Konkurencijos kaina: Lietuva per 7 metus prarado 20 didelių investuotojų, 1,2 mlrd. Eur investicijų
Per pastaruosius septynerius metus nesugebėjus pasiūlyti tinkamos vietos ir infrastruktūros Lietuva prarado 20 potencialių užsienio investuotojų, kurie būtų investavę apie1,2 mlrd. Eur ir sukūrę 5.000 darbo vietų, rodo investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ analizė.
„Nuo 2016 m. iki 2023 m. praradome 20 investicijų, nes negalėjome pasiūlyti sklypo ar paruoštos infrastruktūros. Galėjome tą gamyklą, tą klientą turėti Lietuvoje, bet neturėjome ką pasiūlyti, ir jis tiesiog apsisuko ir išėjo“, – trečiadienį žurnalistams sakė Elijus Čivilis, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.
Marius Stasiukaitis, „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas, trečiadienį žurnalistams taip pat sakė, kad Lietuvos konkurencingumo modelis ilgą laiką buvo pagrįstas žemais kaštais, tas galioja ir investicijų pritraukimui.
„Darbo jėgos kaštai buvo žymiai mažesni nei Vakarų ar net mūsų regiono valstybėse, tačiau šio pranašumo nebeturime. Žemesnius darbo kaštus gali pasiūlyti daug mūsų regiono valstybių“, – aiškino M. Stasiukaitis.
„Žemais darbo jėgos kaštais pagrįstai gamybai tiesiog nebūsime konkurencinga lokacija ir natūraliai tos pramonės šakos pasitrauks į kitur“, – teigė jis.
Šalies ekonomikos perspektyvas išanalizavusi „Investuok Lietuvoje“ trečiadienį pristatė gaires, kaip Lietuvai iki 2050 metų pasiekti Šiaurės Europos šalių ekonominį lygį.
„Atsisukdami į Lietuvos ekonomiką matome, kad tikrai yra daug dalykų, kuriuos reikėtų čia ir dabar prioritetizuoti, norint išlaikyti Lietuvos augimo trajektoriją. Nebeturime prielaidų, kad tas augimas išliks (...), turime pripažinti, kad esame naujoje realybėje“, – žurnalistams sakė E. Čivilis.
Agentūros vertinimu, mažėja Lietuvos ekonomikos potencialas augti, o šaliai ateityje bus vis sunkiau pritraukti investicijų.
Pasak M. Stasiukaičio, turime tikslą iki 2050 m. pasiekti Šiaurės šalių išsivystymo lygį, tačiau laikantis dabartinės taktikos, tai nėra įgyvendinama.
„Gerovė kuriama ne žemais kaštais, o kompetencijomis ir specializacija. Šiuo metu gamybos sektoriuje savo produktyvumu nuo Šiaurės šalių atsiliekame 3–4 kartus, o darbo užmokesčiu – 2,5–3 kartus“, – perspėja jis.
Dėl TUI konkuruojame su kaimynais
„Investuok Lietuvoje“ analitikų teigimu, konkuruojant dėl tiesioginių užsienio investicijų Lietuva nusileidžia pagrindinėms konkurentėms – Lenkijai, Vengrijai, Rumunijai – kurios į investicijų pritraukimą sutelkia dideles lėšas.
„Nuo karo pradžios Ukrainoje pasirodė labai daug juodųjų gulbių. Tos gulbės yra infliacija, energetikos kainos, sutrikusios tiekimo grandinės“, – sakė E. Čivilis.
„Ilgai pozicionavome save kaip kryžkelę tarp Rytų ir Vakarų. Staiga tapome kažkokia periferija, apribota nedraugiškais kaimynais, kurie meta šešėlį“, – kalbėjo jis.
Apie būtinybę priimti rimtus, į ilgalaikę perspektyvą orientuotus sprendimus kalba ir Rūta Skyrienė, asociacijos „Investuotojų forumas“ vadovė.
Anot jos, Lietuva turi sau užduoti labai svarbų klausimą: kuo mes galime išsiskirti iš kitų regiono valstybių? Kas gali būti mūsų konkurencinis pranašumas?
„Nepasakysiu nieko naujo – esame maža tauta, tad ir konkuruoti galime tik savo žiniomis, kompetencijomis, talentais, arba kitaip – kokybe“, – teigė R. Skyrienė.
Šiuolaikiniame pasaulyje ji kuriama mokslu, inovatyviais produktais ir paslaugomis, robotizacijos ir automatizacijos sprendimais.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
„Mes turime pakankamai pavyzdžių, įrodančių, kad čia turime labai daug potencialo. Esminis klausimas, ar darome pakankamai, kad jį tinkamai atskleistume ir realizuotume? Šiandien atsakymas būtų neigiamas“, – pridūrė R. Skyrienė.
Trūksta tinkamų sklypų
Pristatytose gairėse agentūra taip pat nurodo, kad Lietuvoje reikėtų vystyti gamybos investicijoms reikalingų sklypų ir pastatų infrastruktūrą, plėtoti laisvąsias ekonomines zonas. Pasak „Investuok Lietuvoje“, šaliai trūksta išvystytų didelių sklypų – didesnių nei 20 hektarų.
„Paskutinių kelerių metų praktika rodo, kad stambiems gamybos projektams reikia vis didesnių sklypų su išvystyta infrastruktūra, kartais siekiančių 70–100 hektarų ar net 300 hektarų ir didesnį plotą“, – analizėje teigia agentūra.
„Investuok Lietuvoje“ prognozuoja, kad iki 2030 m. Lietuva investuotojams galės pasiūlyti iš viso 1.320 hektarų laisvų sklypų: du didesnius nei 100 hektarų, keturis po 50–100 ha, 10 – nuo 20 iki 50 ha, 15 – nuo 10 iki 20 ha bei 30 iki 10 ha ploto sklypus.
Ateitis – aukštos pridėtinės vertės gamyba
Pasak E. Čivilio, iššūkių patiria Lietuvos pramonė, aukštųjų technologijų sektorius, šalies regionai.
Anot M. Stasiukaičio, siekiant išlaikyti konkurencingumą, Lietuvos pramonė turės persiorientuoti į aukštos pridėtinės vertės gamybą, vystyti inovatyvius produktus.
„Tam reikalingas finansavimas ir pagalba įmonių transformacijai pagal gerąsias kitų valstybių praktikas“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas.
Tai, kad Lietuva turi daugiau dėmesio skirti aukštųjų technologijų vystymui, patvirtina ir skaičiai. 2021 m. produktyvumas šiuose sektoriuose buvo maždaug 67% didesnis nei kituose.
Atlyginimai tokiose darbo vietose taip pat gerokai viršija šalies vidurkį. Deja, šis rezervas lieka neišnaudotas. Darbuotojų dalis aukštųjų technologijų sektoriuose Lietuvoje 2022 m. buvo vos 4,6% – Estijoje tokių darbuotojų dalis buvo beveik pusantro karto didesnė.
[infogram id="b0f9f674-fcc3-4a32-a614-04b158acf1b1" prefix="EmF" format="interactive" title="Copy: TUI 2014-2023 metais"]
Agentūra taip pat siūlo sukurti subsidijų ar lengvatinių paskolų mechanizmus įmonių robotizacijai skatinti.
M. Stasiukaičio teigimu, Lietuvoje „stipriai nerealizuotas“ regionų potencialas, juose galima būtų plėtoti specializuotus pažangios gamybos centrus. Tačiau tam reikia žymiau daugiau investicijų, nei jų buvo pritraukta istoriškai.
Giedrius Dzekunskas, „Danske Bank“ Lietuvos padalinio vadovas ir „Investuok Lietuvoje“ valdybos pirmininkas, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Nacionaliniame pažangos plane esame numatę prioritetinius – IRT, gyvybės mokslų, inžinerinės pramonės – sektorius, o jie vis labiau konkuruoja kokybe ir kompetencijomis.
„Jų auginimas yra vienintelis tvarus kelias Lietuvai. Šalies vystymosi trajektoriją pagreitinti gali tik prieiga prie naujausių kompetencijų ir technologijų, o kuriamos naujos darbo vietos reiškia sumokėtus mokesčius bei aukštus atlyginimus“, – pridūrė G. Dzekunskas.
„Investuok Lietuvoje“ prognozėmis, Lietuvos produktyvumas iki 2050-ųjų augant taip, kaip dabar – 2% kasmet – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) siektų 91 mlrd. Eur. Tuo metu pasiekus 3,8% metinį produktyvumo augimą, BVP galėtų didėti iki 161 mlrd. Eur.
Lietuvos nominalus BVP 2023 m. pabaigoje siekė 72 mlrd. Eur.
