Psichiatrijos ligoninėje Vilniuje atidarytas biomedicininių tyrimų centras
Kaip skelbia „Ateities biomedicinos fondas“, tokio tipo projektas psichiatrijos ligoninėje – pirmasis Baltijos šalyse.
„Fundamentalių tyrimų laboratorija psichiatrijos klinikoje yra unikalus reiškinys. Tai – vienas iš nedaugelio tokio tipo centrų visoje Rytų Europoje. Chrono–epigenetiniai tyrimai turi didelį mokslinį bei taikomąjį potencialą ir gali atskleisti naujus psichikos susirgimų diagnostikos ir gydymo principus“, – teigia prof. dr. Arūnas Germanavičius, RVPL direktorius.
Tyrimų centre, įsteigtame bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centru, įkurtos keturios vienvietės palatos bei laboratorija, kurioje bus tiriami kraujo mėginiai.
Kaip teigia RVPL direktorius, pacientai tyrimuose dalyvaus savanoriškai: jie galės užsirašyti iškart pasibaigus gydymui ligoninėje, o kai kuriais atvejais dalyvauti konkrečiuose tyrimuose bus kviečiami ir ambulatoriškai.
„Čia vykdysime tyrimus, kurie gali būti itin vertingi, siekiant geriau suprasti psichikos sutrikimų raidą ir gydymą. Tikimės, kad tyrimai padės paaiškinti, kodėl įvyksta atkryčiai, kodėl dalis pacientų, nuosekliai laikydamiesi gydytojų rekomendacijų, vis tiek patiria psichikos sutrikimo epizodus, kodėl konkretūs vaistai vieniems pacientams padeda, kitiems – ne“, – pasakoja prof. A. Germanavičius.
Stebi platesnį vaizdą
Toronto universiteto profesorius Artūras Petronis, vadovaujantis chrono–epigenetikos tyrimų programai VU Gyvybės mokslų centre, pasakoja, kad šie tyrimai neapsiriboja viena konkrečia liga.
„Nors centre tirsime psichikos sutrikimus, mūsų tolimieji tikslai – žymiai platesni. Mes ieškome ir bendrųjų ligos mechanizmų, kurie didina riziką susirgti net tik psichikos sutrikimais, bet ir vėžiu, diabetu, Alzheimerio demencija“, – komentuoja prof. A. Petronis.
Jis aiškina, kad sąvokoje „chrono–epigenetika“ labai svarbus žodis, „chronos“, graikiškai reiškiantis „laiką“.
„Tradiciškai biomedicininiai tyrimai atliekami lyginant pacientus su kontroliniais asmenimis. Kiekvienas iš jų yra ištiriamas tik vieną kartą, nors molekuliniai ir ląsteliniai procesai yra nuolatiniame vyksme, nuolatinėje kaitoje. Kaip viena nuotrauka nedaug tepasako apie garvežio judėjimą, taip ir ligos esmę suprasti iš momentinio vaizdo neretai būna labai sunku. Taigi, šiuose tyrimuose molekulinių „nuotraukų“ padaroma visa serija – tada apie ligą galime spręsti iš jų dinamikos ir įvairiausių parametrų kitimo laiko dimensijoje“, – sako prof. A. Petronis.
Paspartins personalizuotos medicinos plėtrą
Šio tyrimų centrą finansavo „Ateities biomedicinos fondas“, pasirašęs 1 mln. Eur vertės paramos sutartį su VU fondu.
Ši sutartis apima naujojo Mokslinių tyrimų ir inovacijų centro įsteigimo, tyrimų vykdymo bei VU Gyvybės mokslų centre chrono–epigenomikos programos rėmuose vykdomos mokslinės veiklos finansavimą.
Pasak prof. Arvydo Janulaičio, Ateities biomedicinos fondo įkūrėjo, medicinai vis sparčiau vystantis, gilėja supratimas, kad kiekvienas žmogus yra unikalus savo biologinėmis savybėmis molekulių lygmenyje. Būtent tam ir skirta sąlyginai naujai vystoma sritis – personalizuota medicina.
„Visi šie faktoriai lemia konkretaus žmogaus susirgimų priežastis ir ligų raidą. Todėl ieškant efektyviausių gydymo būdų, būtina atsižvelgti į kiekvieno paciento individualumą bei vadovautis personalizuotos medicinos principais. Naujajame centre atliekami tyrimai paspartins tokios medicinos pažangą psichikos sutrikimų pažinime, diagnostikoje bei gydyme“, – sako prof. A. Janulaitis.
„Ateities biomedicinos fondas“ įkurtas 2022 m., jo tikslas – prisidėti prie personalizuotos medicinos tyrimų plėtros bei jų indėlio į praktinę mediciną Lietuvoje. Todėl fondas planuoja skirti 15 mln. Eur personalizuotos medicinos moksliniams tyrimams Lietuvoje. Ši suma – numatyta dešimtmečiui.
