Baltijos šalyse spurtuoja „deeptech“ ir dirbtinis intelektas

Tokie skaičiai nurodomi pirmą kartą sudarytoje Baltijos šalių „deep tech" ataskaitoje. Joje analizuojamos ir pristatomos naujausios Baltijos šalių startuolių finansavimo tendencijos ir didėjanti giliųjų technologijų svarba.

Tyrimas rodo, jog „deep tech“ bendrovių vertė Baltijos šalyse nuo 0,6 mlrd. Eur 2018 m. išaugo iki 2,6 mlrd. Eur 2023 m. pirmąjį pusmetį. Šie skaičiai neapima bendrovių, kurios dirba ties dirbtinio intelekto sprendimais. „Baltic Deep Tech Report 2023“ bendraautoriai yra Baltijos šalyse investuojantis fondas „Iron Wolf Capital" ir „Dealroom.co", prie jo rengimo taip pat prisidėjo „Startup Lithuania", „Google Cloud" bei advokatų kontora „WALLESS“.

Ką apima „deep tech“

Šiai krypčiai priskiriami toli gražu ne visi startuoliai, o tik tokios bendrovės, kurių sukurtas produktas ar paslauga žymi mokslinį ar inžinerinį proveržį. Šiam sektoriui tenkanti finansų dalis nuolat auga – skaičiuojant nuo visų startuoliams tenkančių investicijų giliųjų technologijų dalis nuo 13% 2020 m. išaugo iki 18% 2023 m. I pusmetį. Šioms bendrovėms visų pirma reikia įveikti su technologijomis susijusią riziką, o vėliau – ir rinkos paklausos riziką. Pasisekus tai padaryti, įgyjamas reikšmingas konkurencinis pranašumas.

2022 m. Baltijos „deep tech“ pritraukė rekordinę lėšų sumą  (233 mln. Eur), o investicijų augimas palyginus su 2021 m. siekė 45%.

Spurtuoja dirbtinis intelektas

Tyrimo autoriai taip pat analizavo ir investicijas į bendroves, kurios dirba ties dirbtinio intelekto (DI) sprendimais. Šioje srityje finansavimo apimtys dar įspūdingesnės. 2021 m. su DI susijusios bendrovės pritraukė 1,5 mlrd. Eur (savo ruožtu – „deep tech“ – 163 mln. Eur), o 2022 m. – 1,78 mlrd. Eur ( „deep tech“ kaip minėta – 223 mln. Eur).

„Nuo 2019 m. didžioji dauguma mūsų investicijų buvo nukreipta į sparčiai augančius Baltijos regiono giliųjų technologijų ir dirbtinio intelekto sektorius, – komentuoja Kasparas Jurgelionis „Iron Wolf Capital" partneris. – Šį sprendimą lėmė mūsų tvirtas įsitikinimas, kad giliosios technologijos yra tikroji rizikos kapitalo misija – priemonė skatinti inovacijas, kurios lemia proveržius, turinčius didelę reikšmę žmogaus, socialinėms ir ekonominėms laisvėms.“ Anot K. Jurgelionio, dirbtinio intelekto ir giliųjų technologijų investicijos tampa dominuojančiomis tarp rizikos kapitalo. 2023 m. iš 10 didžiausių kapitalo pritraukimo raundų Baltijos šalyse 6 teko būtent šioms dvejoms sritims.

Lietuvoje investuoti patrauklu

„DI ir „deep tech“ Baltijos šalyse auga gerokai sparčiau nei šių šalių ekonomikos, nes joms kuriama palanki aplinka“, – pažymi fondo „Iron Wolf Capital" partneris. Lietuvos vyriausybė pasitelkusi Europos Sąjungos (ES) lėšas sukūrė šios srities finansavimo sistemą, kurioje didelis vaidmuo tenka tokioms institucijoms kaip INVEGA ar Inovacijų agentūra. Prie jos prisideda ir per „Iron Wolf Capital" fondą investuojantys vizionieriškų pažiūrų privatūs investuotojai (limited partners), verslo angelai.

