų neįgyvendinama užduotis.

nuotrauka::6 left

Vytautas Gatelis, vienos iš LITEK įkūrimo iniciatorės ir pagrindinės finansinės rėmėjos, lazerių ir jų komponentų gamybos UAB „Ekspla“ gamybos direktorius, teigia, kad vienam visuomet sunkiau ką nors daryti, nei suvienijus jėgas. Todėl savo produkcija pasaulyje garsėjanti „Ekspla“ dar gerokai prieš klasterio sukūrimo inicijavo mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

„Šiandien galiu tvirtinti, kad ryšiai su LITEK nariais yra daugialypiai – tarp jų yra ir mūsų produkcijos pirkėjų, ir tiekėjų, ir bendrų projektų vykdytojų. Taip pat prasiplėtė techninės galimybės, nes įsigyta įvairių staklių, kitos sudėtingos ir būtinos įrangos, kurios atskiram nariui nebūtų prasminga pirkti“, – sako V. Gatelis. Jis taip pat konstatuoja, kad klasteris gerokai padidino dėmesį kiekviena jo nare, nes jį aplanko ir aukščiausio rango valstybės delegacijos, ir verslo misijos.

„Vienas iš didžiausių darbo klasteryje iššūkių – tarpusavio pasitikėjimo kūrimas ir stiprių bendradarbiavimo ryšių puoselėjimas nepaisant konkurencijos. LITEK savo veiklos rezultatais demonstruoja, kad tai ne tik įmanoma, bet ir ekonomiškai naudinga. Klasterizacijos puoselėjimas ir stiprinimas Lietuvoje yra svarbi investicija: visos ES mastu klasteriams skiriamas prioritetas dėl visos aibės priežasčių, bet daugiausiai – dėl jų kuriamo inovacijų potencialo“, – klasterių naudą komentavo Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius, girdamas vieną iš 10 Lietuvos klasterių (LITEK), kuris gali didžiuotis tarptautiniu sertifikatu – Bronzos meistriškumo žyma.

LITEK dalyvauja projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“. „InoLink“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį MITA vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

nuotrauka::1 nocrop

FOTOGALERIJA Lietuva neužleidžia lyderio pozicijų lazerių srityje (11 nuotr.)

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Seimas parlamentarams iš „Telios“ nupirko 180 „prekybos terminalų“ Premium 3

Beveik tris Seimo kadencijas atlaikiusius posėdžių salės „IBM ThinkPad X60“ kompiuterius „Telia“, kuri...

Paslaugos
2019.11.22
„Agaras“ gamybos atliekas paverčia šiluma ir elektra Verslo tribūna

Pasaulyje vykstant diskusijoms dėl klimato kaitos ir aplinkos tausojimo UAB „Agaras“, siekdama mažinti įmonės...

Išmani Lietuva
2019.11.21
Biurų darbuotojus sportuoti skatinantis „OnePass“ pritraukė 160.000 Eur investiciją 1

Viena narystė – visi sporto klubai. Tokią idėją siekiantis įgyvendinti startuolis „OnePass“ (UAB „Sporto...

Paslaugos
2019.11.21
Lietuvos lazerių įmonės žengia gilyn į pramonės sektorių Premium 2

Pastarosiomis dienomis kelios Lietuvos lazerių bendrovės pranešė apie bebaigiamus pramoninių inovacijų...

Technologijos
2019.11.21
Kuo nustebins „Fintech Inn 2019“? Verslo tribūna 3

Lapkričio 27–28 d. Vilniuje ketvirtus metus iš eilės vyks didžiausia Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse...

Išmani Lietuva
2019.11.21
Vilniaus universitete bus dėstoma kibernetinė sauga

Vilniaus universitetas (VU), bendradarbiaudamas su Izraelio kibernetinio saugumo bendrove „Check Point“,...

Paslaugos
2019.11.20
Apžvalga: Lietuvos startuolių ekosistema auga sparčiau už latvių ir estų

Tarp 3 Baltijos šalių Lietuvoje rizikos kapitalo investicijų augimas yra didžiausias – Estiją lenkiame 47%, o...

Paslaugos
2019.11.20
Į kokias „Office 365“ programas pataria atkreipti dėmesį IT sprendimų kūrėjai? Verslo tribūna

Dalis aplikacijų, įeinančių į „Microsoft Office 365“ paslaugas, gerai pažįstamos iš klasikinės darbo vietos...

Išmani Lietuva
2019.11.20
„Proptech“ startuolis iš „70Ventures“ pritraukė 300.000 Eur investiciją  2

Lietuvoje įkurtas nekilnojamojo turto technologijų (angl. property technology, proptech) startuolis „uNTu“...

Statyba ir NT
2019.11.19
„Debesys“ ir valstybė: JEDI kontrakto patirtis Verslo tribūna

Prieš metus, pirmą kartą rašydamas apie jau tuomet garsiai aptarinėjamus JAV Gynybos departamento (Pentagono)...

Išmani Lietuva
2019.11.18
Klasteriai: nuo nacionalinio link tarptautinio bendradarbiavimo Verslo tribūna

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 50 klasterių, o  Europos klasterių analizės sekretoriatas (ESCA)...

Išmani Lietuva
2019.11.15
Papildytosios realybės akiniai grįžta, bet tik į verslo sektorių Premium

Kartu su pirma „Google Glass“ versija prieš keletą metų vos nenumirusi papildytosios realybės akinių...

Technologijos
2019.11.14
Brolių Steponavičių spektroskopų gamybos „Sprana“ pritraukė 0,6 mln. investiciją Premium

Rizikos kapitalo fondas „Iron Wolf Capital“ investavo 570.000 Eur į brolių Mindaugo ir Raimundo Steponavičių...

Technologijos
2019.11.14
„Altechna R&D“ vairą iš Alfredo Šlekio perima Martynas Mažeika

Lazerių bendrovė „Altechna R&D“, veikianti su prekės ženklu „Workshop of Photonics“, turi naują vadovą.

Paslaugos
2019.11.11
Aviacijos technologijų išradimai sudomino ir kariuomenę, ir verslą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) mokslininkai,...

Technologijos
2019.11.11
„Baltic Amadeus“ trijų ketvirčių rezultatai žada rekordines metų pajamas 1

Per tris šių metų ketvirčius IT sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ pajamos perkopė 8 mln. Eur ir buvo 80%...

Paslaugos
2019.11.11
„SAI Global“ atidaro Kompetencijų centrą Vilniuje

Tarptautinė integruotus rizikos valdymo sprendimus ir turto valdymo paslaugas teikianti kompanija „SAI...

Paslaugos
2019.11.11
Dr. G. Buračas: dirbtinio intelekto nereikia bijoti  Premium

Daktaras Giedrius Buračas gyvena ir dirba Jungtinėse Valstijose. Jis vadovauja JAV gynybos departamento...

Verslo klasė
2019.11.10
Moterys „fintech“ labirintuose: iššūkiai ir perspektyvos Verslo tribūna

Finansinių technologijų sektorius – pasaulyje sparčiai auganti verslo niša, kasmet pritraukianti gausias...

Išmani Lietuva
2019.11.07
„HumansApp“ keičia pavadinimą į „Qoorio“ 5

Žinių dalijimosi programėlė „HumansApp“ tampa „Qoorio“. Šiemet pritraukę 540.000 Eur investiciją produkto...

Paslaugos
2019.11.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau