Kultūros profsąjungos atstovas sako iš ministro išgirdęs šantažą dėl atlyginimų
Palaikymą kultūros bendruomenei išreiškė ir profsąjungų konfederacija
Papildyta Profesinių sąjungų konfederacijos pareiškimu
Ketinimą viešinti kultūros administracijos spragas I. Aadomavičius paskelbė ketvirtadienį feisbuke pasidalinęs kultūrininkų protesto simboliu, kuriame kelio ženklo forma kultūra simboliškai vaizduojama esanti ant bedugnės krašto.
„Palaikau ir jungiuosi prie jūsų! Kultūra tikrai skęsta, kaip šiame ženkle. Ir sutinku, „tai gali būti paskutinis kartas“. Nes nuo šiol aš su jūsų pagalba viešinsiu, parodysiu mūsų kultūros administravimo spragas“, – rašė ministras.
„Su mano atėjimu kultūra yra dėmesio centre kaip niekad! Ir tuo džiaugdamasis kviečiu prisijungti prie diskusijų ir visuomenę!“ – teigė jis.
Premjerei Ingai Ruginienei antradienį pareiškus apie sprendimą sudaryti derybinę grupę, kuri kalbėtųsi su kultūrininkais, reiškiančiais nepritarimą dėl Kultūros ministerijos perleidimo „Nemuno aušrai“, šie teigia diskutuoti neketinantys, kol nebus kalbama apie pagrindinį reikalavimą, ir ruošiasi įspėjamajam streikui spalio 5 d.
Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, jog kultūros bendruomenės reikalavimai vestų prie neseniai suformuotos Vyriausybės griūties, todėl yra neįgyvendinami.
Profsąjungos atstovas sako išgirdęs šantažą dėl atlyginimų
Tuo metu susitikime su kultūros ministru I. Adomavičiumi dalyvavęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) profesinės sąjungos lyderis sako iš politiko išgirdęs šantažą dėl kultūrininkų atlyginimų.
„Man pasirodė, kad mes sulaukėme šantažo iš ministro. Nuskambėjo panašūs žodžiai į tai, kad „supraskite vieną dalyką – jeigu jūs nenorėsite kalbėti apie darbuotojų atlyginimus, tai mes rasime kitų darbuotojų grupių, su kuriomis apie tai kalbėtumėmės, ir jeigu neisite į kontaktą, tai (...) nebus pokalbio apie atlyginimų didinimą trejų metų perspektyvoje“, – BNS ketvirtadienį sakė profsąjungos pirmininkas Laimis Roslekas.
„Žodžiu, kontekstas buvo toks, kad jeigu mes nesutiksime eiti į dialogą, tai bus rastos kitos grupės darbuotojų, su kuriais bus aptariami atlyginimų klausimai“, – pridūrė jis.
Taip kultūrininkas kalbėjo po susitikimo, Kultūros ministerijai išplatinus pranešimą, kur teigta, jog pokalbio metu „abi pusės pabrėžė būtinybę tęsti dialogą“.
Susitikime, be L. Rosleko, dalyvavo Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mantas Stanžys, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas ir Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungų federacijos įgaliotas atstovas Aleksandras Posochovas.
L. Roslekas teigė pristatęs ministrui poziciją, kad kol kultūros bendruomenė protestuoja prieš Kultūros ministerijos portfelio priskyrimą valdančiajai „Nemuno aušrai“, dialogas yra neįmanomas.
„Šią poziciją ištransliavome ministrui pačioje susitikimo pradžioje“, – sakė LNOBT profsąjungos pirmininkas.
„Atliepdami kultūros bendruomenės lūkesčius, dabar nematome galimybės dialogui nei apie darbo sąlygas, nei apie darbo užmokestį, kol nebus išspręsta ši krizė“, – pridūrė jis.
Pasak L. Rosleko, profsąjungų atstovai į susitikimą su ministru atėjo tik „iš žmogiškosios pusės“.
Jo teigimu, profsąjungos yra nepajėgios padėti bendruomenei susitarti su politine valdžia, nes bendruomenės keliami klausimai yra vertybiniai.
Be to, pasak L. Rosleko, jo profsąjunga taip pat palaiko reiškiamą reikalavimą atimti kultūros ministro portfelį iš „Nemuno aušros“.
