Metinė infliacija gegužę pašoko dvigubai nuo dugno, mėnesio siekė 0,3%
Naujas skyrius „Ekonomistai: infliacija grįžta prie įprastinio intervalo“
Mėnesio infliacija gegužę, lyginant su balandžiu, sudarė 0,3% – tiek pat, kiek ir praėjusį mėnesį, skelbia Valstybės duomenų agentūra, remdamasi preliminariais duomenimis.
Labiausiai per metus gegužę brango socialinė apsauga (18,1%), farmacijos gaminiai (11,8%) ir medicinos (10,8%) bei maitinimo įstaigų paslaugos (9,3%).
Labiausiai pigo kietasis kuras (34,1%), elektros energija (27,9%) ir dujos (23%).
Išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), gegužę sudaro 3%.
[infogram id="ed25f7f5-9d1c-4351-b5b6-28cacfda39bc" prefix="7dC" format="interactive" title="Copy: Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 2000-2024 04"]
Ekonomistai: infliacija grįžta prie įprastinio intervalo
Ekonomistai teigia, kad infliacija šalyje toliau nežymiai kils, o kitąmet metinė infliacija gali viršyti 2%.
„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, infliacijos rodikliai grįžta prie įprastinio 2–3% intervalo.
„Nieko netikėta nevyksta jau kelis mėnesius, infliacija grįžo prie įprastų tempų, matome antrą mėnesį iš eilės – kainos padidėjo trimis dešimtosiomis procento, o metinė infliacija išlieka labai žema, artima nuliui. Kažkokių naujų infliacijos veiksnių neatsirado, labai tikėtina, kad pamažu metinė infliacija artės prie 2%, kitais metais gali ir viršyti du procentus“, – trečiadienį BNS teigė N. Mačiulis.
„Tai tiesiog reiškia, kad infliacija prie nulio nebus labai ilgai ir grįš prie mums įprasto 2–3 procentų per metus intervalo“, – pabrėžė jis.
Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, infliacijai didžiausios įtakos daro nuo metų pradžios padidėję akcizai tabakui ir kurui, taip pat panaikintas lengvatinis 9% pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo įstaigoms.
„Nes tarp labiausiai pabrangusių prekių ar paslaugų yra restoranų paslaugos, degalai, tabako gaminiai“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
„Ir jei ne šitie didesni mokesčiai, manau, kad turėtume gerokai mažesnę infliaciją. Tikėtina, kad ir nedidelę metinę prekių ir paslaugų defliaciją“, – pabrėžė jis.
Vis tik, A. Izgorodino teigimu, kainų lygis išlieka aukštas, o infliacija šiemet yra maža dėl bazės efekto: „Praeitų metų gegužę metinė infliacija siekė beveik 11% Reiškia, kad dirbtinai infliaciją mažina labai aukšta praeitų metų bazė.“
Ekonomistas teigė įžvelgiantis rizikos, kad Lietuvoje ateityje nebus didelės defliacijos, nes toliau augant atlyginimams vartotojai „gana gerai toleruoja dabartinį kainų lygį“.
„Europos Komisijos apklausos rodo, kad Lietuvos vartotojų nuomonė apie savo finansų perspektyvas yra labai aukšta“, – sakė jis, pabrėžęs, kad Lietuvos gyventojų nuomonė šių metų pradžioje buvo geriausia nuo 2007-ųjų vasaros.
„Tai reiškia, kad nepaisant to, jog per pastaruosius metus kainos stipriai pakilo, žmonės gerai toleruoja kainų lygį, nes atlyginimų augimas spartus ir tai šiek tiek kompensuoja kainų augimą“, – kalbėjo ekonomistas.
Infliaciją skatins pasauliniai veiksniai, didesni kuro akcizai ir didėsianti MMA
Anot N. Mačiulio, šių metų pabaigoje metinė infliacija turėtų siekti vieną procentą, o įvairios rizikos ją paveiks tik labai nežymiai.
„Tam tikrų rizikų yra, štai, pavyzdžiui, transportavimo kaštai iš Kinijos yra padidėję, lyginant su praėjusiais metais. Pagrinde dėl vykstančių neramumų Vidurio Rytuose, dėl to, kad prekių ir energijos išteklių srautas per Sueco kanalą yra beveik sustojęs. (...) Šiek tiek yra pabrangusios gamtinės dujos. Tai irgi gali šiek tiek kilstelti bendras energijos sąnaudas“, – BNS teigė jis.
„Didelio kainų kritimo tikriausiai nematysime“, – pridūrė A. Izgorodinas.
Anot jo, 2025 metais infliaciją nežymiai galėtų auginti Finansų ministerijos siūlomas kuro akcizų didinimas.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
„Akcizų didinimas galėtų bendrą kainų lygį kilstelti kitais metais iki pusės procento – tai yra infliacija padidėtų puse procentinio punkto, tačiau reikia turėti omenyje, kad tai nebūtų plataus masto prekių ir paslaugų brangimas, bet tiktai akcizinių prekių, kurios daugeliu atvejų nėra pirmo būtinumo prekės“, – aiškino ekonomistas.
N. Mačiulis pabrėžė, kad reikšmingos įtakos 2025 metais galėtų daryti minimalios algos (MMA) didinimas.
„Šiek tiek prie infliacijos 2025 metais galėtų prisidėti minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas, kur dabar siūloma iki 15-os procentų jį didinti, tai tikėtina, kad tokio dydžio darbo sąnaudų pakilimas didžiąja dalimi atsidurtų galutinėse kainose, nes produktyvumas tiek neauga, daugelis ir gamybos, ir paslaugų įmonių nebeturi tokių rezervų, kad galėtų visas darbo sąnaudas prisiimti sau“, – sakė jis.
Valstybės duomenų agentūra trečiadienį paskelbė, jog išankstinė metinė infliacija gegužę siekė 0,8%, išankstinė mėnesio infliacija – 0,3%, o išankstinė vidutinė metinė infliacija siekė 3%
Išankstiniais statistikų duomenimis, per metus labiausiai – 18,1% – brango socialinės paslaugos, 11,8% – farmacijos gaminiai, 10,8% – medicinos, 9,3% – restoranų, valgyklų ir kitos viešojo maitinimo paslaugos.
9,1% brango finansinės paslaugos, 8,2% – tabako gaminiai, 7,4% – kirpyklos ir asmens priežiūros įstaigų paslaugos.
Mėnesio infliacija fiksuojama antrą mėnesį iš eilės.
