Tikėtini mokesčių pakeitimai: kada atsiras ir kaip verslas gali jiems pasiruošti

Mokesčių reforma gali būti įgyvendinta nuo 2026 m., prognozuoja Arūnas Šidlauskas, advokatų kontoros „Widen“ partneris, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos (LMKA) narys.

„Kadangi prie Lietuvos vairo stoja centro kairės suformuoja Vyriausybė, tikėtinas mokesčių naštos didėjimas tiek verslui, tiek daugiau uždirbantiems asmenims“, – sako jis.

A. Šidlausko nuomone, verslininkams jau dabar reikėtų pradėti galvoti, kaip mokestiniai pokyčiai gali paveikti įmonės veiklą ar jos akcininkų padėtį ir kokie įmonės ar įmonių grupės strateginiai veiksmai gali padėti prie šių pokyčių prisitaikyti.  

Tai gali būti veiklų išdalinimas tarp atskirų bendrovių, bendrovės parengimas pardavimui, akcijų paketų paskirstymas tarp šeimos narių, kontroliuojančios bendrovės su strateginėmis funkcijomis formavimas ir pan.

„Nereikėtų ilgai delsti. Kaip rodo ankstesnių metų praktika, mokesčių administratorius netoleruoja mokesčių mokėtojų veiksmų, kurie buvo atlikti prieš pat vienos ar kitos lengvatos panaikinimą“, – tvirtina jis.

Kokie tikėtini mokesčių pokyčiai

Pasak A. Šidlausko, neatmestina, kad gali būti dar kartą didinamas pelno mokesčio (PM) tarifas.

Todėl įmonėms būtų ne pro šalį pagalvoti, gal vertėtų išskirstyti verslus į atskiras įmones.

„Tai parodytų tikrąjį kiekvieno iš verslų rezultatą, apribotų verslo riziką ir suteiktų galimybių tikslingiau pasinaudoti PM lengvatomis, pvz., investicinio projekto lengvata. Tai taip pat leistų perduoti mokestinius nuostolius tarp grupės įmonių“, – aiškina mokesčių ekspertas.

Taip pat skaitykite VŽ nuomonę: „Susigyventi“ su mokesčiais

Galimas ir sprendimas dėl didesnio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paskirstytam pelnui.

„Priklausomai nuo aplinkybių, galima svarstyti dėl kontroliuojančios bendrovės (paslaugų centro) įterpimo tarp veiklos bendrovių ir akcininko. Ji gautų neapmokestinamus dividendus ir galėtų juos toliau reinvestuoti“, – siūlo A. Šidlauskas.

Tikėtina, kad bus didinamas GPM tarifas individualią veiklą vykdantiems asmenims, kurie gauna didesnes pajamas. Todėl tokiems asmenims verta pagalvoti, ar nevertėtų keisti veiklos formos, galbūt į mažosios bendrijos (MB), – tai gali padėti sumažinti mokestines išlaidas, jei tik, žinoma, ateities mokesčių reforma nepalies MB.

Neatmestina, kad gali būti padidintas GPM tarifas iš turto pardavimo.

Todėl turto turintiems asmenims jau dabar reikėtų pagalvoti, ar nereikėtų turto paskirstyti tarp artimų šeimos narių, jį dovanojant, siūlo ekspertas. Kol kas artimiesiems dovanojamas turtas mokestinių pasekmių nesukelia.

Valdantieji taip pat gali naikinti tam tikras GPM lengvatas, pavyzdžiui, būsto, kur yra deklaruota gyvenamoji vieta, pardavimui, gyvybės ir pensijų draudimui.

„Svarstant apie darbuotojų skatinimą, sutartis dėl gyvybės ar pensijų draudimo gal verta sudaryti jau dabar. Jei per artimiausius metus planuojama keisti būstą, galbūt tuos planus verta paskubinti. Jeigu yra planų turtą paskirstyti tarp artimų šeimos narių, galbūt tam reikėtų rengtis jau dabar“, – svarsto A. Šidlauskas.

Trejų metų biudžeto ypatumai

Pagal galiojantį Lietuvos teisinį reglamentavimą, nauji mokesčiai, norint koreguoti biudžetą, turės įsigalioti vėliausiai nuo 2027 m., sako Živilė Simonaitytė, Vilniaus universiteto dėstytoja, audito ir mokesčių specialistė, buvusi Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja.

Šis terminas, anot jos, susijęs su šiemet įsigaliojusiais Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimais, dėl kurių pirmą kartą Lietuvos istorijoje bus tvirtinamas ne kitų metų, o trejų ateinančių metų biudžetas.

Taigi, Seimas tvirtins ne 2025 m., o 2025–2027 m.  biudžetą.

„Jei ekonominės, geopolitinės ar kitos sąlygos nesikeis, nauja Vyriausybė galės biudžetą iš esmės peržiūrėti tik vieną kartą ir tik per pirmus dvejus kadencijos metus. Vertinant tai, kad biudžetas ir taip balansuoja ant biudžeto deficito galimybių ribos, norint ką nors keisti, reikės galvoti ir apie biudžeto pajamų, t. y. mokesčių didinimą“, – tvirtina ji.

Tame pačiame Biudžeto sandaros įstatyme numatyta, kad peržiūrėti antrųjų ir trečiųjų metų agreguotus asignavimus galima tik tam tikrais atvejais, atkreipia dėmesį Ž. Simonaitytė.

Tai gali būti daroma susidarius išskirtinėms aplinkybėms ir (arba) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Taip pat pasikeitus Vyriausybei, vieną kartą per dvejus pirmuosius Vyriausybės kadencijos metus. Dar vienas atvejis – jei Seimas priima įstatymą, kuriuo didinamos (ar mažinamos) konsoliduotųjų biudžetų pajamos.

Įstatyme taip pat numatyta, kad peržiūrėti asignavimus būtų galima atnaujinus ekonominės raidos scenarijų ir atsižvelgiant į jį – jei pagal vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto antrųjų ir trečiųjų metų pajamų projekcijas planuojamas tų metų pajamų projekcijų pokytis viršija 0,5% BVP to meto kainomis, tų metų asignavimų limitai gali būti tikslinami 0,5% procento BVP (to meto kainomis) pajamų projekcijų pokytį viršijančia suma. 

Pajamų mažiau nei išlaidų

Seimui pateiktame valstybės biudžeto projekte suplanuoti solidūs skirtumai taip gautinų pajamų ir išlaidų.

2025 m. agreguotos konsoliduoto biudžeto pajamos sudarys 30,2 mlrd. Eur, asignavimai – 34,4 mlrd. Eur, taigi, susidarys 4,2 mlrd. Eur skirtumas, skaičiuoja Ž. Simonaitytė.

2026 m. skirtumas tarp numatytų pajamų ir asignavimų numatytas 3,8 mlrd. Eur, o 2027 m. – 2,5 mln. Eur. 

„Papildomų įsipareigojimų, kiek jų yra numatyta koalicijos sutartyje, neįmanoma įvykdyti neturint papildomo finansavimo. Pavyzdžiui, kitų metų biudžete krašto apsaugai dabar numatyta truputį daugiau nei 3% BVP, o jei norime tą skaičių padidinti iki 3,5%, tam reikia papildomų 400 mln. Eur“, – skaičiuoja Ž. Simonaitytė.  

Sričių, kurioms būtų galima mažinti finansavimą, anot jos, taip pat nelabai matyti.  

„Tai reiškia, kad, norint smarkiai didinti biudžeto deficitą, reikia skolintis, bet tada būtina atskira derinimo su EK procedūra. Jeigu nesiskoliname, nėra kito varianto, tik mokesčių didinimas – tai paprasta matematika“, – aiškina ekspertė.  

Nusitaikė į turtinguosius

Lapkričio viduryje pasirašytoje sutartyje dėl valdančiosios koalicijos formavimo numatoma gaunančius didžiausias pajamas apmokestinti progresiniais GPM tarifais, nepriklausomai nuo jų rūšies. Sutartyje taip pat įrašytas siekis kasmet didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), o tai mažina valstybės mokestines pajamas.  

Gintautas Paluckas, paskirtasis ministras pirmininkas, TV3 televizijos diskusijų laidoje patvirtino, kad ateinančių metų valstybės biudžeto projektas bus peržiūrėtas, siekiant gynybai skirti iki 3,5% BVP.  Tam, anot jo, teks peržiūrėti mokesčius, taip pat ir skolintis.

Be to, G. Paluckas minėjo, kad PVM lengvata vaisiams bei daržovėms gali būti plečiama, įtraukiant ir kitas būtiniausias prekes.

Ž. Simonaitytės nuomone, jei valstybė negali išsiversti be papildomų mokesčių, pirmenybė turėtų būti teikiama pasyviems mokesčiams, kurie nestabdo ekonomikos augimo.

„Tai nekilnojamojo turto, aplinkosauginiai, automobilių mokesčiai. Didinant pelno, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčius, ekonomika pradeda stagnuoti, tai rodo ir Estijos pavyzdys“, – sako ji.  

Tos pačios nuomonės ir Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, – jei reikėtų didinti valstybės biudžeto pajamas, tam tinkamiausi būtų aplinkosauginiai ir turto mokesčiai, nes jie mažiausiai neigiamai iškraipo gyventojų ir verslo paskatas.

Anot A. Romanovskio, taip pat svarstytinos ir taiklios lengvatos investicijoms – jei lengvata taikli, ji pigi ir, tikėtina, pati save apmoka ekonominiu augimu, kaip tai daro, pavyzdžiui, reinvestuojamo pelno ir filmų gamybos lengvatos.