VMI stebi 227 Lietuvos turtinguosius: ar rezultatai verti pastangų

Šiais metais VMI „prižiūri“ 139 turtingus asmenis ir 88 jų sutuoktinius, taigi, iš viso 227 asmenis, informacija su VŽ pasidalijo mokesčių administratorius.  

„Prižiūrimųjų“ skaičius nuo 2023-iųjų palengva augo: iš pradžių VMI kuravo 123 turtingus asmenis (ir 82 jų sutuoktinius), o praėjusiais metais – 126 asmenis (ir 82 sutuoktinius).

Kasmet atnaujina

Didelės vertės turtu disponuojančiais fiziniais asmenimis, kuriems skiriama asmeninė „priežiūra“, VMI laiko esamus ir buvusius nuolatinius Lietuvos gyventojus, valdančius 40 mln. Eur ir didesnės vertės turtą. Nuo projekto pradžios 2023-iaisiais turtingumo kriterijus nesikeitė.

„Didelės vertės turtu disponuojančių fizinių asmenų sąrašas kiekvienais metais kinta, nes atsiranda naujų asmenų, kurių turtas viršija VMI numatytą turto vertės ribą. Skaičius taip pat gali keistis dėl asmenų skyrybų, vedybų, įvykusių turto dalybų ir panašių situacijų“, – VŽ paaiškina Vaimira Jakienė, VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento vadovė.

Turtuolių sąrašą VMI kasmet atnaujina, įvertinusi praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 d. gyventojo turėto turto ir gautų pajamų duomenis, – išbraukia iš sąrašo kriterijų nebeatitinkančius asmenis ir įrašo naujus.

Apskaičiuojant turto vertę, pasak V. Jakienės, VMI vertina duomenis apie gyventojo visų rūšių tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turimą turtą – pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą bei finansines priemones (akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus), taip pat gaunamas pajamas.

Kiek priskaičiavo 

„Specializuoto VMI skyriaus specialistai nuolat vertina informaciją apie fizinio asmens turtą ir pajamas, siekdami nustatyti mokesčių vengimo būdus ir identifikuoti mokesčių mokėtojus, kurie galimai netinkamai vykdo mokestines pareigas“, – aiškina V. Jakienė.

Jeigu identifikuojamos rizikos, pasak jos, atliekami kontrolės veiksmai – gyventojo veiklos stebėsena, mokestinis tyrimas, taip pat mokestiniai patikrinimai.

Turtingųjų priežiūros VMI padalinys turi 7 darbuotojus, o kiekvienam turtuoliui yra priskirtas asmeninis kuratorius.

Trečius metus trunkančios turtuolių priežiūros derlius iš viso sudaro apie 5,6 mln. Eur papildomų mokesčių. Kaip VŽ informavo VMI, 2023 m. šie asmenys papildomai sumokėjo 2 mln. Eur mokesčių, 2024 m. – 1,5 mln. Eur, o vien per šių metų sausį–vasarį – 2,1 mln. Eur.

Didžiausia vienam asmeniui VMI stebėsenos metu nustatyta apmokestinamųjų pajamų suma, pasak V. Jakienės, užpernai sudarė 5 mln. Eur, šios pajamos buvo gautos iš investicinės veiklos. Šis asmuo papildomai sumokėjo apie 1 mln. Eur mokesčių.

Solidžiausias pernykštis VMI priežiūros rezultatas – sutuoktiniams mokestinio patikrinimo metu administratorius priskaičiavo daugiau nei 700.000 Eur mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Pasak VMI atstovės, sutuoktiniai klaidingai deklaravo rezidavimo vietą užsienio valstybėje ir Lietuvoje nedeklaravo apmokestinamų finansinių priemonių perleidimo bei kitų pajamų.

2025 m. didžiausia asmeniui stebėsenos metu nustatyta suma sudarė apie 6 mln. Eur apmokestinamųjų pajamų iš investicinės veiklos, papildomai sumokėta apie 1,5 mln. Eur mokesčių.

Mokestinių ginčų nebuvo

Pasak V. Jakienės, turtingi asmenys dažniausiai nesutinka su VMI požiūriu, jeigu apskaičiuojamos didelės mokėtinos sumos, mokesčiai apskaičiuojami taikant turinio viršenybės prieš formą principą.

„Tokiu atveju mokėtojai gali inicijuoti mokestinius ginčus arba teikti siūlymus pasirašyti susitarimą“, – nurodo ji.  

Tačiau mokestinių ginčų inicijuota nebuvo, tvirtina VMI atstovė. 

Iš viso 2024 m. turtingų asmenų atžvilgiu buvo priimti 4 sprendimai, kurių pagrindu priskaičiuoti papildomi mokesčiai, iš jų dviem atvejais dėl didžiausių priskaičiuotų sumų buvo inicijuotos susitarimų pasirašymo procedūros.

Nereikia turėti iliuzijų

Didžiausią turtą turinčių asmenų pavardžių VMI neskelbia pirmiausia dėl asmens duomenų apsaugos.

