Vilniuje vieši Sofija – vienas žinomiausių robotų pasaulyje
Sofiją 2015 m. sukūrė Honkonge dirbanti bendrovė „Hanson Robotics“, prie to nemažai prisidėjo ir lietuvis Vytas Kriščiūnas, kuris atlydėjo robotą į Vilnių. Nors Sofija tėra pokalbių robotas (angl. chatbot) su ne itin tobulu mechaniniu kūnu – „Boston Dynamics“ sukurto Atlas arba „Honda“ gaminamo Asimo kūnai yra kur kas tobulesni – jis puikiai atitinka kūrėjų siekius pademonstruoti „Hanson Robotics“ programinės įrangos gebėjimus ir paskatinti diskusijas apie robotų galimybes ir ateitį. Dėl to Sofija vežiojama į įvairias konferencijas, parodas ir renginius, tokius kaip Pasaulio ekonomikos forumas, suvažiavimas „Dirbtinis intelektas gėriui“ (angl. AI For Good“) ir kt.
Į Vilnių Sofiją atgabeno buitinės elektronikos prekybos tinklas „Elektromarkt“ (Susitikti ir pabendrauti su robotu galima prekybos centre „Panorama“). Remigijus Šimašius, Vilniaus meras šiandien (gruodžio 19 d.) Sofijai įteikė sertifikatą, patvirtinantį, kad šis robotas – Vilniaus miesto gyventojas.
Sofijos viešnagė Vilniuje – irgi yra viešųjų ryšių akcija, daugiausia skirta atkreipti dėmesį į „Elektromarkt“ ir Vilnių bei paskatinti Lietuvoje diskusijas apie mokslą ir dirbtinį intelektą.
„Vilnius tapo pirmuoju miestu pasaulyje, suteikusiu oficialų gyventojo statusą robotui humanoidui. Labai džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio istorinio įvykio ir tikimės, kad tai paskatins platesnes diskusijas apie mokslą ir aukštųjų technologijų plėtrą bei prisidės prie Lietuvos tapimo lydere inovacijų srityje“, – sako Tomas Čivilis, „Elektromarkt“ tinklo parduotuves valdančios bendrovės „GV group“ vadovas.
„Noriu pasveikinti Sofiją Vilniuje. Tai svarbus įvykis mums visiems. Vilnius – labai atviras miestas technologijoms ir inovacijoms, todėl džiaugiuosi, kad humanoidei Sofijai galiu įteikti specialų sertifikatą gyventi Vilniuje ir tikiuosi ją čia matyti kuo dažniau“, – teigia p. Šimašius.
Robotų teisės ir etika
Tokie renginiai, kaip Sofijos spaudos konferencija, atrodo trivialūs. Tačiau, kalbant apie dirbtinį intelektą, ypač bendrąjį, klausimų išties yra daugiau nei atsakymų. Tad iniciatyvos, skatinančios visuomenę susimąstyti, iš esmės yra teigiamas dalykas.
„Šių metų spalio pabaigoje Saudo Arabijai suteikus pilietybę dirbtinio intelekto prietaisui – Sofijai, pirmą sykį žmonijos istorijoje robotas teisiškai buvo prilygintas asmeniui. Iki šiol asmens teisę ir dokumentais įtvirtintą ryšį su valstybe galėjo turėti tik žmonės“, – sako Renata Beržanskienė, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė.
Verslininkai ir mokslininkai, tarp jų ir „Tesla Motors“ įkūrėjas Elonas Muskas bei garsus fizikas Stephenas Hawkingas jau kuris laikas kelia bendrojo dirbtinio intelekto ir žmonių santykių klausimus. Jie įspėja, kad jei sukursime dirbtinį intelektą be jokių saugiklių, jis ims sparčiai tobulėti savarankiškai ir žmonija gali tapti mašinoms nebereikalinga.
Mokslininkai kviečia jau dabar suformuoti žmonijos ir dirbtinio intelekto produktų reguliacinius santykius. Europos valdininkai šį įspėjimą, regis, išgirdo – praėjusiais metais europarlamentarai parengė išsamią robotikos civilinės teisės studiją, o šių metų vasarį nustatė bazinius ES etikos bei atsakomybės už robotų veiklą standartus.
Europos Parlametnas savo rezoliucijoje siūlo ilgainiui sukurti specifinį teisinį subjektą – elektroninį žmogų su jam būdingomis teisėmis, pareigomis bei atsakomybės taisyklėmis. Taip pat siūloma įtvirtinti robotams taikomą privalomojo draudimo sistemą bei registravimo mechanizmą, kurį kontroliuotų ES robotikos ir dirbtinio intelekto agentūra.
Ponia Beržanskienė priduria, kad artimiausiu metu, prieš gatvėse pasirodant savivaldžiams automobiliams, reikės atsakyti ir į klausimą, kas yra atsakingas už roboto veiksmus.
