„Grant Thornton Lietuva“: kaip tvarumą paversti konkurenciniu pranašumu
2024 m. liepos 1 d. į nacionalinę teisę perkėlus Bendrovės tvarumo atskaitomybės direktyvą, didelės viešojo intereso ir listinguojamos įmonės, turinčios daugiau kaip 500 darbuotojų, jau už 2024 m. savo vadovybės ataskaitose turėjo pateikti tvarumo informaciją. Pagal ES patvirtintas Omnibus I ir II tvarumo reguliavimo iniciatyvas, kitoms didelėms įmonėms bei įmonių grupėms, kurios turi daugiau nei 250 darbuotojų, daugiau kaip 50 mln. Eur grynųjų pajamų arba 25 mln. Eur turto vertės (bent 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius), tvarumo informaciją bus privaloma teikti už 2027 m., o vidutinėms ir mažoms listinguojamoms bendrovėms – už 2028 m.
Jurgita Matulaitienė, UAB „Grant Thornton Baltic“ auditorė, sako, kad pažintis su tvarumo temomis ir kylančiais klausimais turi vykti nuosekliai.
„Pirmiausia kalbėtis ir ieškoti sprendimų turėtų įmonės valdyba ir už valdymą atsakingi asmenys. Taip pat reikėtų kalbėtis su įmonės darbuotojais ir suinteresuotomis šalimis“, – sako pašnekovė.
Auditorės teigimu, įmonėms įgyvendinant ir tobulinant ESG iniciatyvas bei rengiant ataskaitas, svarbu suvokti, kad vieningo, visiems tinkamo formato nėra (angl. One size does not fit all).
„Kiekviena organizacija turi identifikuoti svarbiausias savo veiklos problemas ir nuspręsti, kokių veiksmų imtis trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, kad tai derėtų su bendra verslo strategija. Ne mažiau svarbu užtikrinti skaidrų bendravimą su visomis įmonei svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis“, – pabrėžia J. Matulaitienė.
Ne tik aplinkosauga
Tvarumo temos ir ESG iniciatyvos yra dinamiška, besivystanti sritis, kurioje nuolat vyksta pokyčiai, atsiranda naujų reikalavimų. Todėl, anot J. Matulaitienės, itin svarbu suprasti įmonės daromą įtaką, galimybes ir riziką.
J. Matulaitienė pabrėžia, kad tvarumas neturėtų būti suprantamas tik kaip aplinkos apsauga.
„Tvarumą lemia trijų tarpusavyje susijusių sistemų pusiausvyra. Socialinę sistemą sudaro žmonės, lygybė ir bendruomenės; ekologinę – gamta, biologinė įvairovė ir ekosistemos; o ekonominę – darbo vietos, inovacijos ir finansinis augimas. Kai šios sistemos veikia darniai, mes ne tik tausojame planetą, bet ir kuriame ateitį, kurioje klestės gyvybė, Žemė ir ekonomika. Oras, kuriuo kvėpuojame, maistas, kurį valgome, darbas, kurį dirbame, ir mūsų ateities vizijos tiesiogiai priklauso nuo šio balanso“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, verslui būtina suvokti, kad ESG iniciatyvos nėra trumpalaikė mada ar laikina tendencija. Tai – išlikimo, teisingumo ir prisitaikymo klausimas.
Integruoti su atlygio sistema
J. Matulaitienė teigia, kad norint pasiekti geriausių ESG iniciatyvos rezultatų, ESG pažanga ir prioritetai turėtų būti integruojami į atlygio sistemą ir siejami su veiklos rodikliais.
„Didesnių ar tarptautinių įmonių atlygio sistemos yra susiejamos su tvarumo tikslų įgyvendinimu. Taip įmonė parodo, kad tvarumo aspektus integruoja į verslo sprendimus, įskaitant valdymo struktūras ir atlygį. Šis strateginis sprendimas leidžia parodyti aiškų ryšį tarp rezultatų ir vadovų atlygio, ypač aplinkosaugos bei socialinių tikslų srityse. Be to, įmonė įgyja reputacinės naudos ir atskleidžia, kad jos tvarumo tikslai nėra tik deklaracijos – jie tiesiogiai integruojami į veiklos valdymą“, – vardija ji.
