Lietuva neužleidžia lyderio pozicijų lazerių srityje

Publikuota: 2019-04-16
Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK) nariai vieningai tvirtina, kad LITEK ypač svarbus ir reikšmingas mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvaujant ir tarpsektorinėje, ir tarptautinėje veikloje, atrandant ir kuriant naujas verslo galimybes užsienyje, plėtojant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę bei inovacijų plėtrą (MTEPI). Šiuo metu klasteris vienija 17 įmonių, kurios savo išradimais ir gaminiais garsina Lietuvą visame pasaulyje.

Nikolajus Gavrilinas, ultratrumpųjų lazerių sprendimų UAB „Integrali skaidulinė optika“ įkūrėjas ir direktorius, pasakoja, kad prie klasterio prisijungė prieš trejus metus. Su klasterio pagalba jis plėtoja revoliucinį lazerių rinkoje išradimą, kuris jau patentuotas visame pasaulyje, dėl jo panaudojimo derybos vyksta su įvairiais gamintojais ir vartotojais. Jo nuomone, per silpna teigti, kad klasteris padeda jo nariams, teisingiau būtų sakyti: „klasteris kiekvieną savo narį sustiprina kartais“.

nuotrauka::2 left

„Lazerių rinkai sukūrėme fundamentaliai naujais technologiniais sprendimais paremtą generatorių (osciliatorių), kuris visais parametrais dešimtimis ar šimtais kartų pranašesnis už esamus tokios paskirties įrenginius, gali visus juos pakeisti, nes keičia savo parametrus ir derinasi prie poreikių, neturi detalių, kurios dėvisi, todėl nereikalauja nuolatinių patikrinimų, – pasakoja N. Gavrilinas. – Bet svarbiausia – mūsų kūrinys industrijoje gali būti pritaikomas per keliolika minučių, kai kitiems įrenginiams reikia kelerių metų, o taip pat gerokai pigesnis, t. y. su juo lazeriniai prietaisai, pvz., staklės, kuriose lazeris gali sudaryti apie 90% kainos, bus žymiai pigesni. Konkretus pavyzdys – lazerines stakles gaminanti Lietuvos įmonė su mūsų technologija savo gaminius galės atpiginti bent 3–5 kartus.“

Apie šį išradimą rašo daugelis pasaulio specializuotų leidinių, juo prasideda šios srities konferencijos. Anot N. Gavrilino, jie išgyveno tradicinį išradimo ciklą, kai iš pradžių juo susidomi mokslininkai, o po 3–5 metų, kai išradimo nauda tampa akivaizdi – ir industrijos atstovai. „Su klasterio pagalba mes sparčiai judame į galutinį produktą, kuris apsaugotas pasauliniais patentais“, – tvirtina vadovas.

nuotrauka::4 right

Sudomino pasaulinius gigantus

Klasterio nario Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkas dr. Karolis Ratautas sukūrė technologiją, kuria jau susidomėjo ir dėl jos pasirašytos bendradarbiavimo bei konfidencialumo sutartys su tokiais gigantais kaip „MacDermid Enthone Industrial“ ir „Molex“ (JAV), intensyviai bendradarbiaujama su FCA koncernu („Fiat Chrysler Automobiles“, Italija), MISTA (Italija) bei kt. įmonėmis. Bendradarbiaujant su FIAT tyrimu centru jau pagamintos veikiančios elektroninės schemos – lietimui jautrus atidarymo mechanizmas – FIAT 500 automobilio daiktadėžės dangčiui.

„Į plastiką integruota elektrinio laidumo takelių formavimo technologija (angl. Moulded Interconnect Devices, MID) ant išlietos termoplastikinė detalės paviršiaus leidžia sujungti elektrinio laidumo takelius bei sumontuoti elektroninius komponentus, pvz., kontaktinius paviršius – antenas, jutiklius, jungiklius – taip taupomos medžiagos, sumažinamas prietaiso svoris, sutrumpinama jo gamyba, – pasakoja technologijos išradėjas dr. K. Ratautas. – MID turi didelį potencialą automobilių, aviacijos, apšvietimo, kompiuterių ar medicininės technikos srityse, kur sparčiai atsirandančios inovacijos reikalauja didinti elektroninių komponentų skaičių įrenginyje.“

