Iš nesėkmių išbridusi „Estoty“ tapo žaidimų leidybos bendrove ir žada žengti į VR sritį

Kaip VŽ pasakoja Veslavas Zapolskis, UAB „Estoty“ generalinis direktorius, tokie pokyčiai ne tik leido įgyvendinti ambicingesnius vidinius tikslus, bet ir suteikė daugiau finansinio stabilumo. 

Todėl po nuostolingų metų 2024-aisiais „Estoty“, preliminariais duomenimis, uždirbo daugiau nei 0,5 mln. Eur ir gavo 4,1 mln. Eur pajamų.  

„Matome, kad išlipome iš sudėtingo laikotarpio, kai nemažai bandymų, potencialių projektų baigėsi nesėkmėmis. Pernai jau lengviau atsikvėpėme ir matome, kad priimti sudėtingi strateginiai žingsniai atsipirko“, – VŽ komentuoja V. Zapolskis. 

Strateginis lūžis

Strategiškai svarbiu V. Zapolskis vadina sprendimą tapti žaidimų leidybos bendrove: „Tai leido pasiekti lūžio tašką.“ 

„Iki tol mes buvome tik kūrėjai, dirbome su kitomis leidybos bendrovėmis, tačiau supratome, kad toks modelis ilgainiui nėra tvarus. Leidėjai diktuoja savo taisykles, taip, būna, kad jie geriau pajaučia, kur keliauja žmonių dėmesys, tačiau nepasisekę jų užsakymai kūrybos įmonei kainuoja daug daugiau nei jiems patiems“, – pasakoja bendrovės vadovas.

Pasak jo, dėl šios galimybės veikti savarankiškai, be išorinių partnerių atsirado daugiau kūrybinės laisvės ir, žinoma, daugiau kontrolės projektų valdymo atžvilgiu.

„Buvome itin priklausomi nuo socialinių tinklų trendų ir turėjome greitai leisti vieną žaidimą po kito, kurie sulaukia staigios sėkmės, tačiau taip pat greitai ir užgęsta. Tokių žaidimų marža niekada nebus didelė, tai tarsi fast food (angl. greitas maistas)“, – sako V. Zapolskis.

Todėl, nors įmonė išgarsėjo tokiais žaidimais kaip „Johnny Trigger“, „Train Taxi“ ir „Knife Hit“, kurie sulaukė milijonų atsisiuntimų visame pasaulyje, „Estoty“ galiausiai nusprendė atsisakyti mažos pridėtinės vertės žaidimų (angl. hyper-casual) vystymo ir kurti daug didesnės apimties trimačius žaidimus, kurie turi labiau išplėtotą istoriją, pasiūlo daugiau meninės vertės bei atvirojo pasaulio elementų, o žaidėjas gali mėgautis produktu daug ilgesnį laiką. 

„Pastebėjome, kad keičiasi žmonių įpročiai – darosi vis sunkiau kovoti dėl jų dėmesio. Iš pradžių, kaltinome patys save, kad galbūt kur nors nepateikėme. Ilgainiui finansinis srautas išblėso, išlaidos tik didėjo. Todėl turėjome ką nors keisti kardinaliai. Taigi, didesnės vertės žaidimai tapo mūsų išsigelbėjimo receptu“, – akcentuoja jis.

Paklaustas, ar vis dar pagrindinės pajamos generuojamos vien iš reklamos žaidimuose, V. Zapolskis nurodo, kad didesnė apimties žaidimai leidžia daryti purchases (angl. užsakymus) pačiame žaidime, pavyzdžiui, modifikuoti žaidėjo išvaizdą, pirkti papildomų gyvybių ir pan. atributų.  

„Anksčiau mūsų pajamos buvo 95% iš reklamų, tačiau dabar diversifikavome modelį – siekiame, kad bent 50% pajamų ateitų iš pačių žaidėjų įsigyjamų turinio papildymų“, – įvardina pašnekovas. 