VŽ pakalbintų verslininkų, valdančių didelės vertės įmones ir, tikėtina, esančių VMI sąraše, nuomonės apie tokios priežiūros reikalingumą skiriasi.

„Nepajutau jokios VMI priežiūros. Arba esu labai tvarkingas, arba jie labai profesionaliai ir nepastebimai dirba, arba į tą sąrašą nepakliūvu“, – variantus VŽ vardija Petras Narbutas, biuro baldų gamybos ir pardavimo įmonių grupės „Narbutas“ savininkas.  

Jis pasakoja skambučio iš VMI sulaukęs vienintelį kartą – prieš keletą metų paskambino VMI specialistė ir paprašė, kad verslininkas sumokėtų 1 Eur, kuris susidarė apvalinant sumas.

„Tada net pasidžiaugiau, kad VMI darbuotojai tokie malonūs“, – juokiasi P. Narbutas.  

Jo nuomone, didelį turtą turinčių asmenų priežiūros tikslas yra ne konsultuoti verslininkus, o žiūrėti, kad šie žmonės nepiktnaudžiautų ir nevengtų mokesčių. Pinigai mėgsta būti skaičiuojami, todėl VMI, atidžiau prižiūrėdama turtingesnius asmenis, „daro labai gerai“, įsitikinęs verslininkas.  

„Neturėkime iliuzijų, kad VMI įkūrė šį padalinį dėl to, kad tie turtingi vargšeliai su mokesčiais nesusitvarko ir jiems reikia padėti susigaudyti. Galėtume sakyti, kad VMI jiems priskaičiavo nedaug papildomų mokesčių. Bet mes juk nežinome, kiek mokesčių nebūtų surinkta, jeigu tokios priežiūros nebūtų buvę“, – svarsto P. Narbutas.

Paprasti mokesčiai

Dainius Dundulis, UAB „Rivona“ generalinis direktorius ir UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, VŽ tvirtina, kad jį kuruojančios inspektorės asmeniškai nepažįsta, į Mokesčių inspekciją per šį laikotarpį iškviestas nebuvo, su inspektoriais nebendravo nei laiškais, nei telefonu. Ir pats jokių klausimų jiems neturėjo.

„Užpildai deklaraciją, susimoki mokesčius – ir viskas“, – sako jis.   

VMI pasirinkimas atidžiau prižiūrėti turtingesnius asmenis, anot D. Dundulio, turi logikos, nes iš gaunančių didesnes pajamas yra tikimybė priskaičiuoti daugiau papildomų mokesčių, jei jie yra padarę kokią klaidą. Kaip ir iš didžiųjų įmonių, kurios taip pat yra apgaubtos papildomu VMI dėmesiu.

„Kita vertus, VMI dėmesio neturėtų trūkti ir didiesiems, ir mažesniems – reikėtų, kad bet kuris žmogus ar įmonė turėtų galimybę kreiptis dėl mokesčių į VMI ir gauti visus išaiškinimus“, – sako D. Dundulis.

Jo paties įmonės turi du VMI kuratorius mokesčių klausimais, pasakoja jis. Didesnis VMI dėmesys verslui, anot D. Dundulio, yra suprantamas, nes čia operacijų, deklaravimų yra nepalyginamai daugiau, nei paprastai tenka atlikti privačiam asmeniui.

„Mano, kaip fizinio asmens, apmokestinimas paprastas – gyventojų pajamų ir NT mokesčiai. Gal dėl to inspektoriams klausimų ir nekyla. O kitiems verslininkams gali pasitaikyti ir sudėtingesnių situacijų“, – svarsto D. Dundulis.

Kvailai leidžiami pinigai

Nors „Norfos“ grupės savininkui dėl didesnio VMI dėmesio asmeniškai „galvos neskauda“, kaip piliečiui jam nepatinka „kvailai leidžiami valstybės pinigai“.

Jis skaičiuoja: jei turtinguosius asmenis prižiūri 7 VMI specialistai ir pernai turtuoliams papildomai priskaičiuoti mokesčiai sudarė 1,5 mln. Eur, per mėnesį vienas specialistas „uždirbo“ valstybei beveik 18.000 Eur.

„VMI žmonių atlyginimai „atsipirko“. Bet nepasakyčiau, kad šalies biudžetas dėl jų darbo būtų labai praturtėjęs“, – sako D. Dundulis.

Jis abejoja, ar turtingesni asmenys imtų slapstyti mokesčius, jeigu jų neprižiūrėtų VMI.

„Pagal save galiu pasakyti – labiau nei kai kurie galimai mažiau pasiturintys žmonės saugausi, kad ko nepadaryčiau ne taip. Aišku, negaliu šimtu procentu pažadėti, kad niekados nepadarysiu klaidos, bet ginčytinų, abejonių keliančių mokestinių situacijų kiek galėdamas vengiu“, – pasakoja D. Dundulis.

Jis vengia naudotis ir mokestinių teisės aktų nuostatomis, kurias galima skirtingai interpretuoti ir galbūt sutaupyti mokesčių.