„Iron Wolf Capital" fondas investuoja į ankstyvąją verslo stadiją. Investicijų suma į vieną projektą paprastai nesiekia 10 mln. Eur. Anot K. Jurgelionio, į ankstyvąją stadiją investuoja regioniniai fondai, nes stambesniems fondams tokios investicijų apimtys dar per mažos. „Iron Wolf Capital" šiuo metu yra investavęs į 22 „deep tech“ ir DI bendroves ir planuoja steigti antrą tokio pačio pobūdžio 70 mln. Eur dydžio fondą.

Andrius Ivanauskas, advokatų kontoros „WALLESS“ advokatas, atkreipia dėmesį, kad Lietuva anksčiau nei Estija priėmė tuomet visiškai naują Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų įstatymą, pakeitė Ūkinių bendrijų įstatymą. Šių įstatymų pagrindu Lietuvos bankas leido veikti kapitalo fondams, kurie investuoja į startuolius. Anot A. Ivanausko, šiemet įsigaliojo Akcinių bendrovių įstatymo pataisos, kurios liberalizuoja privilegijuotųjų akcijų teisinį reguliavimą. Investuotojams tai suteikia daugiau skaidrumo ir teisinių garantijų. Abu pašnekovai taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje sukurta viena patraukliausių ES darbuotojų opcionų apmokestinimo sistema.

Su didesne grąža

Baltijos šalyse gyvena 6 mln. gyventojų, todėl ši mūsų regioną galima prilyginti tokioms ekosistemoms kaip Londonas ar Izraelis.

„Baltijos šalyse į ankstyvąją stadiją per metus investuojama apie 200 mln. Eur, o Londone ar Izraelyje šios investicijos lygios 2–3 mlrd. Eur. Vadinasi, turime dešimteriopą augimo potencialą“, – pažymi K. Jurgelionis. Kita vertus Baltijos šalyse investuotos lėšos atneša didesnę grąžą.

„Tikiu, kad pagal investicijų apimtį galime pasiekti Londoną ar Izraelį, tačiau kartu galime būti dar efektyvesni“, – komentuoja „Iron Wolf Capital" partneris.

Svarbus universitetų vaidmuo

Norint pasiekti šių tikslų, reikia puoselėti palankią ekosistemą. Turėtų būti investuojama į aukštąjį mokslą Lietuvoje, gabūs žmonės turėtų būti skatinami mokytis ir dirbti stipriausiose pasaulio universitetuose ir po savo studijų bei darbų grįžti į Lietuvą.

„Turime suvokti, kad kurdamas startuolį žmogus atsisako patikimos darbo vietos ir eina į nežinia, todėl žengus šį žingsnį jo turi laukti lengva prieiga prie teisinių konsultacijų, patirties bei finansų“, – akcentuoja K. Jurgelionis.

Anot A. Ivanausko, dauguma „deep tech“ bendrovių kuriamos siekiant toliau plėtoti universitetų laboratorijose padarytus mokslinius atradimus. Perkeliant šią intelektinę nuosavybę į privačią bendrovę kyla klausimas, ar tai yra teisėta valstybės parama. Kartais valstybinės mokslo įstaigos apsunkiną šį perėjimą sukurdamos sudėtingas sutartis bei versdamos prisiimti didelius įsipareigojimus.

„Viską reikėtų reglamentuoti paprasčiau – pavyzdžiui, mokslo įstaigai galėtų tekti 5% startuolio akcijų arba jis galėtų pretenduoti į tam tikrą dalį pajamų, jeigu projektas bus sėkmingas“, – svarsto A. Ivanauskas.

K. Jurgelionis pažymi, kad universitetai dažnai arba iš viso nedalyvauja galimos naudos dalybose arba elgiasi taip, kad sugriauna galimą akcininkų struktūrą ir tuo pačiu patį projektą, tačiau pasitaiko vis daugiau sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių.