Verslo alchemija: kaip sėkmingai išgyventi revoliuciją

Publikuota: 2016-11-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Žengiame į 4.0 pramonės revoliucijos amžių. Pigi darbo jėga Lietuvoje senka. Verslas, norintis išgyventi šiuos pokyčius, turi pradėti ruoštis tam laikui ir rasti pridėtinės vertės kūrimo būdų. Bet kaip tai padaryti?

Specialistai ir verslininkai ieškos atsakymų į šį klausimą ir pasakos apie savo patirtį lapkričio 4 d. konferencijoje „Verslo alchemija“, kuri yra renginio „Išmani Lietuva“ dalis.

Specialistai pabrėžia, kad nors ketvirtoji pramonės revoliucija tik rodo pirmąsias užuomazgas, jai jau reikia pradėti ruoštis. Naujoji pramonė pareikalaus visiškai kitokių kompetencijų. Pavyzdžiui, automobilių gamintojams nebeužtenka vien gaminti transporto priemones. Jiems reikia užsiimti ir skaitmeninių programų kūrimu, didžiųjų duomenų analizavimu.

Šioje naujojoje pramonėje produktai susipina su paslaugomis, tad tai sukuria naujų galimybių. Tačiau reikalauja ir pokyčių vertės kūrimo grandinėje, naujų partnerių.

Apie šiuos ir daugelį kitų ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkių ir galimybių kalbės Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, Linas Dičpetris“, „Ernst & Young Baltic“ partneris, ir Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius.

Investicijų paieškos

Naudojant vien vidinius išteklius, sukurti savo produktams aukštą pridėtinę vertę sudėtinga. Šiam tikslui geriausia pasitelkti mokslą. Tačiau Lietuvos verslas ir mokslas kol kas sunkiai randa kelią vienas pas kitą. Pirmieji žingsniai žengti, tačiau vis dar trūksta kai kurių grandžių, pavyzdžiui, žinių vadybininkų.

Kita vertus, Agnė Paliokaitė, tyrimų bendrovės „Visionary Analytics“ vadovė, konferencijos dalyviams yra pasiryžusi pasiūlyti net 10 verslo ir mokslo bendradarbiavimo kelių.

Aukšta pridėtinė vertė taip pat neatsiranda už dyką ir reikalauja nemenkų investicijų. Kol kas Lietuvos verslo investicijų lygis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) kelis kartus atsilieka nuo ES šalių vidurkio. Šiam skirtumui padengti yra skiriama didelė tiek ES, tiek valstybės parama. Pavyzdžiui, iki 2020 m. Lietuvos verslas gali pasinaudoti 678 mln. Eur siekiančia ES parama į MTEP ir inovacijas. Kaip tai padaryti, papasakos MITA vadovas p. Šetkus.

Dar 100 mln. Eur inovacijoms siūlo privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „LitCapital“. Kaip patraukti šias investicijas, konferencijos dalyviams atskleis Šarūnas Šiugžda, „LitCapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris.

Sėkmės istorijos

Sunkiausiai inovacijos ir naujovės gimsta dideles struktūras, seną paveldą turinčiose bendrovėse. To pavyzdys – bankai, kuriuos pagal inovacijas gerokai lenkia finansų technologijų startuoliai. Pasitelkti startuolius inovacijoms gali ir tradicinės pramonės bendrovės. Šią praktiką neseniai pradėjo taikyti „Lietuvos energija“, kuri steigia rizikos kapitalo fondą, skirtą investuoti į inovatyvias pradedančiąsias įmones. Apie tai, kaip klasikiniame stambiame versle pritaikomos naujovės, plačiau kalbės „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.

Nors, kaip minėta, mokslo ir verslo traukinys Lietuvoje dar neįsibėgėjo, sėkmingų šios simbiozės pavyzdžių netrūksta. Konferencijoje „Verslo alchemija“ bus pristatytos kelios šio sėkmingo bendradarbiavimo patirtys. Pavyzdžiui, saulės energetikos bendrovės „Solitek Cells“ ir „Solitek R&D“ glaudžiai bendradarbiauja su pažangiausiomis šalies laboratorijomis. Apie šią veiklą konferencijoje pasakos bendrovių verslo plėtrai vadovaujantis Vytautas Kieras.

Apie savo pasiekimus ir mokslinės veiklos bendrovės vystymą kalbės Alvydas Naujėkas, UAB „Vėjo projektai“ prezidentas ir valdybos pirmininkas. Įmonė jau keletą metų kuria ir tobulina e. transporto sistemas. Šiuo metu ji žengia drąsų žingsnį į autotransporto industriją ir pristato savo naujausią produktą – visiškai elektrinį miesto autobusą.

Su mokslininkais bendradarbiauja ir viena seniausių Lietuvos bendrovių UAB „Rūta“. Bendrovės direktorius Rolandas Pridotkas nušvies, kaip plėtodama inovatyvius projektus, bendradarbiauja tiek su Lietuvos, tiek su užsienio mokslininkais iš įvairių universitetų ir institutų. Ne tik verslui reikia mokslo, bet ir mokslininkams reikia verslo pagalbos. Svajus Asadauskas, mokslininkas iš Fizinių ir technologijos mokslų centro, papasakos, kaip subūrę mokslo ir verslo jėgas lietuviai sukūrė naujos kartos padangų perdirbimo technologiją.

Nuo ežero dugno į kosmosą

Konferencijoje savo sėkmės istoriją pristatys ir „Deeper“, šiemet gavusi inovatyvių sprendimų lyderės vardą. Išmaniojo echoloto kūrėjai buvo įvertinti didžiausioje pasaulyje technologijų parodoje „Consumer Electronics Show 2016“. Ten bendrovė laimėjo geriausio inovatyvaus produkto nominaciją belaidžių priedų kategorijoje.

