„Bitė“ ruošiasi duomenų šuoliui: „praplatino“ tarptautines jungtis

„Nemaža dalis šalies tradicinių interneto tiekėjų, siūlydami paslaugas savo vartotojams, naudojasi mūsų interneto ryšio kanalais į užsienį. Ruošdamiesi neišvengiamai augsiančiam interneto srautui, užbaigėme tarptautinių jungčių išplėtimą ir jas padidinome beveik dvigubai“, – sako Gintas Butėnas, „Bitės“ technologijų vadovas.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, „Bitės“ interneto ryšio kanalo sparta į užsienį siekia 102,4 Gb/s.

Šiuo metu „Bitės“ tinklas iš Lietuvos yra sujungtas su duomenų centrais Rygoje, Frankfurte ir Stokholme – per juos Lietuvoje esantys vartotojai pasiekia užsienio šalyse veikiančius tinklalapius, žaidimų serverius ar kitokius interneto resursus. Per praėjusius metus „Bitė“ padvigubino tinklo talpumą su Stokholmu ir Frankfurtu (nuo 20 iki 40 Gb/s kiekvienam), o su Ryga – net 4 kartus (nuo 20 iki 80 Gb/s).

„Tuo pačiu įgyvendinome tinklo įrangos modernizavimo projektą bei baigėme diegti laikinųjų duomenų saugyklas. Pastarosios yra „Facebook“, „Google“, „Akamai“ priklausantys serveriai, kurie veikia mūsų tinkle Lietuvoje, ir kur kas pagreitina laiko tarpą per kurį mūsų klientai pasiekia „Facebook“, „YouTube“ ir kitas tarnybas. Be to, atnaujinta tinklo valdymo sistema mums leidžia kur kas greičiau reaguoti į vis dažnesnes saugumo grėsmes ir taip apsaugoti savo vartotojus“, – teigia p. Butėnas.

Pernai „Bitė“ Lietuvoje į tinklo plėtrą ir atnaujinimą iš viso investavo 15 mln. eurų. Šiemet investicijų suma turėtų išlikti panaši.

„Bitei“ priklauso ir kabeliai

„Bitė“ yra viena iš vos kelių įmonių šalyje, kurios valdo fizines jungtis (kabelius) su užsieniu. Visa ir tiksli informacija apie tarptautines Lietuvos interneto jungtis nėra viešai prieinama, nes tai yra jautri informacija kibernetinio saugumo požiūriu. Tačiau iš bendrovių svetainėse pateiktos informacijos ir rinkos dalyvių komentarų bendrą vaizdą galima susidaryti. Didžiausią dalį infrastruktūros – fizinių interneto jungčių su užsienio šalimis (Latvija, Baltarusija, Lenkija, Kaliningradu ir Švedija per jūrą) ir optinius tinklus Lietuvoje – valdo „Telia“ ir „Lietuvos energijos“ bei „Litgrid“ bendrai valdomas „Duomenų logistikos centras“ (DLC). Beje, „Telia“ pastarąją bendrovę ketina įsigyti. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta dar pernai, bet konkurencijos prievaizdai žalios šviesos baigti sandorį dar neuždegė.

„Konkurentai pasuko tuo pačiu keliu, kuriuo mes nuėjome dar 2014 m., kai pradėjome bendradarbiauti su didžiosiomis pasaulio technologių bendrovėmis ir savo duomenų centruose įrengėme laikinas duomenų saugyklas populiariausiam „Google“, „Facebook“, „YouTube“ ar „Akamai“ turiniui“, – komentuoja Andrius Šemeškevičius, „Telia“ technologijų vadovas.

Anotjo, šiuo metu „Telia“ tiesioginio interneto jungčių pralaidumas sudaro 340 Gb/s ir nuolat didėja, o papildomai iš vietinių „Google“, „Facebook“ ir „Akamai“ duomenų saugyklų įmonė „paduoda“ dar 284 Gb/s,

„Suminis „Telia“ duomenų pralaidumas siekia 624 Gb/s. Verta pažymėti, kad mobilieji duomenys šiame sraute yra beveik kaip lašas jūroje ir pikiniais momentais tesiekia apie 40 Gb/s, o pusę jų sudaro lietuviškos kilmės turinys. Todėl didžiąją dalį duomenų srauto iki šiol sudarė ir ateityje sudarys šviesolaidiniais tinklais einantys duomenys“, – patikslina p. Šemeškevičius.

Jungtys

„Telia“ iš viso valdo 10 jungčių (kabelių): 1 – su Latvija, 4 – su Baltarusija, 2 – su Lenkija, 2 – su Kaliningrado sritimi ir 1 – per jūrą su Švedija arba Vokietija.

DLC savo svetainėje skelbia, kad turi duomenų perdavimo jungtis šiomis kryptimis: 2 – į Vokietiją (Berlyną ir Frankfurtą), 1 – į Suomiją (Helsinkį) 2 – į Rusiją (Maskvą ir Sankt Peterburgą), 1 – į Latviją (Rygą), 1 – į Estiją (Taliną), 1 – Švediją (Stokholmą), 1 – į Lenkiją (Varšuva).

UAB „Skaidula“ valdo 2 jungtis Latvijos kryptimi, 1 – Lenkijos ir 1 – Kaliningrado kryptimi.

„Bitės“ grupė valdo po vieną jungtį Latvijos ir Lenkijos kryptimis.

Lietuvoje veikia ir vadinamieji virtualūs tarptautinio interneto operatoriai, tokie kaip „Cogent“ ar „Lattelecom“. Bet jie nuomojasi optines skaidulas iš jungčių savininkų arba tiesiog perka ir perparduoda duomenų perdavimo paslaugas.