Didžiausias MID technologinis iššūkis – elektrinio laidumo takelių gamyba. Kadangi technologija yra nukreipta į 3D sudėtingos formos plastikines detales, standartiniai metodai gamybai netinka. FMTC buvo sukurta kombinuota lazerinė–cheminė selektyvi metalo nusodinimo technologija formuoti elektrinius laidumo takelius ant dielektrinių paviršių. Elektrinės grandinės schemą galima rašyti lazerio spinduliu tiesiai ant plastikinio, stiklinio ar keramikinio paviršiaus jį modifikuojant ir toliau selektyviai nusodinant varį cheminiu besroviu būdu ant modifikuotų vietų. Ši technologija finansiškai efektyvesnė palyginti su pramonėje naudojama vokiečių kompanijos LPKF technologija.

nuotrauka::7 right

Vardija klasterio narystės privalumus

Karolis Kvietkauskas, inžinerinio projektavimo ir inovatyvios gamybos UAB „3D prototipai“ direktorius, teigia, kad mažai ir nežinomai įmonei paprasčiausias būdas tapti pastebėtai ir įsitvirtinti rinkoje – įsilieti į klasterį.

„Gamyboje naudojame industrinius plastiko ir metalo 3D spausdintuvus, veikiančius lazerio pagalba, todėl buvo logiška tapti LITEK nariu, – teigia K. Kvietkauskas. – Iš karto ėmėme glaudžiai bendradarbiauti su kitomis klasterio įmonėmis – ir mes pirkome jų paslaugas, ir jie perka mūsų. Dabar apie 80% produkcijos eksportuojame, daugiausiai į Skandinaviją ir Vakarų Europą – veikiame 5 metus ir kasmet augame po 30%.“

Anot jo, dar labai svarbu, kad su klasteriu paprasčiau eiti į struktūrinius fondus, pvz., norint gauti finansavimą įrangai įsigyti. Be to, tokia, dažniausia labai brangi, įranga klasteryje racionaliau išnaudojama visų jos narių. Ne mažiau svarbu, kad visą investicijų projektą administruoja klasteris, o tai nuo kiekvienos įmonės nuima laikui imlią veiklą, kuriai maža įmonė net negalėtų skirti resursų, ypač administruoti didelius projektus. Ne mažiau svarbu, jog klasteris pritraukia daug užsienio organizacijų, įmonių ir net valstybinių delegacijų, kurių apsilankymas – tai galimybė rasti potencialių partnerių. Klasteris taip pat dalyvauja daugybėje užsienio renginių, kur reprezentuoja jam priklausančias įmones ir pristato jų veiklas potencialiems klientams.

nuotrauka::5 right

Dr. Kęstutis Juškevičius, 22 metus veikiančios optinių dangų lazeriams ir lazerinėms sistemoms UAB „Altechna Coatings“ MTEP padalinio vadovas, teigia, kad didžiausia klasterio vertė – sudaryta galimybė glaudžiai bendradarbiauti mokslui ir verslui, o taip pat drauge su kitais klasterio nariais pasinaudoti struktūrinių fondų investicijomis.

„Sukurta terpė, kur galima vykdyti mokslinius tyrimus ir kurti technologijas, nes vien įmonės jėgomis tai daryti sudėtinga. Glaudžiai ir rezultatyviai bendradarbiaujant skirtingoms įmonėms bei mokslininkams vyksta kokybiškesnis, kūrybingesnis darbas, o rezultatai pasiekiami greičiau. Ir tai todėl, kad esame viename kieme – mokslininkai, lazerių komponentų kūrėjai bei lazerių gamintojai, mechaninio apdirbimo baras – beveik viskas, ko reikia kurti inovacijas šioje srityje“, – konstatuoja K. Juškevičius. Iš tiesų LITEK narės įsikūrę vienoje teritorijoje – sostinės Savanorių pr. pabaigoje dešimtyje pastatų.

nuotrauka::3 right

Pasak Juliaus Paužolio, LITEK vadovo, iš šalies gali atrodyti, kad būti klasteryje paprasta ir lengva, tačiau realybė sudėtinga, nes susitinka atskirų įmonių skirtingi interesai ir verslo kultūra, lūkesčiai, supratimas apie inovacijas – tai reikia suderinti. Tačiau būdamas klasteryje daliniesi savo patirtimi, žiniomis, gebėjimais su partneriais ir taip praturtini kitus bei save. Todėl klasteris – puiki aplinka įmonei drastiškai augti, tereikia suprasti ir išnaudoti jo teikiamas galimybes.

