2025-03-07 11:41

Teismas atmetė I. Trinkūnaitės skundą dėl neatitikties nacionaliniam saugumui, teismo sprendimą ketinama skųsti

Ieva Trinkūnaitė, finansinių paslaugų bendrovių „Foxpay“ ir „iSun“ akcininkė. Įmonės nuotr.
Ieva Trinkūnaitė, finansinių paslaugų bendrovių „Foxpay“ ir „iSun“ akcininkė. Įmonės nuotr.
Pirmosios instancijos teismas atmetė licencijos netekusios finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ akcininkės bei „iSun“ vadovės Ievos Trinkūnaitės skundą dėl pernai Vyriausybės priimto nutarimo, kuriuo ji, kaip investuotoja, pripažinta neatitinkanti nacionalinio saugumo interesų. I. Trinkūnaitės advokatas ketina šį sprendimą skųsti.

Papildyta I. Trinkūnaitės advokato Karolio Gudo komentaru.

Regionų administracinis teismas penktadienį paskelbė atmetęs I. Trinkūnaitės skundą. „Foxpay“ akcininkė teismui siekė įrodyti, kad Vyriausybės bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvados dėl jos neatitikties nacionaliniam saugumui buvo nepagrįsti.

„Teismas konstatavo, kad Komisija ir Vyriausybė pagrįstai vertino pareiškėjos I. Trinkūnaitės, kuri valdo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame sektoriuje veikiančios elektroninės pinigų įstaigos akcijas, atitiktį nacionalinio saugumo interesams“, – teigiama pranešime.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

VŽ primena, kad I. Trinkūnaitė 2024 m. birželio pradžioje buvo pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo kriterijų. 

I. Trinkūnaitės advokatas neatmeta galimybės kreiptis į EŽTT

Ievos Trinkūnaitės advokatas Karolis Gudas sako ketinantis skųsti šį teismo sprendimą, praneša agentūra BNS. 

Pask adovato, aukštesnio teismo bus prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, neatmetama galimybė teikti skundą ir Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). 

„Manome, kad nėra pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti, kad I. Trinkūnaitė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Manome, kad įrodinėjimo standartas, kuris buvo leistas, kurio pagrindu teismas pripažino, jog Vyriausybės ir komisijos sprendimai yra teisėti, yra per žemas“, – BNS penktadienį teigė I. Trinkūnaitei atstovaujantis K. Gudas.

„Remiantis tokiu standartu, kuris buvo leidžiamas ir toleruojamas byloje, iš esmės bet kurį asmenį galima būtų pripažinti kaip neatitinkantį nacionalinio saugumo interesų“, – pridūrė jis. 

Advokatas teigė, kad ši byla yra unikali, nes ji kilo dėl vieno Lietuvos piliečio santykio su kitu: „Jokios kitos bylos, kur dėl santykio su kitu Lietuvos piliečiu asmuo būtų pripažintas kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui, nėra ir nebuvo“.

K. Gudo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kartu bus prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų įvertinta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo atitiktis pagrindiniam šalies įstatymui. Pasak advokato, taip pat neatmetama kreiptis į EŽTT.  

„Turime argumentus, jais tikime ir laikomės pozicijos, kad Vyriausybės ir komisijos sprendimai yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti“, – komentare BNS sakė I. Trinkūnaitė.

Sprendimas priimtas dėl ryšių su grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais asmenimis

Vyriausybinės komisijos protokole buvo teigiama, kad su „iSun“ vadove ir akcininke I. Trinkūnaite „susiję asmenys turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis“.

Šis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad I. Trinkūnaitė bandė įsigyti dalį buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės vyro Mindaugo Navicko įmonės „Litlab“, kuri dar 2016 m. 45 metams išsinuomojo valstybinį sklypą prie pat Vilniaus oro uosto ir čia stato verslo centrą.

Komisijai kliuvo I. Trinkūnaitės ryšiai su jos sugyventiniu Vilhelmu Germanu (buv. Viliumi Žideliu), kuris anksčiau buvo kelis kartus teistas už finansinius nusikaltimus. V. Germanas, kaip skelbta žiniasklaidoje, turėjo didelę įtaką I. Trinkūnaitės vadovaujamoje „iSun“ grupėje.

VŽ pernai gegužę skelbė tyrimą apie tai, kaip „Foxpay“ bei kai kurios kitos su „iSun“ susijusios įmonės galėjo dalyvauti schemoje, skirtoje aptarnauti Europos Sąjungoje nelegaliai veikiančius internetinius kazino.

Spalį ikiteisminį tyrimą vykdantis prokuroras ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) informavo, kad „Foxpay“ tyrime figūruojantys asmenys iš viso galėjo legalizuoti bent 17 mln. Eur neteisėtai įgytų lėšų. Tarp tokių veiklų galėjo būti kriptovaliutos, narkotikų prekyba, nelegalūs e. kazino.

Vykdant šį tyrimą tarp sulaikytųjų buvo I. Trinkūnaitė, M. Navickas ir V. Germanas. Pirmieji du buvo paleisti už užstatą, o V. Germanui gruodžio viduryje sulaikymas buvo pratęstas trims mėnesiams.

Iš „Foxpay“ elektroninių pinigų licenciją Lietuvos bankas atėmė pernai lapkritį, o I. Trinkūnaitė VŽ teigė, kad bendrovė bus likviduojama.

52795
130817
52791