Dirbtinis intelektas: ar atėjo laikas nacionalinei strategijai

Bent kelios pasaulio valstybės jau pristatė arba paskelbė kuriančios nacionalines dirbtinio intelekto plėtros strategijas. Vienos jų daugiausia paremtos skambiais lozungais, kitoms skiriamas finansavimas. VŽ gilinasi, ar atsiranda dirbtinio intelekto strategijos poreikis Lietuvoje.

Dirbtinis neuroninis tinklas, arba dirbtinis intelektas, mėgdžioja žmogaus galvos smegenų neuronų darbą. Taip jis, gaudamas informaciją, gali pats mokytis ir daryti veiksmus atsižvelgdamas į prieš tai atliktuosius. Moksliniuose darbuose visa tai aprašyta prieš kelis dešimtmečius, tačiau tik per pastaruosius kelerius metus buvo iš esmės pasistūmėta pritaikant. Didžiausią proveržį pasiekė kompiuterinio matymo sritis. Kai kuriais atvejais sukurti ir apmokyti algoritmai gali greičiau ir tiksliau identifikuoti vaizdus nei žmogus.

Progresas dar labiau paskatino diskusijas apie visišką automatizaciją ir žmonių darbo vietų netekimą, tikimybę, kad dirbtinis intelektas galiausiai pražudys žmoniją. Kartu atsirado savotiškos lenktynės, kuri valstybė labiausiai pažengs dirbtinio intelekto kūrimo srityje. Vienos šalys, atrodo, rimtai siekia lyderystės ar bent jau neatsilikti, kitos prabildamos galbūt užsiima rinkodara.