Jungia ne tik bendras kiemas

N. Gavrilinas atkreipia dėmesį, kad jaunoms ir mažoms inovatorių įmonėms ypatingai svarbi parama, kuri sudaro galimybes išvykti ir pristatyti savo išradimus parodose, konferencijose ir kituose pasauliniuose renginiuose. Būtent LITEK finansavimo agentūrų vykdomų programų dėka pritraukia lėšų išradimams pristatyti pasaulyje, o taip pat padeda parengti įvairią dokumentaciją finansavimui ar dalyvavimui parodoje. Anot N. Gavrilino, kelių savo srities specialistų inovatorių įmonei be klasterio pagalbos tai būtų neįgyvendinama užduotis.

nuotrauka::6 left

Vytautas Gatelis, vienos iš LITEK įkūrimo iniciatorės ir pagrindinės finansinės rėmėjos, lazerių ir jų komponentų gamybos UAB „Ekspla“ gamybos direktorius, teigia, kad vienam visuomet sunkiau ką nors daryti, nei suvienijus jėgas. Todėl savo produkcija pasaulyje garsėjanti „Ekspla“ dar gerokai prieš klasterio sukūrimo inicijavo mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

„Šiandien galiu tvirtinti, kad ryšiai su LITEK nariais yra daugialypiai – tarp jų yra ir mūsų produkcijos pirkėjų, ir tiekėjų, ir bendrų projektų vykdytojų. Taip pat prasiplėtė techninės galimybės, nes įsigyta įvairių staklių, kitos sudėtingos ir būtinos įrangos, kurios atskiram nariui nebūtų prasminga pirkti“, – sako V. Gatelis. Jis taip pat konstatuoja, kad klasteris gerokai padidino dėmesį kiekviena jo nare, nes jį aplanko ir aukščiausio rango valstybės delegacijos, ir verslo misijos.

„Vienas iš didžiausių darbo klasteryje iššūkių – tarpusavio pasitikėjimo kūrimas ir stiprių bendradarbiavimo ryšių puoselėjimas nepaisant konkurencijos. LITEK savo veiklos rezultatais demonstruoja, kad tai ne tik įmanoma, bet ir ekonomiškai naudinga. Klasterizacijos puoselėjimas ir stiprinimas Lietuvoje yra svarbi investicija: visos ES mastu klasteriams skiriamas prioritetas dėl visos aibės priežasčių, bet daugiausiai – dėl jų kuriamo inovacijų potencialo“, – klasterių naudą komentavo Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius, girdamas vieną iš 10 Lietuvos klasterių (LITEK), kuris gali didžiuotis tarptautiniu sertifikatu – Bronzos meistriškumo žyma.

LITEK dalyvauja projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“. „InoLink“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį MITA vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

nuotrauka::1 nocrop

FOTOGALERIJA Lietuva neužleidžia lyderio pozicijų lazerių srityje (11 nuotr.)

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Krizė IT sektoriui gali išeiti į naudą 8

Jau kurį laiką netyla kalbos apie ekonominę krizę: tik kol kas nėra aišku, kokio pobūdžio ji bus. Ar krizė...

Technologijos
2019.09.30
Lietuvoje užsieniečiai kurs transportavimo ir energijos kaštų mažinimo sprendimus Premium

Užsienio kapitalo įmonės pateikė paraiškas, kad galėtų Lietuvoje įgyvendinti mokslinių tyrimų projektus,...

Pramonė
2019.09.29
Telefonų industrijos dinozaurai: operacinės sistemos, kurių nebenaudojame 5

Beveik visi išmaniųjų telefonų naudotojai puikiai žino dvi pagrindines operacines sistemas (OS) – „Google“...

Technologijos
2019.09.29
Mūsų programuotojų reputacija – viena geriausių Europoje 22

IT rinka – viena dinamiškiausių pasaulyje, o IT specialistų poreikis visame pasaulyje nuolat auga ir...

