Skaitmeninės ekonomikos ministerijos įkūrimas Lietuvoje: vizija ar realybė?

Bet Lietuva – šalis, kur 95 sutarčių pasirašoma rankiniu būdu. Akivaizdu, kad čia trūksta skaitmenizavimo lyderystės. Lietuvoje dar ne itin daug kalbama apie nuoseklų perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos, daug daugiau dėmesio skiriama siekiant sudaryti sąlygas įvairių technologinių startuolių atsiradimui.

Išmaniosiose gamyklose ar sandėliuose nematyti dirbančių žmonių – taip praktikoje įgyvendinamas skaitmeninėmis technologijomis paremtas tiekimo, gamybos ir realizacijos grandinės valdymas, kurį organizuoja ir vykdo skaitmeninės technologijos. Tai – pavyzdys iš Vokietijos, kur skaitmenizacija išplėtota labiausiai. Čia didžiulės valstybės ir privačios lėšos investuojamos į tyrimus, čia galima pamatyti, kaip veikia vadinamasis daiktų internetas.

Štai Dortmundo Fraunhoferio medžiagų srautų ir logistikos institute įrenginiai patys save „organizuoja“, kontroliuoja, susiremontuoja, o gamyba gali būti reguliuojama nuotoliniu būdu: 3D spausdintuvu „išsispausdinami“ reikalingi daiktai, pvz., dronai, galintys pakeisti žmones – už juos pernešti daiktus iš vienos vietos į kitą. Instituto mokslininkai sukūrė ir „laipiojantį“ stelažais įrenginį, kuris be lifto ir bėgių juda įvairiomis kryptimis, padeda arba paima daiktus.

Kas toliau? Šioje šalyje didžiausias gamyklas jau greitai bus galima valdyti specialiais įrenginiais, kurių naudojimas paprastesnis nei mobiliojo telefono. Įvairiose užsienio šalyse vis dažniau žmones pakeičia dronai, savavaldžiai automobiliai, naudojami skaitmeniniai parašai, teikiamos e-paslaugos, nesvetimi terminai internet of things, big Data. Sparti technologinė pažanga laikoma valstybės ateities saugumo ir ekonomikos klestėjimo pagrindu.

ES šalyse duomenų srautai perduodami greitai ir nemažais kiekiais, tai daro įtaką prekybai, inovacijoms, tarptautinėms kompanijoms, galiausiai – ir pačiai visuomenei. Tad Lietuvai svarbu ir toliau kurti skaitmeninę ekonomiką, nes – labai tikėtina – šalies konkurencingumas ir žmonių gerovė ateityje priklausys nuo to, kaip gerai ši ekonomika bus išplėtota. Kaip mus paveiks robotika ir dirbtinis intelektas? Apie tai nuolat diskutuoja visas pasaulis, o kas girdėti Lietuvoje? Eurobarometro tyrimas rodo, jog 79% lietuvių mano, kad naujausių skaitmeninių technologijų naudojimas turi teigiamą poveikį visuomenei, ekonomikai (88%) ir jų pačių gyvenimui (76%). Visas pasaulis rengiasi skaitmeninei pramonės revoliucijai, pažangios valstybės yra parengusios nacionalinio masto programas, todėl ir Lietuvai vertėtų nedelsiant sekti geraisiais pavyzdžiais.

Europos skaitmeninės pažangos ataskaitoje pateikiamas nuodugnus ES šalių skaitmeninės plėtros vertinimas ir nustatyti galimi veiksmai, pagerinsiantys veiklos rezultatus skaitmeninėje srityje. Šiemet pagal Europos Komisijos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą Lietuva yra įvertinta 0,55 balo ir yra 13-oji iš 28 ES valstybių narių. Lietuvos įvertinimas yra aukštesnis už ES vidurkį visose srityse, išskyrus žmogiškojo kapitalo sritį, kurioje pažanga – ribota.