„80–90% tikimybė, kad tokiose dviprasmėse situacijose tu praloši ir dar gausi baudą iš VMI. Gyvenimo patirtis sako, kad jei nenori turėti problemų, tokių situacijų geriau vengti“, – sako D. Dundulis.

Ne padėti, o daugiau surinkti

Aistė Medelienė, advokatų kontoros „Walless“ partnerė, mokesčių ekspertė, atkreipia dėmesį į VMI retorikos pasikeitimus.

Projekto pradžioje buvo pabrėžiama, kad VMI sieks padėti turtingiems gyventojams teisingai vykdyti mokestines prievoles, prireikus organizuos susitikimus sudėtingoms mokesčių situacijoms, probleminiams klausimams aptarti ir kt.  

„Tačiau, kaip matome, vertinant rezultatus, matuojami tik papildomai surinkti mokesčiai. Realiai kuriama veiklos vizija, kad turtinguosius reikia akyliau stebėti ir atskirai kontroliuoti“, – sako A. Medelienė.   

Gintaras Juškauskas, mokesčių žinių platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas, auditorius, VŽ yra sakęs, kad turtingų fizinių asmenų „ganymas“ jam yra panašesnis į reklaminį triuką nei į naudą biudžetui atnešančią iniciatyvą.  

„VMI viską ir taip žino, ji jau seniai į verslo savininkus ir jų įmones žiūri kaip į visumą, tam naudoja savo matricas, analizuoja savininkų sąsajas su jų verslais – visi instrumentai, kuriuos turi VMI, yra tam naudojami“, – sakė G. Juškauskas.

Anot A. Medelienės, greičiausiai nė vienas asmuo, patekęs į VMI sudarytą „didelės vertės turtu disponuojančių asmenų“ sąrašą, neapsidžiaugė, kad dabar galės nemokamai ir tiesiogiai pasikonsultuoti su VMI.

Jos teigimu, palyginti su eiliniais mokesčių mokėtojais, į VMI sąrašą įtraukti turtingieji turi nebent tą pranašumą, kad jiems sudaryta galimybė suorganizuoti susitikimą su VMI atstovais, kurio metu jie gali pristatyti, kaip supranta teisės aktų nuostatas ar konkrečią situaciją.

„Bet neretai tokios diskusijos vis tiek baigiasi inicijuota kontrolės procedūra“, – kalba A. Medelienė.

Nesiginčija, nes nesitiki laimėti

Pasak „Walless“ partnerės, ypač neramina tai, kad dėl priskaičiuotų mokesčių nebuvo inicijuotas nė vienas ginčas.

„Tas faktas, kad turtingieji, kurie savo sudaromiems sandoriams neretai pasitelkia ir mokesčių profesionalų pagalbą, nelinkę ginti savo pozicijos mokestiniuose ginčuose, verčia abejoti, ar šiuo metu funkcionuojanti sistema užtikrina efektyvią mokesčių mokėtojų teisių gynybą“, – tvirtina A. Medelienė.  

Anot advokatės, jai yra tekę susidurti su situacijomis, kai po šio skyriaus „kliento“ diskusijų su mokesčių administratoriumi dėl teisės aktų turinio VMI toliau laikėsi savo pozicijos tiesiog inicijuodama mokestinės kontrolės procedūras, kurių metu priskaičiavo papildomų mokesčių.

Nėra tikrumo

„Turinio viršenybės prieš formą principo taikymas Lietuvoje apskritai tapo sunkiai pažabojamas. Tai lemia nuolatinį teisinį netikrumą ir mažina Lietuvos kaip jurisdikcijos patrauklumą“, – apie vieną dažniausių mokesčių mokėtojų ir VMI susikirtimų sako ji.

A. Medelienės teigimu, mokesčių mokėtojai, sudarydami tam tikrus sandorius ar pajamoms taikydami įstatymuose įtvirtintas mokesčių lengvatas, dažnai nėra tikri, ar vien mokėtinų mokesčių sumažinimas nebus palaikytas mokesčių vengimu, ar nebus priskaičiuoti papildomi mokesčiai taikant turinio viršenybės prieš formą principą.

Ji primena, kad vien mokėtinų mokesčių sumos sumažinimas, taip pat ir pritaikius mokesčio lengvatą, negali būti savaime laikomas mokesčių vengimu – VMI turėtų įrodyti dar ir piktnaudžiavimą teisės aktais.

Pasak A. Medelienės, mokestinių ginčų skaičiaus mažėjimo tendencija neretai lemia situacijas, kai ginčuose net neformuojami pakankamo VMI įrodinėjimo standartai.

„Būtų teisinga, kad sprendimai būtų priimami užtektinai aukštus įrodinėjimo standartus taikant ne tik mokesčių mokėtojų, bet ir VMI atžvilgiu. Ir drąsiai priimant nepalankius VMI sprendimus tais atvejais, kai ji nepateikia pakankamų ir tinkamų įrodymų. Tokiu atveju ir VMI atsakingiau žvelgtų į savo reikalavimus mokesčių mokėtojams (ne tik turtingiems), ir mokesčių mokėtojai noriau ginčytųsi, o ne inicijuotų susitarimo procedūras“, – tvirtina „Walless“ partnerė.