Nors skolinamės su užstatu, mokame kone didžiausias palūkanas euro zonoje

Lietuvoje rugsėjo pabaigoje kredito įstaigų paskolų šalies įmonėms portfelis buvo 10,7% didesnis negu prieš metus ir sudarė 11,6 mlrd Eur. Toks metinis pokytis buvo kone dvigubai didesnis, negu per metus paaugo nominalus Lietuvos BVP (5,5%). 

Tai rodo, kad verslo kreditavimas šiemet įsibėgėjo. Kartu matyti, kad šalyje dominuoja verslo paskolos su įkeitimu. 

„Turto įkeitimas sumažina ne tik banko riziką, bet ir paskolai reikalingo verslo kapitalo išlaidų priskyrimo (alokavimo) poreikį pagal reguliacinius reikalavimus. Dėl to įkeistų paskolų sąlygos, įskaitant kainodarą, gali būti palankesnės“, – komentuoja Tadas Jonušauskas, SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.

Nors turto įkeitimas paprastai mažina išduoto kredito riziką bankui, atitinkamai mokamas palūkanas, verslas Lietuvoje paskolas visgi ima kone brangiausiai euro zonoje.  

Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, bendrovės Lietuvoje rugsėjį vidutiniškai skolinosi kone brangiausiai euro zonoje – už 5,9% palūkanas, o euro zonos vidurkis sudarė 4,7%. Brangiausiai skolinosi estai (6,7%), pigiausiai – Liuksemburgo ir Airijos bendrovės, atitinkamai už 4% ir 4,1%.

Įkeisti kreditai Lietuvoje ir euro zonoje

Remiantis oficialia ECB statistika, 2024 m. viduryje visgi apie 88% verslo paskolų portfelio Lietuvoje sudarė paskolos su įkeitimu. Panaši padėtis buvo ir kitose Baltijos šalyse, kai euro zonos vidurkis siekė 65%.

Kaip pažymi Lietuvos banko specialistai, skirtumus tarp euro zonos valstybių gali lemti daugybė veiksnių, įskaitant ir struktūrinius ekonominius skirtumus, tokius kaip įmonių dydis, kokios ekonominės veiklos kuria šalies BVP ir pan. 

„Šie struktūriniai skirtumai veikia kredito paklausą, pvz., ar verslui reikia daugiau investicinio pobūdžio ar apyvartinio kredito. Svarbu pabrėžti ir finansinio sektoriaus skirtumus, tokius kaip bankų sektoriaus koncentracija, jų rizikos ir grąžos apetitas, alternatyvių kreditavimo šaltinių egzistavimas“, – komentare VŽ nurodo Lietuvos bankas. 

Žvelgdami detaliau į Lietuvos bendrovėms bankų išduotų paskolų portfelį, matome, kad 2024 m. rugsėjo pabaigoje apie 50% verslui suteiktų paskolų buvo su įkeistu nekilnojamuoju turtu (NT), siekiančiu bent 20% paskolos vertės. Dar beveik 40% verslo portfelio turėjo kitą arba mažiau nei 20% paskolos vertės siekiantį NT užstatą. Ir tik apie 12% bankų paskolų verslui buvo suteiktos be užstato. 

Apsidraudžia ne tik užstatu

„Swedbank“, kuris valdo didžiausią verslo paskolų portfelį, bendrovėms suteiktų paskolų Lietuvoje vertė nuo metų pradžios išaugo apie 13%, iki 3,84 mlrd. Eur rugsėjo pabaigoje. Tačiau bankas, nurodydamas, kad informacija yra konfidenciali, neatskleidė, kokia dalis paskolų įmonėms išduotos su įkeitimu.

SEB banko paskolų portfelis verslui šių metų rugsėjo pabaigoje buvo 3,6 mlrd. Eur. Palyginti su 2023 m. gruodžio 31 d., bendras bendrovių finansavimo portfelis augo 5%. Per 2024 m. 55% finansavimo buvo suteikta su užstatu, t. y. mažiau nei euro zonos vidurkis. Tačiau tai dar nereiškia, jog bankas nesiima kitokių užtikrinimų, kad paskola bus grąžinta.

Kaip VŽ paaiškino T. Jonušauskas, suteikdamas paskolas be užstato (likusius 45% finansavimo), SEB bankas pirmiausia remiasi skolininko kreditingumu, veiklos stabilumu ir kitais finansiniais rodikliais. 

Tokiais atvejais papildoma priemonė rizikai valdyti gali būti garantijos.

Garantijų suteikimas gali reikšti, kad bankas yra pasirengęs prisiimti mažesnę riziką arba taikyti palankesnes finansavimo sąlygas.  

Pavyzdžiui, jei įmonė pasinaudoja ILTE (buvusios „Invegos“) garantijomis, tai reiškia, kad bankas gauna papildomą užtikrinimą dėl dalies paskolos sumos. 

„Ši garantija leidžia įmonei pasiskolinti be tiesioginio turto įkeitimo, tačiau svarbu pažymėti, kad tai nereiškia visiško užstato atsisakymo visais atvejais – kiekviena situacija vertinama individualiai“, – komentuoja T. Jonušauskas.

Matematika aiški

Eglė Džiugytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė, pasakoja, kad Lietuvos bankai ypač iš mažų ir vidutinių įmonių paskoloms užtikrinti dažnai reikalauja užstato, kuris beveik visada būna NT arba įranga.

Šis reikalavimas nėra naujiena, iš banko perspektyvos jis padeda sumažinti su paskola kylančias rizikas, tačiau verslui tai yra didelis ribojimas, kuris apsunkina paskolų prieinamumą įmonėms, kurios neturi fizinio turto.

„Matematika aiški, bet nuostabą kelia tai, kad Lietuvoje paskolų be užstato lygis yra išskirtinai žemas – vos keli procentai, o tai parodo, kad bankai iš esmės nenori prisiimti jokios verslo rizikos“, – mano E. Džiugytė.

Jos pateiktais duomenimis, JAV tik apie 40–50% paskolų yra su užstatu (NT ar įranga), Jungtinėje Karalystėje – 50–60%, Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse šis rodiklis svyruoja tarp 60–70%.

Lietuvoje situacija yra kitokia: beveik visos bankų paskolos yra su užstatu, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, o šio tipo paskolų lygis šalyje siekia daugiau nei 90%.    

VŽ šaltiniai taip pat teigia, kad jei klientai būtų stiprios įmonės, kurioms suteiktas investicinis reitingas, bankai esą skolintų ir be užstato, tačiau tokių bendrovių Lietuvoje pasigendama. 

Alternatyva

Nerijus Aukščiūnas, „SBA grupės“ iždo vadovas, komentuoja, kad bankų paskolos yra ir ilgainiui tikrai išliks SBA grupės pagrindinis veiklos finansavimo instrumentas, tačiau pašnekovas teigiamai vertina augančią Baltijos šalių kapitalo rinką, kuri suteikia verslams naujų galimybių.

„Obligacijas kaip finansavimo šaltinį renkamės nedidelės apimties, trumpos trukmės projektuose, kur finansavimo greitis ir finansavimo struktūros lankstumas bei maža administracinė našta yra aukštesnis prioritetas nei skolintų lėšų kaina, kuri visuomet bus keliais procentais didesnė nei banko skola“, – pasakojo  N. Aukščiūnas.

E. Džiugytės teigimu, šiuo metu gerai žinomos ir stiprios Lietuvos įmonės iš investuotojų biržoje skolinasi už 7–10%, o nauji emitentai, išsiplatinę obligacijas, moka 9–12% palūkanas.