Specialistai akcentuoja keturias pagrindines kryptis, kurios padeda plėsti skaitmeninę ekonomiką šalyje. Tai – interneto atvirumas, būtinybė stiprinti skaitmeninių duomenų apsaugą, pasaulinių tinklų plėtra, esminiai darbo pobūdžio ir įgūdžių pokyčiai. Beje, Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ irgi numatyta, kad sumani ekonomika turi sudaryti galimybes maksimaliai atsiskleisti svarbiausiam Lietuvos ištekliui – kūrybingiems, inovatyviems, atsakingiems ir versliems žmonėms.

Be to, Lietuvos Vyriausybės nutarimu pradėta įgyvendinti pramonės skaitmeninimo iniciatyva ir sukurta nacionalinė platforma, kuri, tikimasi, taps pagrindine pramonės, valstybinių institucijų ir akademinės bendruomenės dialogo vieta. Ši platforma, kaip planuojama, turėtų ženkliai prisidėti ieškant efektyviausių sprendimų skaitmeninant pramonę nacionaliniu lygmeniu ir sudaryti galimybę laiku įsitraukti į pramonės revoliucijos globalius procesus,

Lietuvoje taip pat būtina kurti centralizuotą atvirų duomenų modelį – tai būtų pagrindinis valstybės turtas, kuris darytų teigiamą įtaką kuriant ateities skaitmeninę ekonomiką. Rezultatas? Metaduomenys būtų publikuojami centralizuotai ir pasiekiami per vieningą sąsają, taigi duomenų naudotojams vienoje vietoje būtų suteikiama prieiga prie visų atvirų duomenų rinkmenų, nepriklausomai nuo jų tikrosios publikavimo vietos.

Lietuvos Vyriausybė skaitmenizacijos link žengia kryptingai. Kaip geruosius pavyzdžius galima įvardyti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje veikiančią išmaniąją mokesčių administravimo sistemą (i.MAS), tai pat tai, kad pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai privalo pateikti perkančioms organizacijoms sąskaitas per Registrų centro tvarkomą informacinę sistemą „E.sąskaita“. Šie žingsniai – tai postūmis į priekį, tačiau šiuo metu tik 5% sutarčių pasirašomos skaitmeniniu būdu. Kada tokių sutarčių bus gerokai daugiau? Kada pereisime tik prie elektroninių sąskaitų ar elektroninių sutarčių?

Lietuva gali tapti lydere Europos skaitmeninių sąskaitų faktūrų srityje ir galbūt pirmąja šalimi pasaulyje, perkėlusia visas sąskaitas faktūras į elektroninę erdvę. Šie žingsniai padėtų verslo subjektams sumažinti sąnaudas ir gerąja prasme padarytų įtakos visai šalies ekonomikai. Norint tokį projektą įgyvendinti vien ambicijų neužtenka – reikia kryptingo bendro privataus verslo ir valstybės struktūrų darbo.

Specialistų teigimu, Lietuvoje būtų tikslinga įsteigti Skaitmeninės ekonomikos ministeriją, kuri inicijuotų būsimus pokyčius. Pvz., siektų, kad Lietuvos piliečiai aktyviau naudotųsi el. parašu. Vykdant skaitmenizaciją, inicijuojant ir įgyvendinant jos programas, pvz., Going Digital, turi vadovauti lyderis. Deja, šiuo metu lyderio nėra – ši funkcija yra išskaidyta per labai daug vietų: Vidaus reikalų, Ūkio, Susisiekimo ministerijas, Vyriausybės kanceliariją.

Siekdama pažangos Lietuva turėtų nusistatyti savo strateginės plėtros prioritetus ir sutelkti resursus perspektyviose srityse. Energetikos ministerija savo pagrindinius strateginius projektus Lietuvoje jau realizavo. Galbūt, metas pasvarstyti apie galimybę jos vietoje įkurti ministeriją, kuri formuotų bei įgyvendintų pažangią mokslo, inovacijų ir IT politiką?

Komentaro autorius - Tomas Milaknis , „Alna group“ valdybos pirmininkas