„Aš nesuprantu, kaip Vyriausybės programoje kultūra yra įvardijama kaip prisidedanti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo, jeigu partijos pirmininkas (Remigijus Žemaitaitis – BNS) viešai paskelbia, kad reikia atsisakyti Konstitucinio Teismo, viešai išsako antisemitines pažiūras ir (...) yra pažeidęs Konstituciją“, – tvirtino LNOBT profesinės sąjungos pirmininkas.
„Aš suprantu žmonių baimes ir kaip pilietis turiu lygiai tokią pačią baimę, kad galime tapti antra Vengrija ar Slovakija. Mes nenorime tapti antra Vengrija ir Slovakija, bet partijos lyderio žinutės prie to veda. Tai kaip profsąjungos gali palaikyti dialogą? Tai neįmanoma“, – pridūrė jis.
Profsąjungų konfederacija palaiko kultūros bendruomenę
Palaikymą kultūros bendruomenei ketvirtadienį išreiškė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), teigdama, kad dėl susidariusios situacijos kultūros sektoriuje yra atsakingas prezidentas ir valdančioji koalicija.
„Šią krizę sukūrė ne pilietinė visuomenė ar profesinės sąjungos, o politiniai sprendimai – valdančiosios daugumos ir šalies vadovo klaidos“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje profsąjungų pozicijoje.
„Atsakomybė tenka prezidentui ir valdančiajai daugumai, todėl jie privalo pripažinti savo klaidas, nedelsdami jas taisyti ir imtis realių veiksmų, kurie atkurtų stabilumą kultūros sektoriuje bei pasitikėjimą valdžia. Sprendimų priėmimo procese būtina įtraukti kultūros bendruomenę ir profesines sąjungas, kad tokios krizės nebesikartotų“, – sako profsąjungos.
Tokią poziciją konfederacija išplatino kultūrininkams rengiantis sekmadienį įspėjamam streikui dėl Kultūros ministerijos perleidimo „Nemuno aušros“ atsakomybei.
VERSLO TRIBŪNA
Roges ruošk vasarą – ši liaudies išmintis galioja ir kalbant apie žiemos švenčių organizavimą. Įmonių išvykų profesionalai, kasmet priimantys šimtus verslo klientų viešbučiuose SPA VILNIUS ir „Monist“, tikina, kad pagrindiniai sėkmingo kalėdinio renginio ingredientai – planavimas ir įsiklausymas į komandos pageidavimus.
„Nepaisant nuolatinių politikų deklaracijų, jog kultūra yra prioritetas, realybėje su ja elgiamasi ciniškai: ji panaudojama tik politiniams dividendams, o esant kritinėms aplinkybėms – paaukojama, išmainoma ar nustumiama į šalį. Tokia laikysena griauna pasitikėjimą valstybės institucijomis ir kelia apgavystės jausmą kultūros bendruomenėje“, – teigia profsąjungos.
LPSK teigia „kategoriškai atmetanti“ bet kokius mėginimus permesti atsakomybę visuomenei ar kultūros bendruomenei.
Anot konfederacijos, jei susidariusi situacija nebus sprendžiama, bus svarstoma galimybė sudaryti sąlygas profesinėms sąjungoms ir jų nariams organizuotai inicijuoti viešas akcijas, siekiant palaikyti kultūros sektoriaus darbuotojus bei ginti viešąjį interesą ir visuomenės teisę į atsakingą viešąją politiką.
NVO palieka prezidento projektą „Lietuvos galia“
Reikšdamos palaikymą kultūros bendruomenei, kelios nevyriausybinės organizacijos (NVO) traukiasi iš prezidento Gitano Nausėdos kuruojamo projekto „Lietuvos galia“, ketvirtadienį pranešė Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. Nevyriausybininkai atviru laišku kreipėsi į šalies vadovą ir premjerę Ingą Ruginienę.
Jame teigiama, jog NVO „solidarizuojasi su kultūros bendruomene ir jų reikalavimais būti girdimiems ir vertinamiems“.
Laišką taip pat pasirašė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT), Nacionalinio švietimo NVO tinklas, Lietuvos studentų sąjunga (LSS), Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), Kauno bendruomenių centrų asociacija (KBCA), Global Lithuanian Leaders (GLL) ir Lietuvos socialinio verslo asociacija (LISVA).
