NASA Marso senovės ežere aptiko naujų gyvybės rodiklių
Naujausi įrodymai gauti naudojant prietaisą „Sherloc“ (angl. Scanning Habitable Environments with Raman and Luminescence for Organics and Chemicals), sumontuotą ant šešių ratų roverio–roboto rankos, kuris leidžia detaliai kartografuoti ir analizuoti organines molekules, rašo „Reuters“.
Mokslininkai pateikė „Sherloc“ išvadas iš dešimties vietų, esančių dviejuose geologiniuose dariniuose ant Jezero kraterio dugno. Gauta įrodymų, kad daugelyje uolienų mėginių, įskaitant ir tuos, kurie buvo surinkti tam, kad ateityje būtų galima juos grąžinti į Žemę ir ištirti, yra organinių molekulių. Rastos uolienos yra magminės – tai yra susiformavusios vulkaniniu būdu.
Visgi, tyrėjai pažymi, kad tokių molekulių buvimas nebūtinai įrodo, kad Marse buvo arba yra gyvybės.
„Organinės medžiagos yra molekuliniai gyvybės, kokią mes pažįstame, statybiniai blokai. Tačiau jos gali susidaryti ir dėl geologinių procesų, tiesiogiai nesusijusių su gyvybe. Matome daugybę signalų, kad tai greičiausiai išsiskiria kraterio dugno dariniuose ir mineraluose“, – sako Sunanda Sharma, NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos Kalifornijoje astrobiologė, pagrindinė šio tyrimo, paskelbto moksliniame žurnale „Nature“, autorė.
Vertina atsargiai
Tyrėjai dar negali įvardinti konkrečių organinių junginių, kuriuos aptiko „Sherloc“, cheminės sudėties, tačiau turi tam tikrų užuominų. Ryanas Roppelis, tyrimo bendraautorius, Pitsburgo universiteto chemijos magistrantas, teigė, kad žinomus cheminius požymius galėjo turėti tokie junginiai kaip benzenas ar naftalinas.
„Žemėje jie gana dažni žalioje naftoje, kuri yra biotinės kilmės, tačiau mes taip pat galime juos sintetinti įvairiomis cheminėmis reakcijomis. Aptiktos koncentracijos paprastai yra mažos, tačiau beveik kiekvienoje uolienoje, iš kurios ėmėme mėginius, pastebėjome su organinėmis medžiagomis susijusių signalų“, – sakė R. Roppelis.
Anot jo, mokslininkai neatmeta galimybės, jog kai kurie signalai, rodantys organines molekules, gali būti susiję su neorganiniais – metalo – šaltiniais.
Pirmą kartą organinių molekulių požymius Marse 2015 m. aptiko kitas marsaeigis „Curiosity“, o vėlesniais metais atsirado daugiau įrodymų. Dabar, kai „Perseverance“ aptiko galimus organinių molekulių požymius, kaupiasi įrodymai, kad organinės molekulės Marse gali būti palyginti dažnos, nors ir mažais kiekiais.
Tačiau „Perseverance“ aptikti anglies junginių tipai galėjo susidaryti ir dėl geologinių procesų, kuriuose gyvybės nėra, pavyzdžiui, dėl vandens ir uolienų sąveikos, vulkaninių procesų ar meteoritų smūgių. Todėl tyrėjai ir toliau atsargiai vertina gautus rezultatus.
„Yra ir biotinių, ir abiotinių mechanizmų, galinčių suformuoti organines molekules. Tarpplanetinės dulkės, meteoritų krituliai arba vandens ir uolienų sąveika gali sukurti organines medžiagas abiotiniu būdu. Kita vertus, senovinė gyvybė taip pat galėtų gaminti šiuos organinius junginius, tačiau paprastai tai yra kraštutinė hipotezė. Prieš darydami išvadą, kad bet kuri organinė molekulė yra gyvybės požymis, turime atmesti visus abiotinius mechanizmus“, – sakė R. Roppelis.
Telkšojo ežeras
„Perseverance“, kurio misija – ieškoti senovinės gyvybės Marse įrodymų ir rinkti uolienų bei grunto mėginius, kad juos būtų galima grąžinti į Žemę, 2021 m. vasarį nusileido Jezero krateryje – raudonosios planetos šiauriniame pusrutulyje esančioje teritorijoje, kuri kadaise buvo užlieta vandeniu ir kurioje buvo senovinis ežero baseinas.
Įranga „Sherloc“ naudoja kameras, lazerį ir prietaisus, vadinamus spektrometrais, kurie analizuoja šviesos bangų ilgius, ieškodami organinių molekulių, galinčių būti praeities mikrobinės gyvybės požymiais. Šalia pritaisyta ir spalvota kamera „Watson“, skirta uolienų grūdelių ir paviršiaus tekstūros vaizdams iš arti gauti.
Kaip pažymi „Reuters“, Marsas ne visada buvo tokia nedraugiška vieta gyvybei, kokia yra dabar – tolimoje praeityje jo paviršiuje buvo skysto vandens. Mokslininkai įtaria, kad kažkada Jezero krateryje galėjo gyventi mikrobinė gyvybė. Jie mano, kad upės kanalai išsiliejo per kraterio sieną ir prieš daugiau nei 3,5 mlrd. metų sukūrė ežerą.
NASA ir Europos kosmoso agentūra planuoja į Marsą nusiųsti dar vieną misiją, kurios metu dviem dronais bus surinkti „Perseverance“ paimti mėginiai. Šie bus pakrauti į nedidelę raketą ir paleisti į planetos orbitą, iš kur kita raketa juos paims ir pargabens į Žemę. Ši novatoriška misija turėtų būti baigta kito dešimtmečio pradžioje. Kaip pranešama, jei viskas bus gerai ir mėginiai saugiai pasieks Žemę, ateis tiesos akimirka – mokslininkai atidarys hermetiškus konteinerius ir laboratorinė analizė parodys, ar junginius prieš milijardus metų pagamino gyvos būtybės, ar ne.