J. Matulaitienė pasakoja, kad Lietuvoje ši praktika, kai atlygis yra susiejamas su tvarumo rezultatais, dar nėra labai paplitusi, bet kai kurios didesnės ar tarptautinėms grupėms priklausančios įmonės jau pradeda ją taikyti.
Atitiktis ES Tvarumo atskaitomybės direktyvos reikalavimams tampa ne tik teisiniu įpareigojimu, bet ir esminiu veiksniu, darančiu įtaką ilgalaikei verslo sėkmei, galimybei gauti finansavimą, pritraukti investuotojus.
„Supratimas apie šiuolaikines įmones vis dažniau formuojamas ne tik pagal finansinius rezultatus, bet ir pagal jų daromą indėlį į aplinkosaugą, socialinę atsakomybę bei valdysenos skaidrumą (ESG)“, - sako pašnekovė.
Taip pat vertinamas įmonės veiklos poveikis aplinkai ir visuomenei (poveikio reikšmingumas), bei kaip tvarumo aspektai veikia pačią įmonę finansiškai (finansinis reikšmingumas).
Priklauso nuo strategijos
Pasak auditorės, norint tvarumo principus sėkmingai integruoti į įmonės veiklą, būtina užtikrinti, kad valdybos lygmeniu matuojami su ESG susiję rodikliai būtų aktualūs ir atitiktų bendrą verslo strategiją.
„Požiūris į aplinkos (angl. Environmental), socialinius (angl. Social) ir valdysenos (angl. Governance) veiksnius turi būti išsamus ir integruotas, o už jų įgyvendinimą bei stebėseną turėtų būti atsakinga aukščiausia įmonės valdymo grandis – valdyba. Tik tokiu atveju tvarumas bus suvokiamas ne kaip bandymas formaliai atitikti ESG reikalavimus, bet kaip sąmoningas ir strateginis šių principų įtraukimas į visus verslo aspektus“, – pabrėžia J. Matulaitienė.
Pašnekovė siūlo apsvarstyti galimybę įmonėje paskirti už tvarumą atsakingą asmenį. Toks sprendimas padėtų aiškiai apibrėžti, kaip tvarumo principai yra integruojami organizacijos veikloje, ir supaprastintų ataskaitų teikimo valdybai procesus. Vadovybę taip pat reikėtų įpareigoti kiekvieno valdybos posėdžio metu ją informuoti apie ESG iniciatyvas ir jų įgyvendinimo eigą.
Toks atsakomybės paskirstymas ir nuoseklus atskaitomybės procesas yra glaudžiai susijęs su ESG integracijos sėkme – kiekviena įmonė turi rasti savo kelią, atsižvelgdama į veiklos kontekstą, išteklius ir turimą patirtį.
J. Matulaitienė sako, kad ESG integracijos klausimas kiekvienai įmonei yra individualus.
„Integruodamos tvarumo principus, įmonės neišvengiamai remiasi savo strategija ir pasirinkta kryptimi. Kiekvienos įmonės galimybės įgyvendinti tvarumo iniciatyvas priklauso nuo įvairių veiksnių – įmonės dydžio, turimų išteklių, patirties. Pavyzdžiui, viena organizacija gali sėkmingai valdyti ataskaitų teikimo procesus, tačiau neturėti tinkamų priemonių įtraukti verslo partnerius, nors būtent nuo jų dažnai priklauso veiklos gerinimo sėkmė“, – komentuoja J. Matulaitienė.
ESG srityje, kaip ir daugelyje kitų verslo segmentų, įmonėms išsiskirti rinkoje ir sustiprinti konkurencinį pranašumą padeda išgryninta strategija bei aiškiai apibrėžti tikslai.
VERSLO TRIBŪNA
Tvarumo pažinimas ir visa kelionė tvarumo link yra kupina iššūkių, kurių įmonės dar nespėjo tinkamai įsivertinti, nors pagal Lietuvos Respublikoje taikomus teisės aktus, tvarumo atskaitomybę už 2024 metus jau turėjo pateikti 21 įmonė ar jų grupės. Kodėl verslui jau dabar būtina aiškiai komunikuoti tvarumo temomis įmonės viduje?
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos organizacijos padarė didelį šuolį, stiprindamos savo atsparumą. Pandemija, karas Ukrainoje ir augančios kibernetinės grėsmės privertė suprasti: pavojai nėra teoriniai, jie gali ištikti bet kurią dieną. Todėl būtina pasiruošti įvairioms netikėtoms situacijoms ir stiprinti organizacijų atsparumą. Tačiau ką šiandien reiškia atsparumas: ar tai technologijų, ar organizacinės kultūros klausimas? Kokios technologijos tampa kritiškai svarbios? Ar Lietuvos organizacijos pasirengusios kelioms krizėms vienu metu? Kas gali tapti didžiausiais atsparumo testais artimiausiu metu?
Per pastaruosius penkerius metus pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose, dirbtinio intelekto revoliucija, augantis kibernetinių atakų skaičius, politinės valdžios pasikeitimas JAV... Šie ir kiti įvykiai verčia valstybes, visuomenes, organizacijas ir žmones iš naujo permąstyti savo pasiruošimą įvairioms netikėtoms kritinėms situacijoms. Kaip Lietuva pasiruošusi dienai X, Y ar Z? Kaip tam rengiasi Lietuvos kritinė infrastruktūra, ką svarbu žinoti organizacijoms, verslui ir piliečiams?
Vilnius – neeilinis miestas, kuriame susipina istorija ir šiuolaikiški architektūriniai sprendimai. Todėl, kaip teigia britų architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos studijos RSHP architektai, įgyvendinant naują modernia architektūra išsiskiriantį projektą, net ir turint sukauptą vertingą tarptautinę patirtį, atsiveria galimybė dar labiau augti, mokytis ir ieškoti naujų sprendimų.
„Norėdama surasti savo ESG integracijos kelią, kiekviena valdyba pirmiausia turėtų įvertinti savo įmonės specifiką, veiklos kontekstą, sukauptą patirtį, pramonės šakos ypatumus ir pačios valdybos sudėtį“, – rekomenduoja auditorė.
Kodėl matuojamas reikšmingumas?
Pasak Jurgitos Matulaitienės, norėdamos ESG paversti konkurenciniu pranašumu, įmonės turėtų žvelgti į augančius reguliacinius reikalavimus ne kaip į naštą, o kaip į galimybę.
„Verslas turi gebėti suderinti tvarumo tikslus, kurių tikisi visuomenė ir suinteresuotosios šalys, su finansinio augimo įsipareigojimais akcininkams, investuotojams ir darbuotojams. Tik tokiu būdu galima pasiekti galutinį tikslą – sveiką, teisingą ir, svarbiausia, tvarią ateitį, kurioje įmonės prisiima atsakomybę ir užsitarnauja teisę klestėti“, – pabrėžia pašnekovė.
Jos teigimu, tvarumo klausimai įgyja verslui reikšmės tuomet, kai atitinka poveikio reikšmingumo, finansinio reikšmingumo arba abu šiuos kriterijus. Tvarumo klausimas laikomas reikšmingu, jeigu įmonės veikla daro arba gali daryti didelį poveikį žmonėms ar aplinkai – tiek teigiamą, tiek neigiamą, nepriklausomai nuo to, ar tai pasireiškia trumpuoju, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu.
„Reikšmingumo vertinimas padeda įmonėms nustatyti, kurie tvarumo aspektai yra aktualiausi jų veiklai ir suinteresuotosioms šalims. Net ir mažiau išteklių turinčios organizacijos gauna naudos iš tokio proceso, jeigu jis suplanuotas ir atliktas tinkamai“, – pasakoja J. Matulaitienė.
Reikšmingumo analizė padeda įmonėms nustatyti svarbiausias tvarumo temas. Vis dėlto, anot auditorės, ESG reikšmingumo sąvoka skiriasi nuo įprasto finansinio reikšmingumo, su kuriuo vadovai susiduria finansinių auditų metu. ESG atveju taikomas vadinamasis „dvigubas reikšmingumas“ – jis apima ne tik įmonės poveikį aplinkai ir visuomenei, bet ir rizikas, kurios gali turėti įtakos pačios įmonės finansiniams rezultatams.
„Pradėdama analizę, įmonė sudaro galimų tvarumo temų sąrašą ir pateikia jį suinteresuotosioms šalims. Gavus jų grįžtamąjį ryšį, sąrašas susiaurinamas iki pačių svarbiausių klausimų. Būtent jie tampa pagrindu rengiant tvarumo ataskaitas ir nustatant strateginę kryptį“, – patikslina J. Matulaitienė.
