Laikas tobulinti komercinių ginčų sprendimo sistemą Lietuvoje?  

„Brexit“ pasekmės komercinių ginčų sprendimo sistemai Europos Sąjungoje

Londonas jau dešimtmečius yra Europos komercinių ginčų sprendimo sostinė. Net 80 procentų Londono komerciniuose teismuose nagrinėjamų bylų bent viena šalis buvo iš užsienio. Londono komercinių teismų jurisdikciją nagrinėti potencialius ginčus įmonės paprastai pasirenka dar pasirašydamos sandorius. Šių teismų patrauklumą nulėmė keturios pagrindinės priežastys. Visų pirma, procesas juose vyksta anglų kalba, antra, Anglijos teisė pasižymi nuspėjamumu ir teisiniu tikrumu, be to, Londonas yra finansų sostinė ir, pagaliau, Anglijos teismų sprendimai gali būti vykdomi visoje Europos Sąjungoje (ES) be papildomo kitos valstybės teismo šių sprendimų pripažinimo (to priežastis yra ES Reglamentas Nr. 1215/2012 (Briuselis I)).

Tikėtina, kad po „Brexito“ Anglija visiškai pasitrauks iš ES teisinio reguliavimo, o tokiu atveju Anglijos teismų sprendimai, kad būtų vykdomi ES, turės būti pripažinti ES valstybės narės teismo. Tai apsunkintų turto areštą, pakenktų proceso greičiui ir padidintų bylinėjimosi išlaidas. Visa tai gerokai sumažintų Anglijos teismų patrauklumą.

Dabartinė padėtis Lietuvoje

Komerciniai ginčai, tarp jų ir ginčai su tarptautiniu elementu, Lietuvoje dažniausiai sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose. Šiuose teismuose nėra specializuoto skyriaus, tad teisėjai neturi galimybės specializuotis nagrinėti išimtinai komercines bylas.

Sprendžiant ginčus su tarptautiniu elementu bendrosios kompetencijos teismuose papildomų nepatogumų kelia ir Civilinio proceso kodekso reikalavimas, kad visi dokumentai teismui būtų pateikiami lietuvių kalba. Šis reikalavimas ženkliai didina bylinėjimosi išlaidas.

Alternatyva bendrosios kompetencijos teismams yra Vilniaus komercinio arbitražo teismas (VKAT), tačiau ginčų sprendimas arbitražo teisme kol kas nėra itin populiarus. Pagal VKAT pateikiamą statistiką per 2017 metus čia buvo gautos tik 26 bylos.

Nyderlandų žingsnis į priekį

Nyderlandai išsikėlė tikslą iki šių metų antros pusės Amsterdame įkurti Nyderlandų komercinį teismą (NKT). NKT taip pat turės ir apeliacinį skyrių – Nyderlandų apeliacinį komercinį teismą.

Dirbti šiame teisme bus renkami teisėjai pagal jų anglų kalbos gebėjimus, specializuotas žinias ir patirtį tarptautinėse komercinėse bylose.

Teismas nagrinės bylas su tarptautiniu elementu, pavyzdžiui, kai viena iš bylos šalių yra užsienio pilietis ar įmonė, ginčui taikytina užsienio teisė, arba tuo atveju, kai sutartis, iš kurios kyla ginčas, buvo parengta ne olandų kalba.

NKT darbo kalba bus anglų. Taigi dokumentus teismui bus galima teikti anglų kalba, šia kalba taip pat vyks bylos nagrinėjimas ir bus surašomas teismo sprendimas.

Dar vienas NKT bruožas – jis bus išlaikomas išimtinai tik iš paties teismo surenkamų rinkliavų.

Nyderlandų teisingumo ministras teigia, kad šis žingsnis – komercinio teismo įsteigimas – sustiprins valstybės vaidmenį tarptautinėje prekyboje.

Sistema keičiasi ES mastu?  

Panaši į Nyderlandų komercinių bylų nagrinėjimo sistema jau sėkmingai veikia Prancūzijoje (Paryžiaus komercinis teismas), 2018 metų sausį pradėjo veikti Vokietijoje (Frankfurto teismo tarptautinis skyrius komercinėms byloms) ir yra kuriama Belgijoje (Briuselio tarptautinis komercinis teismas).

Tokie teismai taip pat yra įkurti Singapūre, Dubajuje ir Katare. Taigi specializuotų komercines bylas nagrinėjančių teismų kūrimas yra tendencija ne tik ES valstybėse narėse, bet ir kitose ekonomiškai stipriose valstybėse.

Perspektyvos Lietuvai

Lietuva gali didinti teismų sistemos finansavimą, kad būtų įkurti specializuoti komercinių bylų skyriai bendrosios kompetencijos teismuose, arba sekti Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos pavyzdžiu ir kurti specializuotą teismą.

Specializuoto teismo kūrimas turėtų būti toliaregiškas sprendimas, nes analogiško teismo kol kas nėra kaimyninėse valstybėse, ir tai leistų mums tikėtis, kad Lietuvos komercinis teismas galėtų tapti lyderiu regione. Be to, Lietuva ne tik patobulintų savo teisinę sistemą, bet ir padidintų savo patikimumą investuotojams bei sustiprintų savo vaidmenį tarptautinėje prekyboje.

Šio teismo sprendimų, skirtingai negu tarptautinių arbitražų sprendimų, norint juos vykdyti, nereikėtų pripažinti visose ES valstybėse narėse. Dėl šios aplinkybės procesas būtų spartus ir leistų sutaupyti bylinėjimosi išlaidų. Taigi Lietuvos komercinis teismas spręsti ginčams su užsienio kontrahentais taptų patrauklia alternatyva tarptautiniams arbitražams.