Nobelio fizikos premija – už kvantinės mechanikos tyrimus

Mokslininkai pademonstravo, kad galima tirti ir kontroliuoti susietas daleles (angl. entangled particles). Tai, kas nutinka vienai susietai dalelei, pasireiškia ir kitai, net jei jos viena nuo kitos nutolusios per didžiulius atstumus.

Mokslininkų A. Aspecto, J. Clauserio ir A. Zelingerio tyrimai padėjo naują kvantinės kompiuterijos erą, antradienį pranešė Nobelio premijos komitetas.

Tyrėjų darbai gali būti pritaikyti siekiant saugiai perduoti duomenis ar vystant kvantinę kompiuteriją.

Kvantinė sietis yra reiškinys, kai užmezgamas ryšys tarp dviejų ar daugiau dalelių ar molekulių kvantinių būsenų – sukinio, poliarizacijos ar momento. Ši sąsaja gali išlikti net tada, kai erdvėje objektai yra toli vienas nuo kito, o su kuriuo nors iš jų atliekamos manipuliacijos paveikia visus kitus.

Ši teorija buvo pradėta plėtoti praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje. Albertas Einsteinas šią teoriją vadino „baugia“, nes sietis atrodo veikianti akimirksniu, nesant jokio akivaizdaus ryšio tarp susijusių elementų.

Prancūzijoje 9-o dešimtmečio pradžioje A. Aspecto atlikti eksperimentai pirmąkart pademonstravo, kad ši teorija veikia praktiškai, taip pat įrodė, kad A. Einsteinas šiuo klausimu iš dalies klydo.

Pernai Nobelio fizikos premiją gavo mokslininkai Syukuro Manabe, Klausas Hasselmannas ir italas Giorgio Parisis už indėlius didinant žmonijos supratimą apie sudėtingas fizikines sistemas.

Pirmadienį buvo paskelbtas Nobelio medicinos premijos laureatas. Juo tapo Svante Paablas, gavęs prestižinį mokslo apdovanojimą už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais.

Šią savaitę taip pat bus paskelbti Nobelio chemijos, literatūros ir taikos premijų laimėtojai, pirmadienį – ekonomikos.