Paslaugos
2019.09.28
„Inovacijų savaitė 2019“: įvertinti talentai, kuriantys praktinę vertę Verslo tribūna 2

Rugsėjo 16–22 d. penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Tauragėje – vyko...

Išmani Lietuva
2019.09.27
„Ziticity“ ruošiasi startui Paryžiuje Premium 2

Lietuvių siuntų pristatymo startuolis UAB „Miesto logistika“, veikiantis su prekės ženklu „Ziticity“, dar...

Paslaugos
2019.09.26
„Bridge to Cloud 2019“: nuo „Kubernetes“ iki duomenų apsaugos „debesyje“ Verslo tribūna

Spalio 8 d. IT ir verslo profesionalus jau trečią kartą suburs didžiausia debesų kompiuterijos paslaugų...

Išmani Lietuva
2019.09.25
„SmartFood“ klasterio įmonių tikslas – tarptautinis bendradarbiavimas Verslo tribūna 1

Vienas iš labiausiai pažengusių sektorių Lietuvoje – maisto pramonė. Dėl to jau nieko nestebina lietuviškos...

Išmani Lietuva
2019.09.20
„Mediapark“ toliau superka mažas įmones, meta iššūkį NFQ ir „Telesoftui“ Premium 12

Povilo Redko ir UAB „Entra holdings“ (anksčiau „Civitta Holdings“) valdoma informacinių technologijų (IT)...

Technologijos
2019.09.19
Kauno mokslininkai sukūrė išmanų pakabuką, stebintį senjorų sveikatos būklę  12

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai vysto senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistemą, kuri...

Paslaugos
2019.09.18
Lietuvos verslininkų prioritetai keičiasi: už pirmąjį milijoną – ne prabangus automobilis, o sportinis dviratis Verslo tribūna 20

Į darbą sėkmingų šiuolaikinių įmonių vadovai ir darbuotojai vis rečiau važiuoja nuosavu automobiliu – keičia...

Išmani Lietuva
2019.09.18
Kaip verslo analitika galėtų padėti taupyti svarbiausią gamtos resursą? Verslo tribūna 2

Nors daugiau nei 70 proc. žemės paviršiaus užima vanduo, tik 3 proc. jo yra tinkami vartoti. Mums pasisekė,...

Išmani Lietuva
2019.09.18
Artėja virtinės „Microsoft“ produktų pabaiga: kaip tam pasiruošti? Verslo tribūna 18

Daugelis namų vartotojų ir organizacijų, naudojančių „Microsoft“ programinę įrangą, jau spėjo įsidėmėti 2020...

Išmani Lietuva
2019.09.16
Dirbtinis Mikės Pūkuotuko intelektas: DI organizacijų valdyme šiandien ir rytoj Premium

Suskamba telefonas, skambina draugas. Atsiliepiu, niekas nekalba, perskambinu. Bičiulis dievagojasi man...

Verslo klasė
2019.09.14
Lietuviai, kurie padeda skaitmenizuoti Vokietijos pramonę Premium 1

Nuo interaktyvaus turinio kūrimo ir e. mokymų sprendimų bendrovės „Prewise“ šiemet oficialiai atskirta...

Paslaugos
2019.09.12
„City Service“ tarptautinės plėtros planus sieja su AWS ir konteinerizacija Verslo tribūna 4

Didžiausia pastatų ūkio valdymo bendrovė Lietuvoje – „City Service“ – pereina nuo klasikinės IT...

Išmani Lietuva
2019.09.12
„Inovacijų savaitė 2019“: nuo dirbtinio intelekto iki dizaino inovacijų Verslo tribūna

Ketvirtą kartą vyksiantis festivalis „Inovacijų savaitė 2019“ rugsėjo 16–22 d. apsilankys 5-iuose Lietuvos...

Išmani Lietuva
2019.09.12
Izraelio įmonė Lietuvoje kurs interneto trolius gaudančią sistemą Premium 18

Izraelio „Tal SOL Energy“ LTD Lietuvoje nori kurti automatizuoto deanonimizavimo sistemą „Avatar“, kuri...

Pramonė
2019.09.09
KTU išsirinko laboratorijų centro architektūrinę idėją 9

Kauno technologijos universiteto (KTU) tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centro „M-Lab“...

Statyba ir NT
2019.09.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau