Lietuvos bankas įvardijo 4 pagrindines rizikas Lietuvos stabilumui
Papildyta komentaru dėl paklausos nuosmukio užsienyje įtakos eksportuotojams.
„Nors aplinka išliko sudėtinga, Lietuvos finansinio stabilumo situacija per praėjusius metus pagerėjo. Išvengėme kieto nusileidimo, ekonomika pradėjo augti, padidėjusių palūkanų slopinama infliacija išsikvėpė“, – pristatydamas praėjusių metų šalies finansinio stabilumo apžvalgą pirmadienį žurnalistams sakė Gediminas Šimkus.
„Visgi aukštesnių palūkanų ir geopolitinės įtampos aplinkoje ankstesnės rizikos lieka aktualios“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
Jo teigimu, nors gyventojai ir verslas pernai skolinosi vangiau, paskolų sąlygos negriežtėjo, pradėjo augti jų paklausa, nevėluojama jų grąžinti.
„Prielaidų atsigavimui daugėja būsto rinkoje, tačiau daugiau iššūkių matome komercinio nekilnojamo turto rinkoje. Galiausiai bankų paskolų kokybė išlieka istoriškai gera“, – sakė G. Šimkus.
„Bankų rekordiniai pelnai užtikrina jų atsparumą, gausina valstybės pajamas, prisideda prie šalies gynybos finansavimo“, – pridūrė jis.
Kita vertus, anot LB vadovo, bankų solidarumo įnašo pratęsimas didintų mokesčių neapibrėžtumą. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Pasak G. Šimkaus, tiek verslo, tiek būsto paskolų palūkanos piką pasiekė pernai spalį, vėliau pradėjo „nuosaikiai mažėti“.
Tuo metu terminuotieji indėliai, kurių palūkanas bankai 2022-2023 metais didino, anot LB vadovo, šiuo metu nesiekia nė trečdalio viso šalies gyventojų ir įmonių indėlių portfelio.
„Terminuotųjų indėlių palūkanų normos šiek tiek sumažėjo, tačiau jos akivaizdžiai lenkia infliaciją. Todėl raginčiau įmones, dar labiau gyventojus, įdarbinti savo pinigus ir pasiimti naudą. Kitaip tariant, nepalikti lėšų dykaduoniauti einamosiose sąskaitose, o įdarbinti juos terminuotuose indėliuose“, – kalbėjo G. Šimkus.
Jo teigimu, pernai šalies įmonių ir gyventojų paskolų portfelis augo lėčiausiai per kelerius metus, tačiau bankai tikisi, kad šiais metais paskolų paklausa augs visuose segmentuose.
Rizikos – eksportas, įmonių skolinimasis viena iš kitos
G. Šimkus pabrėžė, kad Lietuvos eksportas šiuo metu vis dar išlieka dešimtadaliu mažesnis nei prieš metus, tai daugiausia lėmė smukusi paklausa užsienyje.
„Jeigu tai užsitęstų, rizikos verslui didėtų ir pirmiausia paliestų su eksportu labiausiai susijusių gamybos, prekybos, transporto įmonių finansinę būklę“, – sakė G. Šimkus.
LB į VŽ klausimą, kiek turėtų tęstis paklausos nuosmukis užsienyje, kad tai paveiktų mūsų įmonių sveikatą, nurodė, kad vertindamas įmonių būklės pablogėjimo riziką Lietuvos bankas įprastai orientuojasi į artimiausių „vienerių metų laikotarpį.“
Nors įmonių bankrotų skaičius pastaraisiais metais šiek tiek paaugo, jis vis dar yra kur kas mažesnis nei iki COVID-19 pandemijos. 2023 m. pradėta apie 1.000 įmonių bankroto procesų, taigi apie 30% mažiau nei 2019 m.
„Tačiau, šių metų bankrotų statistikoje išsiskiria transporto sektorius: šiais metais jau yra užregistruoti 72 transporto įmonių bankrotai, t. y. dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais“, – teigiama LB komentare.
Palyginimui: per visus 2023-uosius metus buvo 86 transporto įmonių bankrotai.
Pasak G. Šimkaus, taip pat pastebima, jog sumažėjo įmonių kreditavimo poreikis, jos vis dažniau skolinasi viena iš kitos.
„Tai reiškia, kad verslo tarpusavio susietumas stiprėja. Rizikų prasme tas susietumas augina rizikos užkrato plitimo tarp skirtinguose sektoriuose veikiančių įmonių riziką“, – sakė G. Šimkus.
Pasak LB vadovo, Lietuvos gyventojų įsiskolinimas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), jie nevėluoja grąžinti paskolų.
„Didžiausią riziką gyventojų skolos aptarnavimui keltų išaugęs nedarbo lygis bei sumažėjusios pajamos“, – sakė G. Šimkus.