„Deeper“ komandos nariai reguliariai lankosi aukštosiose mokyklose, žiūri, kas jose kuriama, ieško darbų, kuriuos galbūt būtų galima komercializuoti. Šiuo metu „Deeper“ kuria naują prietaisą – išmaniąją dviračio spyną. Šio prietaiso idėja „Deeper“ kilo iš Kauno technologijos universiteto studentų bakalaurinio darbo.

Galiausiai konferencijoje kalbės „Nanoavionics“ komanda. Šį pirmąjį Lietuvos kosmoso startuolį sukūrė studentai, kurie taip pat yra vieni pirmojo lietuviško palydovo autorių. Iš problemų, su kuriomis studentai susidūrė kurdami pirmąjį palydovą, gimė verslo idėja. „Nanoavionics“ kuria integruotus mažųjų palydovų komponentus ir subsistemas, o bendrovės tikslas – tapti viena iš penkių pagrindinių pasaulinės rinkos dalyvių.

Lapkričio 4–5 d. „Litexpo“ parodų centre Vilniuje vyks renginys „Išmani Lietuva“, kuris apims tris konferencijas: „50 kelių į sėkmę“, „Ateities komandos DNR“ ir „Verslo alchemija“.

„50 kelių į sėkmę“ – tai didžiausia įkvepiančių patirčių konferencija. Čia savo istorijomis dalysis Lietuvos talentai iš įvairių sričių – menininkai, sportininkai, verslininkai, mokytojai, mokiniai, studentai, kūrėjai, inovatoriai ir kt.

„Ateities komandos DNR“ - įvairių padalinių vadovai, savo sričių lyderiai vertins profesijos didžiausius ateities pokyčius ir perspektyvas, ko reikia, kad būtume kuriantys profesionalai.

„Verslo alchemija“ - įmonių vadovų ir mokslo atstovų susitikimo vieta, sėkmingų atvejų pristatymas. Atsakysime į klausimus, kaip mokslas padėjo išauginti verslus, padaryti proveržį bei kokie yra verslo iššūkiai, kuriuos galėtume išspręsti pasitelkus mokslą.

Taip pat renginio metu vyks išmanių sprendimų paroda, veiks pramogų erdvė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
V. Sinkevičius apie inovacijų reformą: mokslininkams apsimokės padėti verslui 12

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perima iš Švietimo ir mokslo ministerijos eksperimentinės plėtros...

Pramonė
2018.04.20
IT sektoriaus mažyliai: užaugs, bus suvalgyti ar mirs Premium 2

Pasaulinės rinkos konsolidavimo tendencijos neaplenks ir išsibarsčiusio Lietuvos informacinių technologijų...

Technologijos
2018.04.19
Daiktų internetas Lietuvoje: kada visi kalbėsimės su savo šaldytuvais? Rėmėjo turinys

Dirbant telekomunikacijų srityje neišvengiamai nuolat susiduriame su vis įdomesnėmis technologijomis. Kai...

Išmani Lietuva
2018.04.19
Inovacijų politikos reformos dokumentus suvalgė šuo Premium

Vyriausybės pristatytame reformų plane apie inovacijas tik pažerti pažadai, o konkrečių priemonių atskleidimo...

Technologijos
2018.04.17
Išmani Lietuva: Šviesos vertimas pinigais

Lietuvos lazerininkai stoja į „Ekstremalios šviesos infrastruktūrą“ – Europos lazerininkų organizaciją – po...

Išmani Lietuva
2018.04.16
Su naujos kartos kompiuteriais tikimasi pakeisti pasaulį, prisideda ir lietuviai Premium 2

Naujos kartos kompiuteriais galėsime išspręsti dabar neįveikiamus uždavinius, sukurti personalizuotų vaistų,...

Technologijos
2018.04.12
Augti padeda „fintech“ banga Premium

Jauna duomenų analizės ir ekonometrinių modelių kūrimo bendrovė „Scorify“ praėjusiais metais padarė šuolį.

Technologijos
2018.04.12
Informacinės sistemos perkėlimui iš kitos šalies užteko dienos Rėmėjo turinys

Baltijos šalių gamtinių dujų biržos GET Baltic administruojama elektroninė prekybos sistema išvystyta...

Disertacija per tris minutes Premium

Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro konferencijų salėje operatorius dėlioja...

Verslo klasė
2018.04.08
Nacionalinė biblioteka pasikliauna VDI technologija Rėmėjo turinys 2

Kai 2016 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atvėrė duris po 8 metus trukusios...

Kuriama nauja juridinė forma, jos apraše – „blockchain“ ir ICO Premium 9

Registrų centras (RC) planuoja suteikti galimybę kurti virtualią bendrovę – naujos formos juridinį vienetą,...

Technologijos
2018.04.05
Lietuva siūlo kartu su JAV Kaune steigti kibernetinio saugumo centrą 6

Lietuva derasi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) dėl regioninio kibernetinio saugumo centro įsteigimo...

Technologijos
2018.04.04
Dirbtinis intelektas: dabartinė padėtis ir įžvalgos verslui Premium

Iki mokslinės fantastikos sąmoningų robotų vizijos įgyvendinimo žmonijai dar toli, bet dirbtinio intelekto...

Technologijos
2018.04.04
Teisė ir technologijos susitinka IT veiklos atkūrimo plane Rėmėjo turinys

Nors IT veiklos atkūrimo plano (angl. IT disaster recovery, DR) rengėjai nėra teisininkai, tačiau išmanyti...

Gamina tai, ką Lietuvoje parduoti uždrausta

Vilniaus optinių prietaisų gamybos UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“ gamina skaitmeninius naktinio matymo...

Pramonė
2018.04.02

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau