Koronavirusas ir draudimas – aktuali informacija
Tiesa, atkreipiamas dėmesys, kad draudimo sutartys gali skirtis draudimo apsaugos pobūdžiu, apimtimi, todėl kiekvieną sutartį rekomenduojame analizuoti individualiai.
Verslo nutrūkimo draudimas
Galima situacija, kad dėl priimamų valstybės institucijų sprendimų, susijusių su koronavirusu, įmonė gali patirti prastovas, jos veikla gali nutrūkti, ji nebegauna savo įprastinių pajamų ar patiria kitus nuostolius.
Kyla klausimas, ar tokiu atveju įmonė, įsigijusi verslo nutrūkimo draudimą, gali tikėtis draudimo išmokos mokėjimo? Nors šiuo draudimu paprastai galima apdrausti negautą įmonės veiklos pelną, kitus individualiai aptartus finansinius nuostolius ar pan., tačiau šios rūšies draudimo draudžiamasis įvykis yra siejamas su fizinės žalos padarymu įmonės turtui, todėl greičiausiai toks įvykis būtų nedraudžiamasis.
Kredito draudimas
Galima situacija, kad skolininkas, remdamasis koronavirusu, kaip force majeure aplinkybe, neatsiskaito už pristatytas prekes. Dėl to, kyla klausimas ar apsidraudus kredito draudimu, šis draudimas dengtų apdraustojo patirtus nuostolius, koronavirusą pripažinus force majeure aplinkybe?
Nors šis draudimas suteikia draudimo apsaugą nuo skolininko savo prievolių neįvykdymo ir panašiai, tačiau neatsiskaitymas, remiantis koronavirusu, kaip force majeure aplinkybe, greičiausiai būtų nedraudžiamasis, tačiau reikia kiekvienu atveju vertinti ar toks neatsiskaitymas yra tikrai nulemtas force majeure aplinkybių.
Laidavimo draudimas (prievolių nevykdymo draudimas)
Galima situacija, kad draudėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, remdamasis koronavirusu, kaip force majeure aplinkybe, ir dėl to naudos gavėjas pateikia pretenziją. Dėl tokios situacijos kyla aktualus klausimas ar laidavimo draudimas turi dengti nuostolius, patirtus dėl tokio įsipareigojimo nevykdymo?
Jeigu draudėjui yra taikoma force majeure aplinkybė, tai tokiu atveju draudimas nedengia nuostolių, patirtų dėl draudėjo įsipareigojimo nevykdymo.
Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas
Galima situacija, kad įmonė neužtikrina saugios darbo aplinkos, neorganizuoja darbo nuotoliniu būdu ir pan., ir ko pasekoje įmonės darbuotojai užsikrečia koronavirusu vieni nuo kitų.
Tokiu atveju kyla klausimas ar darbdavio civilinės atsakomybės draudimas dengs darbuotojų pretenzijas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes buvo neužtikrinta saugi darbo aplinka ir įmonės viduje buvo platinamas koronavirusas?
Pažymėtina, kad įprastai ligos nėra draudimo objektas, kadangi šios draudimo rūšies objektu dažniausiai yra nelaimingi atsitikimai.
Įmonės bendrosios civilinės atsakomybės draudimas
Galima situacija, kad dėl įmonės darbuotojų neatsargių veiksmų koronavirusu yra užkrečiami tretieji asmenys (per gaminamą produkciją, kontaktą bendraujant su kitais trečiaisiais asmenimis ir pan.) ir kyla klausimas ar išaiškėjus tokiai aplinkybei, būtų dengiami trečiųjų asmenų reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo?
Paprastai draudimo apsauga galiotų, tačiau kiekvieną tokį atvejį reikėtų analizuoti ir vertinti individualiai, ir nustatyti ar įmonės veiksmai nėra tyčiniai bei aplaidžiai pažeidžiantys valstybės institucijų duotus nurodymus.
