EK rado sprendimą, ką daryti, jog startuoliai plėstųsi ES, o ne JAV

28-ojo režimo koncepcija, kilusi iš buvusio Italijos premjero Enrico Lettos ataskaitos, siekiama sukurti greta nacionalinio reguliavimo veikiančią bendrą sistemą inovatyvioms įmonėms, vadinamą Europos bendrąja rinka, rašo technologijų naujienų portalas „Sifted“.

Tai reikštų, kad verslai, užuot taikęsi prie kiekvienos ES šalies reguliavimo atskirai, galėtų veikti pagal bendrą taisyklių rinkinį. 

Šis projektas numato, kad bus supaprastintos taikytinos taisyklės, įskaitant atitinkamus įmonių teisės, nemokumo, darbo ir mokesčių teisės aspektus. Taip pat sumažintos verslo nesėkmės sąnaudos. Taip bus supaprastintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, didinamas konkurencingumas ir skatinamos inovacijas visame Europos žemyne.

„Tai puikus žingsnis, nes būtent dėl šios priežasties tiek daug įmonių keliasi į JAV. Jos renkasi Delaverą – tai viena rinka. Europoje šiuo metu reikia veikti 27 skirtingose šalyse. Tad 28-asis režimas bus puikus sprendimas“, – „Sifted“ sakė Ana Barjasic, Europos inovacijų centro tarybos narė.

Nors panašių diskusijų jau buvo kilę anksčiau, A. Barjasic mano, jog „šį kartą atrodo, kad Europa tam jau pasiruošusi.“ 

Kai buvo paskelbta E. Lettos ataskaita, palaikymą bendros rinkos idėjai išreiškė daugybė startuolių, jų asociacijų ir rizikos kapitalo fondų visoje Europoje, rašo „EU-Startups“. 

Praėjusųjų metų spalio 14 d. buvo pradėta peticija „EU Inc.“, raginanti sukurti visos Europos standartizuotą teisinį subjektą pagal 28-ąjį režimą, kuri iki praėjusių metų gruodžio surinko 13.000 parašų.

Šios ambicijos pasiekė Europos Komisiją (EK). 

Ursula von der Lyen, EK pirmininkė, įtraukė 28-ąjį režimą į EK politines gaires. Ji pabrėžė būtinybę panaikinti nacionalines kliūtis, kurios trukdo startuoliams laisvai vykdyti veiklą visoje Europoje.

„Kalifornijos startuolis gali plėstis ir pritraukti finansavimą visose JAV. O mūsų įmonės vis dar susiduria su pernelyg daug nacionalinių kliūčių, dėl kurių dirbti visos Europos mastu yra sudėtinga, ir patiria pernelyg didelę reguliavimo naštą“, – kalbėjo ji.

Tačiau atskiri ES valstybių narių vadovai dar turi pritarti šiam pasiūlymui. Tikimasi, kad tai bus padaryta dar šiemet.

Sumažintų administracines kliūtis

Kaip kiek anksčiau VŽ pasakojo Ramūnas Petravičius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, ši sistema yra specialiai pritaikyta novatoriškiems startuoliams ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms. 28-asis režimas atneštų mažesnius kapitalo reikalavimus ir gerokai supaprastintus steigimo procesus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad 28-asis teisinis režimas gana smarkiai skiriasi nuo Europos bendrovės instituto (Societas Europaea, SE).

Teisininko teigimu, Europos bendrovės juridinė forma yra naudingiausia didelėms įmonėms, nes siūlo labai aiškią ir suvienodintą sistemą bendrovėms, veikiančioms keliose jurisdikcijose.

Problema, kad jis yra labai glaudžiai susietas su nacionaliniu reguliavimu tokiose įmonėms svarbiose srityse kaip mokesčiai ar darbo teisė, o tai kelia nemažai iššūkių.

O 28-asis reguliacinis režimas yra sugalvotas tam, kad sukurtų kur kas lankstesnę sistemą, kuri apima įmonių teisę, nemokumą, darbo teisę ir mokesčius.

„Suvienodinus sektorinius reguliavimus, turint aiškią ir lengvai suprantamą sistemą, įmonių administracinė našta galėtų gerokai sumažėti“, – teisininkui pritaria ir Karolina Urbonaitė, „Startup Lithuania“ vadovė.

Dabartiniai inkarai

Paklausta apie dabartines kliūtis startuoliams plėstis į kitas ES šalis, K. Urbonaitė nurodo, kad tokių yra ne viena. Jas dažniausia lemia būtent nacionalinių įstatymų ir procedūrų nevienodumas – skirtingos įmonių steigimo procedūros, reguliacinė aplinka, mokesčių sistema, darbo teisė, licencijavimo procesai.

„Lietuvoje įmonę galima įsteigti vos per vieną dieną, o Prancūzijoje šis procesas gali užtrukti kelias savaites dėl sudėtingesnių biurokratinių reikalavimų, – pavyzdžius vardina ji. – Dažnai iššūkių gali sukelti ir toks nedidelis dalykas kaip banko sąskaitos kitoje šalyje atidarymas.“

Ji taip pat pastebi, kad kai kuriose šalyse administracinės sistemos nėra pritaikytos užsieniečiams, o tai apsunkina startuolių įsikūrimą, veiklos pradžią. 