Keturios pagrindinės rizikos
Lietuvos banko (LB) finansinio stabilumo apžvalgoje įvardijo keturias pagrindines rizikas:
VERSLO TRIBŪNA
„Verslo tribūnoje“ įkvepianti istorija ir pamokos, išmoktos įveikiant iššūkius, kurių netrūksta NT vystytojų kasdienybėje. Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas ir įmonės „Insta projektai“ vadovas Justas Rutkauskas pasakoja vieno projekto, prasidėjusio varžytinėmis, istoriją: „Tai buvo geriausia mokykla, kokia gali būti.“
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas „Verslo žinių“ kvietimu dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
- Įmonių skolos negrąžinimo rizika dėl galimų sunkumų eksporto rinkose.
Užsitęsęs užsienio paklausos susitraukimas aukštų palūkanų normų aplinkoje darytų neigiamą įtaką su eksportu susijusių Lietuvos gamybos, prekybos bei transporto ir saugojimo įmonių finansinei būklei. Nors šių sektorių įmonės pasižymi riziką mažinančiu žemu įsiskolinimo lygiu, skolų negrąžinimo tikimybę didina reikšmingas tarpusavio susietumas – įmonės vis dažniau skolinasi viena iš kitos. Tai didina rizikos užkrato plitimo riziką ir nepalankaus scenarijaus atveju galėtų pabloginti ir kituose sektoriuose veikiančių įmonių finansinę padėtį.
- Komercinio NT rinkos nuosmukio ir kainų korekcijos rizika dėl mažėjančio pelningumo aukštų palūkanų normų aplinkoje.
Užsitęsęs užsienio paklausos susitraukimas aukštų palūkanų normų aplinkoje darytų neigiamą įtaką su eksportu susijusių Lietuvos gamybos, prekybos bei transporto ir saugojimo įmonių finansinei būklei. Nors šių sektorių įmonės pasižymi riziką mažinančiu žemu įsiskolinimo lygiu, skolų negrąžinimo tikimybę didina reikšmingas tarpusavio susietumas – įmonės vis dažniau skolinasi viena iš kitos. Tai didina rizikos užkrato plitimo riziką ir nepalankaus scenarijaus atveju galėtų pabloginti ir kituose sektoriuose veikiančių įmonių finansinę padėtį.
Komercinio NT rinka tebėra jautri didelėms palūkanų normoms, tačiau reikšmingo nuosmukio kol kas išvengė. Komercinio NT rinkos aktyvumas yra mažiausias per ketverius metus, o rizikos lygis dėl atsitraukusių investicijų ir suprastėjusio NT valdytojų pelningumo – didesnis nei būsto rinkoje. Jei ekonomikos augimas sulėtėtų reikšmingiau, o NT vystytojai nebepajėgtų refinansuoti finansinių įsipareigojimų, NT rinkos lauktų didesnė korekcija, taip pat didėtų bankų kredito nuostoliai.
- Būsto rinkos kainų korekcijos rizika dėl sumažėjusios paklausos ir riboto dydžio kainų disbalansų.
Dėl aukštų palūkanų normų ir didelės geopolitinės įtampos būstų pardavimai yra mažiausi nuo 2012 m., o metinis kainų augimas sulėtėjo. Nors ryškesnių paklausos atsigavimo ženklų dar nėra, nuo 2022 m. pabaigos kainoms kylant lėčiau nei atlyginimams, būsto įperkamumas ima pamažu gerėti, o siekiant jo ilguoju laikotarpiu, svarbus tvarios paklausos ir lanksčios pasiūlos užtikrinimas. Vis dėlto, būstų paklausai vis dar esant nedidelei, o kainų pervertinimui siekiant apie 5%, rinka ir toliau yra pažeidžiama galimiems neigiamiems sukrėtimams, kurie galėtų lemti kainų korekciją ir sisteminį poveikį finansų rinkai.
- Reikšmingų kibernetinių atakų rizika vykstant karui.
Sisteminio masto kibernetinių atakų pavojus tebėra padidėjęs Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą fone. Finansų sistemos dalyviai vis dažniau tampa šių atakų taikiniu, nesuvaldytos atakos gali sutrikdyti kritinę infrastruktūrą ir paslaugų teikimą – tai mažintų pasitikėjimą finansų sistema, o kartu gali paskatinti reikšmingą likvidumo atitraukimą. Iki šiol bankai dėl kibernetinių atakų nepatyrė reikšmingų nuostolių ir sugebėjo greitai atkurti sutrikusią veiklą.
Reaguodamas į minėtas rizikas, LB toliau nuosekliai stiprina finansų sistemos atsparumą – pernai įsigaliojo 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo norma, o sisteminės svarbos UAB „Revolut Bank“ taikomas papildomas reikalavimas pernai gruodžio buvo padidintas nuo 1% iki 2% ir įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.
Naujais Lietuvos banko siūlymais bus sprendžiami rinkoje susidarę netobulumai ir bus skatinama efektyviai veikianti ir sveiką konkurenciją. Pristatyti siūlymai, kaip supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimo procesą vartotojui, Seime jau svarstomi įstatymo pakeitimai, kuriais būtų užtikrinamas pasirinkimas gauti fiksuotųjų palūkanų normų paskolą, atliktas valstybės garantijų poveikio smulkiojo ir vidutinio verslo paskoloms tyrimas.
