„Mus pakišo po traukiniu“: Lietuvos „fintech“ sektorius – egzistencinėje kryžkelėje

Viršuje, iš kairės – Gediminas Šimkus, LB valdybos pirmininkas, iš dešinės – Simonas Krėpšta, LB valdybos narys. VŽ ir Finansų ministerijos nuotr.

Didžioji dalis pašnekovų, veikiančių Lietuvos „fintech“ sektoriuje, su VŽ sutiko kalbėti tik su griežta anonimiškumo sąlyga. Jų pateikta informacija piešia liūdną vaizdą – Europos „fintech“ centro įvaizdis, kurį maždaug 2017–2021 m. puoselėjo Lietuva, o priešakyje buvo centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, valdybos narys Marius Jurgilas ir buvęs finansų ministras Vilius Šapoka, regis, dūžta į šipulius.

Po Lietuvos banko (LB) vadovybės pasikeitimų pastebima trintis tarp „fintech“ sektoriaus ir reguliuotojo.
Šaltiniai teigia, jog „fintech“ įmonių veiklą Lietuvoje smarkiai apsunkina reikalavimai portfelyje turėti reikšmingą lietuviškų klientų dalį. Piktinamasi, jog investuotojai į Lietuvą buvo kviečiami kitomis sąlygomis, nei yra dabar.
Su VŽ kalbėję investuotojai sako atsisakantys planų investuoti, arba pasitraukiantys iš Lietuvos.
Asociacijos vadovė teigia girdinti, jog kai kuriems Plėstis norintiems „fintech“ verslams Lietuva jau nebėra pirmas pasirinkimas.
LB tikina, jog kalbos apie sektoriaus plėtros stabdymą ir niūrias prognozes neatitinka tikrovės.

Ambiciją tapti Europos „fintech“ centru Lietuva ypač aiškiai iškėlė po to, kai per 2016 m. birželį vykusį referendumą Jungtinė Karalystė (JK) nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES).