G. Paluckas: kitąmet bus siekiama išlaidas gynybai didinti iki 3,5% BVP
Pasak jo, norint įgyvendinti įsipareigojimus šalies apsaugai stiprinti, valstybė turėtų skolintis papildomai.
„Dabartinis kitų metų biudžeto projektas bus peržiūrimas ir bus siekiama padidinti gynybai skiriamą biudžeto dalį iki 3,5%“, – pirmadienį TV3 televizijos specialioje diskusijų laidoje sakė G. Paluckas.
„Trumpuoju laikotarpiu gynybos finansavimo poreikį teks tenkinti didinant valstybės skolą. Darant mokestinius pakeitimus, jie turės efektą, po truputį, metai po metų, pildys gynybos fondą. Tačiau poreikis (krašto apsaugai – BNS), akivaizdu, trumpėjant terminui, yra didesnis“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. Eur, arba 3,2% BVP.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta panaši suma krašto apsaugai, tačiau, prognozuojant ekonomikos augimą, ji sudarys kiek daugiau nei 3% BVP.
Tuo metu valstybės skola turėtų siekti 43,2% bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasak kandidato į premjerus, taip pat turėtų būti parengtas krašto apsaugos finansavimo planas – pirmiausia siekiant paankstinti kariuomenės divizijos steigimą.
„Žiūrint į gynybą rimtai, reikės parengti visą finansavimo planą, principu kada pinigų reikia, kuriais metais. Išdėlioti ir matyti“, – teigė G. Paluckas.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuva galėtų svarstyti nepaisyti europinių fiskalinės drausmės taisyklių, kad spėtų iki 2030 metų pilnai išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje.
Už gynybą atsakingi šalies pareigūnai prieš kelias savaites po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pranešė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036–2040 metais, o ne 2030 metais, kaip iki tol planuota.
Šalies vadovas taip pat yra minėjęs, kad siekiant paankstinti divizijos įsteigimą iki 2030 metų, gynybai per šį laikotarpį reikalingi 10–14 mlrd. Eur papildomų lėšų, palyginti su tuo, kas preliminariai numatoma skirti dabar.
Anot jo, šio finansinio poreikio padalijimas per šešerius metus ir reikštų, kad gynybai būtų skiriama nuo 5% iki 5,5% BVP.
Vadinamieji Mastrichto kriterijai reikalauja, kad viešųjų finansų deficitas einamaisiais metais neviršytų 3% bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola neviršytų 60% ekonomikos dydžio.
Kitąmet diskutuos dėl mokestinių pakeitimų
G. Paluckas taip pat sakė, kad naujoji Vyriausybė kitąmet ketina siūlyti mokestinius pakeitimus, apie juos diskutuoti su visuomene ir verslu.
„2025 metai bus skirti diskusijoms su visuomene, modeliuojant tuos mokestinius pakeitimus, kuriuos pasiūlys Vyriausybė“, – teigė kandidatas į premjerus.
Jo teigimu, naujieji valdantieji naujų mokestinių pakeitimų su šiuo metu svarstomu kitų metų valstybės biudžeto projektu neteiks.
„Tikrai nebus jokios naktinės mokesčių reformos. Su šiuo biudžetu mokestiniai pakeitimai tikrai nebus pateikinėjami. Vyriausybei reikia bendrauti su visuomene, reikia kalbėti, galų gale, ir su asocijuotomis verslo struktūromis“, – teigė kandidatas į ministrus pirmininkus.
Kalbėdamas apie reikalingus Lietuvos mokesčių sistemos pokyčius, politikas pirmiausia akcentavo, jo teigimu, neteisingą apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu.
„Nes didesnes pajamas uždirbantys asmenys mažesnę proporcinę dalį savo pajamų iš įvairių šaltinių moka gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė jis.
Tuo metu Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sakė, kad valdantieji sieks skatinti verslą, didinti Lietuvos konkurencingumą.
„Reikalinga paskata, kad galėtų transformuotis, turėti refinansuojamo pelno (lengvatą – BNS) į atsinaujinančias technologijas“, – TV3 televizijos laidoje sakė S. Skvernelis.
Praėjusią savaitę socialdemokratų pasirašytoje sutartyje dėl valdančiosios koalicijos formavimo su „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ numatoma gaunančius didžiausias pajamas žmones apmokestinti progresiniais tarifais nepriklausomai nuo jų rūšies.
Kitų mokesčių didinimas sutartyje nėra numatytas, bet socialdemokratai prieš Seimo rinkimus žadėjo didinti pelno mokesčio tarifą ir apmokestinti prabangų turtą, svarstyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą vaisiams ir daržovėms.
Partija žadėjo perskirstymą per biudžetą padidinti iki 36% BVP.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien įmonės, kreipdamosi dėl finansavimo, be įprastų finansinių dokumentų vis dažniau turi atsakyti ir į klausimus apie savo veiklą tvarumo srityje. Įmonėms gali tekti pateikti informaciją apie įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, turimų pastatų energinio naudingumo sertifikatus, energijos suvartojimą ar kitus duomenis, susijusius su veiklos poveikiu aplinkai. Tai nėra laikina tendencija – tvarumo kriterijai tampa neatsiejama įmonių finansavimo proceso dalimi. Kodėl bankams tai rūpi? Priežasčių yra bent trys.
Lietuvos verslo aplinka išlieka įtempta ir nenuspėjama. Geopolitinės rizikos, technologijų proveržiai, vidaus politinės permainos, kintantys vartotojų lūkesčiai ir naujos, kitokių vertybių vadovaujamos kartos keičia žaidimo taisykles. Šiandien verslui nebeužtenka būti efektyviam – reikia aiškiai suprasti, ką ir kam darai.
Spalis Lietuvos naujo būsto rinkoje buvo ypač aktyvus – šįkart lyderystę aiškiai perėmė „Omberg Group“. Įmonė per mėnesį pardavė 65 butus – tai geriausias rezultatas Lietuvoje, aplenkęs net ilgamečius NT rinkos lyderius. Tai įtvirtina ir „Omberg Group“ pozicijas kaip vienos iš stipriausių NT plėtotojų šalyje.
„Ši pastatų vertinimo sistema apima kur kas daugiau aspektų, nei gali pasiūlyti mūsų kompanija, tačiau galime drąsiai teigti, kad pramoniniams, komercinės paskirties pastatams sukurti mūsų baldai ir įranga visiškai atitinka jos keliamus reikalavimus“, – teigė bendrovės „AJ Produktai“ generalinė direktorė Eglė Gasiūnienė.
