„Susigyventi“ su mokesčiais

Nors valdantieji garsiai nešneka apie platesnį mokesčių didinimo spektrą, o socialdemokratų į finansų ministrus teikiamas Rimantas Šadžius tikina, kad užėmęs postą mokesčių reformos į parlamentą neneštų, žvelgiant į papildomus valstybės įsipareigojimus matyti, kad neužtektų vien tik didinti šalies skolinimosi limito ar vadinamųjų turtuolių apmokestinimo. Tikėtina sulaukti ne tik daugiau mokesčių ir esamų padidinimo, todėl verslui rekomenduojama pokyčiams ruoštis jau dabar.

Kandidatas į finansų ministrus R. Šadžius vakar, lapkričio 26 d., aiškino, kad „pirmiausia reikia šnekėti ne apie mokesčių didinimą, o apie mokesčių surinkimą, tų, kurie jau yra“.

Tačiau aiškiai suprasdamas, kad šiuos žodžius ne taip lengva paversti kūnu, tuoj pat pridūrė, kad „yra mokesčiai, kurie netrukdo ekonomikos augimui, ir tai yra pirmiausia turto mokesčiai: prabangaus turto apmokestinimas yra visų koaliciją sudarančių partijų programoje“ ir t. t. Akiratyje – ir nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo kartelės pakėlimas.

Vienaip ar kitaip aišku, kad valdantiesiems teks ieškoti būdų, kaip įtilpti į trejiems metams suplanuotą deficitinį biudžetą.

Pagal galiojantį Lietuvos teisinį reglamentavimą, nauji mokesčiai, norint koreguoti biudžetą, turės įsigalioti vėliausiai nuo 2027 m., sako Živilė Simonaitytė, Vilniaus universiteto dėstytoja, audito ir mokesčių specialistė.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje bus tvirtinamas ne kitų metų, o trejų ateinančių metų biudžetas: tad Seimas tvirtins 2025–2027 m. biudžetą.

Pasak mokesčių specialistės, jei ekonominės, geopolitinės ar kitos sąlygos nesikeis, nauja Vyriausybė galės biudžetą iš esmės peržiūrėti tik vieną kartą ir tik per pirmus dvejus kadencijos metus. Vertinant tai, kad biudžetas ir taip balansuoja ant biudžeto deficito galimybių ribos, norint ką nors keisti, reikės galvoti ir apie biudžeto pajamų, t. y. mokesčių, didinimą.

Seimui pateiktame valstybės biudžeto projekte suplanuoti solidūs skirtumai taip gautinų pajamų ir išlaidų: susidarys 4,2 mlrd. Eur skirtumas.

Valdančiosios koalicijos sutartyje numatyti papildomi įsipareigojimai, o jų įvykdyti neįmanoma be papildomo finansavimo, pirmiausia – krašto apsaugai.

Vargu ar valdantieji atras sričių, kurioms galima būtų nukarpyti finansavimą. Kaip ir tai, iš kur uždirbti papildomų pajamų.

Belieka skolintis. Ir didinti mokesčius. Tikėtina, kad mokesčių našta didės ne tik, kaip žada valdantieji, daugiau uždirbantiems asmenims, bet ir verslui.

Teisininkai prognozuoja, kad mokesčių reforma gali būti įgyvendinta nuo 2026 m. Todėl, pasak jų, verslininkams jau dabar reikėtų pradėti galvoti, kaip mokesčių pokyčiai gali paveikti įmonės veiklą ar jos akcininkų padėtį ir kokie įmonės ar įmonių grupės strateginiai veiksmai gali padėti prie šių pokyčių prisitaikyti.

Tai, pavyzdžiui, gali būti veiklų išdalinimas tarp atskirų bendrovių, bendrovės parengimas pardavimui, akcijų paketų paskirstymas tarp šeimos narių, kontroliuojančios bendrovės su strateginėmis funkcijomis formavimas ir pan.

Verslui reiktų atkreipti dėmesį, kad gali būti dar kartą didinamas pelno mokesčio (PM) tarifas, todėl įmonėms būtų ne pro šalį pagalvoti, gal vertėtų išskirstyti verslus į atskiras įmones.

Pasak Arūno Šidlausko, advokatų kontoros „Widen“ partnerio, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos (LMKA) nario, tai parodytų tikrąjį kiekvieno iš verslų rezultatą, apribotų verslo riziką ir suteiktų galimybių tikslingiau pasinaudoti PM lengvatomis, pvz., investicinio projekto lengvata. Tai taip pat leistų perduoti mokestinius nuostolius tarp grupės įmonių.

Jei būtų didinamas GPM tarifas individualią veiklą vykdantiems asmenims, gaunantiems didesnes pajamas, jiems reikėtų pagalvoti, ar nevertėtų keisti veiklos formos, galbūt į mažosios bendrijos (MB). Tiesa, nėra garantijų, kad ateities mokesčių reforma nepalies MB.

Dar viena hipotezė – gali būti padidintas GPM tarifas iš turto pardavimo. Todėl turto turintiems asmenims jau dabar reikėtų pagalvoti, ar nereikėtų turto paskirstyti tarp artimų šeimos narių, jį dovanojant, siūlo ekspertas. Kol kas artimiesiems dovanojamas turtas mokestinių pasekmių nesukelia.

Valdantieji taip pat gali naikinti tam tikras GPM lengvatas, pavyzdžiui, būsto, kur yra deklaruota gyvenamoji vieta, pardavimui, gyvybės ir pensijų draudimui.

Ekspertų ir verslininkų nuomone, jei valstybė negali išsiversti be papildomų mokesčių, pirmenybė turėtų būti teikiama pasyviems mokesčiams, kurie nestabdo ekonomikos augimo, mažiausiai neigiamai iškraipo gyventojų ir verslo paskatas, t. y. NT, aplinkosauginiai, automobilių mokesčiai.

Kartu siūloma pažiūrėti į Estiją – padidinus pelno, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčius šios šalies ekonomika pradėjo stagnuoti.

Kodėl verslui siūloma pokyčiams pradėti ruoštis jau dabar ir pernelyg ilgai nedelsti? Mat, kaip rodo ankstesnių metų praktika, į VMI akiratį geriau nepakliūti – mokesčių administratorius netoleruoja mokesčių mokėtojų veiksmų, kurie buvo atlikti prieš pat vienos ar kitos lengvatos panaikinimą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)