K. Urbonaitės vertinimu, sudėtingiausia deeptech įmonėms, tai yra kuriančioms mokslu grįstus produktus. 

„ES reguliavimas, susijęs su intelektinės nuosavybės apsauga, duomenų valdymu ar aukštųjų technologijų sektoriaus plėtra, gali reikšmingai paveikti įmonės strategiją ir plėtros galimybes. Pavyzdžiui, biotechnologijų startuoliams papildomų sunkumų gali kelti ir mokslinių bei klinikinių tyrimų kainos, kurios skiriasi kitose šalyse“, – pasakoja ji.

Sutinka palankiai

Tad, turint omenyje šias kliūtis ir Europos šalių fragmentaciją, lietuviški startuoliai bendro režimo idėją sutinka palankiai. 

Gintarė Verbickaitė-Bačiulienė, asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė, teigia, kad tai tikrai galėtų padidinti Europos startuolių ekosistemos konkurencingumą: „Pradedančioms įmonėms yra labai sudėtinga naviguoti skirtingose rinkose, kur ne tik skirtinga teisinė ir mokestinė aplinka, koją kiša ir kalbų barjeras.“

Pasak jos, svarbu, kad šis režimas netaptų dar vienu papildomu biurokratiniu sluoksniu, todėl būtina, kad šis reguliavimas ne tik suderintų teisinius niuansus, bet ir turėtų patogius skaitmeninius sprendimus.

„Turi atsirasti skaitmeninė integracija, kad būtų galima įmonę registruoti nuotoliu, kad veiktų jau turimi autentifikavimo būdai. Tarkim, Estijoje veikianti rezidento sistema, leidžianti nuotoliu įsteigti bendrovę ir atsidaryti banko sąskaitą, būtų neblogas pavyzdys.“

Pagal kokį kurpalį vienodins mokesčius

Paklaustos, kokių rizikų įžvelgia, VŽ pašnekovės teigia, kad mokesčių klausimas – opiausias. 

„Mokesčių režimai ES šalyse labai skiriasi. Lietuva iki šiol gana konkurencinga. Aišku, Latvija ir Estija čia pirmauja, nes taiko 0% reinvestuojamam pelnui. Todėl jei bus įvestas standartinis, tarkim, 20% pelno tarifas, tai kai kurioms šalims nebus paranku. Tad čia ir prasideda visi niuansai, kad tikrai ši iniciatyva būtų naudinga“, – sako G. Verbickaitė-Bačiulienė ir priduria, kad startuoliai tikėtųsi minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo.

K. Urbonaitė priduria, kad svarbu, jog į sprendimų priėmimo procesą būtų įtraukti startuolių ir inovacijų ekosistemos dalyviai: „Vieno modelio pritaikymas 27 skirtingoms valstybėms yra didelis iššūkis, reikalaujantis laiko ir išteklių. Kad ši iniciatyva iš tikrųjų veiktų, reguliacinė sistema turi būti lanksti, prisitaikanti prie sparčiai besikeičiančių tendencijų ir rinkos sąlygų.“

„Jei režimas bus per daug griežtas arba neatsižvelgs į atskirų šalių ekosistemų specifiką, jis gali tapti ne palengvinimu, o papildomu barjeru, – sako ji. – Todėl pirmiausia kiekviena šalis turi aiškiai įsivertinti savo reguliacinės aplinkos spragas ir turėti viziją, kaip prisidėti prie bendros startuolių ekosistemos Europoje.“

Nauda investuotojams

Visgi, naudą šiame reguliaciniame režime matytų ir investuotojai į startuolius. Kaip VŽ nurodo Roberta Rudokienė, verslo angelus vienijančios „LitBAN“ asociacijos vadovė, taip būtų sukurta bendra paskatų sistema investuoti į šią „gana rizikingą, bet labai svarbią investicijų klasę (startuolius)“. 

„Visoje Europoje būtų suvienodintos sąlygos, teisiniai ir mokestiniai reikalavimai privačių asmenų (verslo angelų) investavimui į startuolius, tai leistų daugiau ir paprasčiau pritraukti kitų šalių verslo angelų investuoti kartu ir į lietuviškas inovatyvias bendroves“, – sako R. Rudokienė.

„Iš esmės palaikome šią iniciatyvą ir tikime, kad ji padėtų ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos startuoliams konkuruojant su Amerikos ir Azijos startuoliais, o verslo angelams atvertų daugiau investicinių galimybių“, – apibrėžia ji. 

Kartu tai leistų paprasčiau pritraukti kitų Europos šalių investicijų į Lietuvą. 

Jai pritaria ir G. Verbickaitė-Bačiulienė: „Labai retas atvejis, kad pas mus ateitų investuotojų iš Ispanijos ar Italijos. Tad bendra sistema paskatintų didesnį investicinį aktyvumą tarp šalių. Investuotojai galėtų jaustis drąsiau, nes jiems būtų užtikrinamos vienodos sąlygos – jie aiškiai suprastų, kad nereikės gilintis į kiekvienos šalies nacionalinius teisės niuansus.“