Tapo lankstesni 

Įgyvendinant įmonės transformaciją, pareikalavusią 1 mln. Eur, teko suformuoti ir atskirą leidybos padalinį, kuris yra įsikūręs bendrovės biure Rygoje. Tai lėmė naujų specialistų poreikį – „Estoty“ komandoje atsirado naujos pozicijos, susijusios su rinkodara, analitika, reklamos optimizavimu ir duomenų analize.

„Leidėjas – tai ne tik atsakomybė už žaidimų išleidimą, bet ir visa ekosistema: reklama, duomenų analizė, naudotojų pritraukimas. Tam reikėjo visiškai naujo požiūrio“, – pasakoja vadovas.

Ilgainiui „Estoty“ planuoja dar labiau plėsti leidybinę veiklą ir tapti ne tik savo, bet ir kitų kūrėjų žaidimų leidėja.

„Matome, kad rinkoje trūksta lanksčios leidybos įmonės, kuri suprastų kūrėjus. Kadangi patys esame perėję šį kelią ir žinome šios industrijos skaudulius, tikime, kad galime pasiūlyti geresnes sąlygas ir būti sąžiningesniu partneriu žaidimų studijoms“, – savo kultūrinį požiūrį apibūdina V. Zapolskis.

Be to, įmonė pradėjo aktyviau samdyti specialistus iš užsienio, nes vietos rinkoje trūko tam tikrų kompetencijų. Šis vadybinis pokytis privertė ir kiek atlaisvinti vadeles dėl „darbo tik iš biuro“ kultūros.

„Teko tapti lankstesniems, – šypsosi pašnekovas. – Vis dar prioritetizuojame darbą iš biuro, ypač kalbant apie sudėtingą kūrybinį procesą, kuriant žaidimus – tai turi būti komandinis darbas. Tačiau kai kurias individualias užduotis galima atlikti dirbant nuotoliu.“

Žengimas į VR rinką

„Pradedame jau galvoti ir apie žaidimų kūrimą kompiuteriams, – priduria pašnekovas. – Iš esmės tai yra kol kas pagrindinė priežastis, kodėl kai kurie įmonėje išaugę darbuotojai pasirenka palikti mūsų bendrovę – išeina ieškoti didesnių iššūkių, tai yra dirbti prie dar didesnio masto PC žaidimų. Taigi, ir mums natūralus žingsnis augti būtų žengimas į šį segmentą.“

Pasidomėjus, ar negalvojo apie NFT (angl. Non-fungible token) rinką, V. Zapolskis dalijasi, kad bandė savo jėgas su vienu tokiu projektu, tačiau ilgainiui tai nesutaptų su bendrovės vertybėmis: „Pamatėme, kad didžioji dalis žaidėjų ten ateina turėdami spekuliatyvių minčių ir jų pagrindinis tikslas yra uždirbti. Mes norime, kad žaidimai pirmiausia teiktų pramogą,  galimybę pasimėgauti. Tad pasirodė, kad tai sunkiai suderinama su NFT projektais.“

Tačiau įmonė mato potencialą virtualiosios realybės (VR) žaidimų srityje, kuri globaliu mastu sulaukia vis daugiau dėmesio: „Mūsų tam tikra prasme partneriai „New Folder“ Latvijoje neseniai išleido VR žaidimą „I am Cat“ ir džiaugiasi itin puikiais rezultatais „Meta“ platformoje. Bent jau gruodį šis žaidimas buvo Nr. 1 pasaulyje“, – pasakoja V. Zapolskis.

„Jau esame ir patys turėję vieną VR eksperimentą, tada dar kiek pamarinavome šią idėją. O dabar, kai jau matome, kad visos su skirtingais mobiliųjų žaidimų projektais dirbančios komandos gali tapti pelningos, galime VR sričiai teikti daugiau dėmesio“, – tęsia bendrovės vadovas.

Tačiau prisipažįsta susiduriantys su problema rasti daugiau šios srities ekspertų: „Kol kas dauguma nežiūri dar į VR rimtai, matome tam tikrų pavienių pabandymų. Tačiau trūksta gebančių visiškai valdyti šią technologiją, žinančių, kaip padaryti, kad žaidėjas būtų įtrauktas, bet kartu ir užtikrinti, kad jo nepykintų ar galva nesvaigtų.“