Skaitmeninės technologijos keičia ir demokratijos tradicijas

Pokyčių būtinybė

Kasdienio gyvenimo aspektus keičiančios technologijos tapo revoliuciniu įrankiu žiniasklaidos, švietimo, prekybos ir finansinių paslaugų srityse. Kai kuriais atvejais jos tapo ir paskata kurti naujus verslo modelius, kurie labiau atitiktų klientų norą patogiau naudotis paslaugomis. Tačiau visame pasaulyje stebima tendencija, jog transformuojančiam skaitmeninių technologijų poveikiui vis dar nepasiduoda atstovaujamoji demokratija. Anot specialistų, politikų, vyriausybinių institucijų ir parlamentų bendravimo su visuomene būdas išlieka beveik nepakitęs jau kelis amžius.

Kaip teigia „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Simonas Žilinskas–Inta, pastarasis laikas rodo menką dalyvavimą ir nusivylimą valdžios institucijomis, todėl reformos ir pokyčiai yra neišvengiami.

Nemažai patirties dirbant su viešojo sektoriaus (GovTech Lab) ir demokratijos (Municipales.app, EC) technologijomis tiek Prancūzijoje, tiek Lietuvoje turintis S. Žilinskas–Inta pastebi, kad neretai piliečių įsitraukimą priimame kaip stiprios demokratinės kultūros rezultatą, tačiau nevertėtų ignoruoti mažų pragmatiškų sprendimų, kurie padeda išgydyti atšalusio institucijų ir piliečių santykio simptomus.

„Piliečių įtraukimas technologijomis gali vykti tiek iš viršaus (angl. Top–down),  tiek iš apačios (angl. Bottom–up), o dažniausiai jis vyksta kai pilietinė visuomenė ir institucijos bendradarbiauja. Pavyzdžiui, Seimo kanceliarija atvėrė duomenis, kuriuos nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ panaudojo kuriant „Mano Seimas“ puslapį, kuriame piliečiai gali sužinoti, kaip balsuoja seimo nariai.

Idėjos ir įrankiai ateina tiek iš nevyriausybinių organizacijų, tiek iš verslo, tiek iš viešojo sektoriaus, todėl ir  Civic Tech yra ne įrankis, o ištisa ekosistema. Visi jie (viešasis sektorius, verslas ir nevyriausybinės organizacijos) turi skirtingas roles ir požiūrius, tačiau tikslas tas pats – kurti įrankius, kurie papildytų mūsų demokratinę patirtį“, – sako „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas.

Pozityvi Prancūzijos patirtis

Pasak pašnekovo, visuomenėje vyrauja nuomonė, kad demokratija tėra kas 4–5 metus vykstantis renginys, kurio metu paklausiama piliečių nuomonės apie po rinkimų kur kas rečiau matomus  kandidatus. Tokios iniciatyvos kaip Civic Tech siekia, kad demokratija taptų gyvenimo dalimi ir vyktų ne kas ketverius ar penkerius metus, o taptų kasdienybės dalimi.

„Demokratinės inovacijos nuolat bando sukurti naujas progas įsitraukti piliečiams. Pavyzdžiui, Prancūzijoje vis dažniau organizuojamos piliečių asamblėjos, kurių metu atsitiktiniu būdu atrinkti piliečiai diskutuoja apie iškeltą temą ir bando pasiekti kompromisinį sprendimą.

Yra daugybė demokratinių inovacijų, kurias įgalina technologijos, lemiančios tai, kad balsuoti už dalyvaujamuosius biudžetus dabar galima telefonu ar internetu, o asamblėjos gali vykti nuotoliniu būdu. Civic Tech papildo demokratiją ir suteikia jai daugiau galimybių. Demokratinės inovacijos ir Civic Tech įrankiai įgalina naują, atviresnę, prieinamesnę ir įtraukesnę demokratijos versiją bei tokiu būdu mažina egzistuojančią nepasitikėjimo duobę“, – sako specialistas.

Trūksta paskatinimo?

Jam pritaria ir „GovTech laboratorijos“ vadovė. Pasak A. Matelytės, laikui bėgant daugėja ir technologijų viešajame sektoriuje, ir piliečių, kurie nori dalyvauti priimant įvairius su jų gyvenimo susijusius sprendimus.

Pašnekovė svarsto, jog galbūt su tuo susijęs ir dažnas technologijų naudojimas kitose gyvenimo srityse. „Išmaniojo telefono ir interneto pagalba užsisakome maistą, reikalingus daiktus, todėl norisi ir kitur viską spręsti taip pat greitai bei patogiai. Piliečiai, o ypač technologijų entuziastai, žino, kaip jie norėtų, kad jų būtų klausiama nuomonės ir kaip spręsti tam tikrus klausimus, todėl svarbus visų sektorių ir pačių piliečių įsitraukimas“, – savo įžvalgomis dalijasi ji.

Jei dalis privatus sektorius įmonių, o ypač startuoliai, greitai įdiegia skaitmenines technologijas savo veikloje, tai viešajam kartais trūksta paskatinimo. Pavyzdžiui, dideles sumas viešinimui išleidžiantis viešasis sektorius čia galėtų suteikti erdvę inovatyviems sprendimams, kaip efektyviau panaudoti šias lėšas ir įtraukti technologijas į viešinimą bei piliečių įtraukimą.

Skiriant šias lėšas inovacijoms, sprendimas būtų efektyvesnis ir ilgalaikiškesnis, o rinkoje atsiradus judėjimui šis sektorius tai jaus ir turės naudoti daugiau technologijų. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip skaitmeninės technologijos gali tapti ilgalaikiu ir efektyviu sprendimu. Pasak A. Matelytės, siekiant šių pokyčių svarbus kiekvieno piliečio indėlis ir parodytas noras, kad tokios galimybės taptų netolima mūsų visuomenės ateitimi.

Birželio 16 d. renginių erdvėje „Kablys" daugiau apie Civic Tech bus kalbama ir tarptautinėje bei vienintelėje tokio pobūdžio konferencijoje Baltijos šalyse GovTech Baltic Leaders 2022. Jau eilę metų ši konferencija suburia viešojo sektoriaus atstovus, IT įmones, startuolius, akademinę bendruomenę, investuotojus, aktyvius piliečius – visus, kuriems svarbu inovacijos viešojo sektoriaus ir socialiniams iššūkiams spręsti.

Šiųmetėje konferencijoje bus kalbama apie verslumą bei vienaragių gimimą viešajame sektoriuje, kovą su dezinformacija ir kitas perversmu viešajame sektoriuje tapsiančias temas. Konferencija vyks anglu kalba.  Daugiau informacijos ir registracija: www.govtechbalticleaders.lt/registration

„GovTech laboratorijos” projektas vykdomas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) ir yra finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis, nr. 01.2.1-LVPA-V-842 Inogeb LT