Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Papildyta Teisingumo ministerijos pranešimu
Apie tai BNS antradienį patvirtino ieškinį pateikusios Teisingumo ministerijos atstovas Paulius Žeimys.
„ES steigimo sutartyse, šalių diskrecijai priskirtina teisė numatyti tiesioginių mokesčių politikos kryptis bei esmines savybes. EK savo vertinime, neatsižvelgusi į ES ir valstybių narių kompetencijų padalijimą, paneigė Lietuvos teisę pačiai spręsti dėl šalies mokesčių sistemos tobulinimo krypties“, – teigiama trečiadienį išplatintame Teisingumo ministerijos pranešime.
Ministerijos teigimu, Komisija netinkamai apskaičiavo 8,7 mln. Eur neišmokėtą RRF paramos sumą, o šios priemonės rodiklių vertinimo metodika buvo paskelbta vėliau, nei Lietuva teikė pirmąjį mokėjimo prašymą ar patvirtino „Naujos kartos Lietuva“ planą.
„Todėl nebuvo galima žinoti, kad EK taikys reformų svarbą padidinančius koeficientus, dėl ko lėšų sumažinimas bus nepagrįstas“, – teigė Teisingumo ministerija.
Ginčas tarp Vilniaus ir Briuselio kilo dėl to, kaip reikėtų interpretuoti įsipareigojimą peržiūrėti lengvatas.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį sakė, kad tikisi, jog teismas išaiškins RRF subsidijų dalybų šalims principus.
„Teismo procesas yra svarbus, nes kitaip būsime (palikti – BNS) šioje interpretacijoje: o ką mes susitarėme? Ar gali Europos Komisija reikalauti iš valstybės narės konkrečių tarifų, lengvatų išbraukimo ar dar kažkokių dalykų?“ – susitikime su Seimo opozicine demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kalbėjo I. Šimonytė.
„Aš galvoju, kad mes susitarėme dėl principo arba dėl krypties. Ir toliau toje kryptyje konkretūs sprendimai jau priklauso valstybės institucijoms. Daliai Komisijos ekspertų atrodo, kad mes susitarėme dėl dalykų, dėl kurių mes nesusitarėme. Galbūt reikia, kad teismas šiek tiek eksplikuotų (paaiškintų – BNS), kur yra kurios sutarties šalies suverenumo ribos“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra sakiusi, kad „mūsų pateikti sprendimai Seimui yra susiję su individualios veiklos peržiūra, mažųjų bendrijų apmokestinimu, verslo liudijimais, taip pat atskirų lengvatų peržiūra, kurios yra atskiruose įstatymuose, tarkime, pelno mokesčio, gyvybės draudimo lengvatų. Tačiau Europos Komisijos nuomone, spektras turėtų būti platesnis. Nežinau, kodėl“.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega patvirtino, kad neišmokėti 8,7 mln. Eur nuspręsta dėl nepakankamos mokesčių pertvarkos, daugiausia susijusios su kai kurių lengvatų atsisakymu.
Mokesčių reformos paketą Vyriausybė pristatė prieš metus, tačiau jis taip ir nepasiekė priėmimo stadijos Seime nesulaukus paramos iš opozicijos ir dėl pertvarkos susiginčijus patiems valdantiesiems.
RRF lėšos išmokamos pagal valstybės įsipareigojimų įgyvendinimą. Tarp Lietuvos įsipareigojimų yra būtent mokesčių lengvatų atsisakymas.
Jei teismas priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą, 8,7 mln. Eur subsidijos dalis būtų prarasta galutinai.
Komisija pernai gegužę už pirmuosius apie 30 rodiklių išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš RRF – 542,3 mln. Eur, o 26 mln. Eur parama buvo laikinai sulaikyta už neįvykdytus du rodiklius (mokesčių pertvarkos srityje).
EK, gegužės pradžioje priėmusi teigiamą dalinį įvertinimą, leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. Eur iš įšaldytų 26 mln. Eur RRF subsidijos. Tačiau dėl galutinai nepasiekto su mokesčių lengvatomis susijusio rodiklio Briuselis paliko neišmokėtą kitą 8,7 mln. Eur paramos dalį.
Iš viso gegužę Lietuvai buvo išmokėta 14,9 mln. Eur (atskaičius dalį jau išmokėto avanso).
[infogram id="e30c8207-e31b-4720-9f17-46ad954221d7" prefix="MgA" format="interactive" title="Copy: Paskirstytos RRF lėšos"]
