Vokietijos gyventojai labiausiai baiminasi dėl finansinės padėties, Lietuvos – dėl karo
Tyrimas: 57% apklaustųjų Vokietijos gyventojų baiminasi, kad didės pragyvenimo išlaidos.
Naujausias Berlyne pristatytas visuomenės baimių tyrimas parodė, kad Vokietijos gyventojai labiausiai nerimauja dėl savo finansinės padėties – 57% apklaustųjų baiminasi, kad toliau augs kainos ir didės pragyvenimo išlaidos.
Kasmetinis tyrimas, atskleidžiantis, dėl ko labiausiai nerimauja Vokietijos gyventojai, atliekamas nuo 1992 m., o jo užsakovė yra viena didžiausių Vokietijos draudimo bendrovių „R+V“, rašo portalas „dw.com“.
Jautriausia tema – finansai
Baimė dėl finansinės padėties šiame reitinge pirmą vietą užima trečius metus iš eilės, o per visą šio reitingo sudarymo istoriją finansinė padėtis 14 kartų buvo didžiausias Vokietijos gyventojų nerimo šaltinis.
„Ilgalaikės statistikos analizė rodo, kad tada, kai paliečiama nuosava piniginė, vokiečiai reaguoja itin jautriai“, – „dw.com“ cituoja Grischą Browerį-Rabinowitschių, tyrimo vadovą.
Šių metų tyrimas taip pat parodė, kad Vokietijos visuomenėje išaugo nerimas dėl to, kad valstybė nesusitvarkys su pabėgėlių keliamomis problemomis – ši baimė pernai buvo ketvirtoje vietoje, o 2024 m. ji pakilo į antrą vietą.
Trečioje vietoje šiemet yra nerimas, kad būsto nuomos kaina gali tapti nebepakeliama – to baiminasi 52% apklaustųjų.
„Atlyginimų augimas, išmokamos kompensacijos dėl infliacijos ir gerokai sulėtėjęs kainų augimas vokiečių nerimo nesumažino“, – atkreipė dėmesį G. Broweris-Rabinowitzius.
Tiesa, palyginti su praėjusiais metais, finansinis nerimas dėl infliacijos šalyje kiek atslūgo.
Vokietijos gyventojų baimės barometras sudarytas atlikus reprezentatyvią apklausą, kurioje dalyvavo 2.400 vyresnių nei 14 metų šalies gyventojų.
Bijo karo ir ekstremizmo
Paaiškėjo, kad jauni (14-19 m.) Vokietijos gyventojai labiausiai baiminasi, kad dėl užsieniečių antplūdžio į Vokietiją gali padidėti įtampa visuomenėje. Jie taip pat nerimauja, kad prieglobsčio prašytojai gali tapti didele problema valstybei, o tai galiausiai sukeltų susiskaldymą visuomenėje.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad labiausiai išaugo Vokietijos gyventojų nerimas dėl didėjančio politinio ekstremizmo – to baiminasi 46% apklaustųjų. Beveik pusė jų baiminasi islamiškojo terorizmo, 38% – dešiniojo ekstremizmo pasireiškimų.
Vokietijos gyventojai taip pat nerimauja, kad Vokietija gali įsitraukti į karą – to bijo 41% respondentų. Kol Rusija nebuvo pradėjusi plataus masto karo Ukrainoje, karo bijojo 16% šalies gyventojų.
Tik palyginus nedidelė dalis Vokietijos gyventojų nerimauja dėl padėties darbo rinkoje: kad augs nedarbas, nerimauja 30% respondentų, o tik 22% jų baiminasi, kad patys gali netekti darbo. Naujausiame reitinge ši baimė užima paskutinę vietą.
Ko labiausiai bijo lietuviai
Lietuvoje šį pavasarį „Havas Group“ ir „Norstat LT“ atliktas gyventojų elgsenos tyrimas atskleidė, kad pagrindiniu nerimo šaltiniu šalies gyventojai įvardija karo grėsmę.
Karo grėsmę įžvelgė 60% respondentų– tai 6 proc. punktais daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kuomet nerimą dėl Lietuvos saugumo įvardijo 54% apklaustųjų ir 13 proc. punktų daugiau nei pernai rudenį, kai karo grėsmę jautė 47% gyventojų.
Grėsmė dėl finansinio stabilumo, nors ir išlieka aukšta, yra mažesnė nei prieš metus, parodė tyrimas.
Vertindami savo finansinę padėtį, Lietuvos gyventojai pademonstravo optimizmą – 4 iš 10 teigė, jog gyvena geriau arba taip pat kaip prieš trejus metus.
Plačiau apie šį tyrimą skaitykite čia.
