Mikko Hamalainen: sistemiškas rizikų valdymas leidžia verslui susikoncentruoti į savo pagrindinę veiklą
Ne vienerius metus konsultuojate verslus rizikų valdymo klausimais. Kaip pastebite, kada verslas susiduria su didžiausiomis rizikomis? Ar visas jas lengva numatyti?
Įprastai verslas su didžiausiomis rizikomis susiduria tuomet, kai vyksta dideli svyravimai, staigūs rinkų, palūkanų normų ar valiutų kursų pokyčiai. Pavyzdžiui, įmonė gali būti įsitikinusi, kad jai visiškai negresia rizika dėl Švedijos kronos svyravimo arba ji mano, kad gali prisiimti šią riziką. Tačiau staiga įvykus dideliam valiutos kurso pokyčiui, gali paaiškėti, jog iš tikrųjų ši rizika padarė neigiamą poveikį verslui, nes ką tik buvo parduota didesnė prekių partija, už kurią bus atsiskaityta būtent Švedijos kronomis.
Dideli svyravimai, kurių nesitikima, dažniausiai atskleidžia nenumatytas rizikas. Puikus to pavyzdys yra palūkanų normos, kurios prieš kelerius metus pakilo labai greitai. Tuomet kalbėjomės su savo klientais, daugeliui tai buvo netikėta, ypač po dešimtmečio nulinių ar net neigiamų palūkanų.
Vienas iš verslo rizikų valdymo būdų – apsidraudimo priemonės (angl. hedging). Kokioms įmonėms tai aktualiausia?
Kiekviena įmonė turėtų atidžiai įsivertinti verslui kylančias rizikas, kurios gali turėti įtakos jų pelningumui ar pinigų srautams. Ir svarbu tai daryti sistemiškai – tik tuomet galima pasirinkti tinkamas rizikų valdymo priemones. Būtent rizikų įsivertinimas ir tinkamų apsidraudimo priemonių pasirinkimas leidžia įmonėms susikoncentruoti į savo pagrindinę veiklą.
Nesvarbu, kuriame sektoriuje veikia – jei verslas patiria finansinę riziką dėl valiutos svyravimų ar palūkanų normų pokyčių, apsidraudimo priemonės gali būti naudingos siekiant užsitikrinti veiklos stabilumą. Dažniausiai mūsų paslaugomis naudojasi tarptautinės prekybos, nekilnojamojo turto vystymo, nuomos, energijos tiekimo ir kitos įmonės.
Su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis siejama tam tikra rizika, todėl įmonės visada turėtų atidžiai įvertinti, ar jos atitinka poreikius, prireikus – pasikonsultuoti su savo banku.
Pastaruoju metu verslas susiduria su išaugusiomis palūkanų normomis – kaip įmonės galėtų valdyti šią riziką?
Vienas galimų sprendimo būdų – palūkanų normų apsikeitimo sandoris (angl. swap). Sudarydama apsikeitimo sandorį, įmonė faktiškai fiksuoja skolinimosi palūkanų normą. Šiuo metu apsikeitimo sandorių palūkanų normos yra žemesnės nei EURIBOR, nes rinkos tikisi, kad EURIBOR palūkanų normos šiemet pradės mažėti. Apsikeitimo sandorio palūkanų normą galima suprasti kaip apytikrį rinkos vidurkį tarp šiandienos ir to, kokios EURIBOR palūkanų normos bus ateityje.
Taigi, dabar apsikeitimo sandoriu fiksuojant palūkanų normą, trumpuoju laikotarpiu galima sumažinti palūkanų mokėjimus. Žinoma, jei rinka judės taip, kaip prognozuojama, vėliau teks mokėti daugiau nei EURIBOR norma, bet taip galima suvaldyti riziką ir visada žinoti savo palūkanų įmokos dydį.
Pasikartosiu: pirmiausia įmonės turėtų įsivertinti, ar palūkanų normų apsikeitimo sandoris ar bet kokie išvestiniai vertybiniai popieriai yra joms tinkami.
Kokiam laikotarpiui sudaromos apsikeitimo sandorių sutartys?
Priklauso nuo įmonės ir jos poreikių. Paprastai apsikeitimo sandorio laikotarpis sutampa su paskolos grąžinimo terminu. Taigi, jei turite paskolą penkeriems metams, galite pusę jos apdrausti penkerių metų apsikeitimo sandoriu. Tai – įprasta praktika, tačiau ji gali skirtis priklausomai nuo verslo sektoriaus. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto bendrovių rizikos valdymo laikotarpis yra ilgesnis, nes jų investicijos yra ilgalaikės – 10, 20 ar 30 metų. Jos paprastai palūkanų normas fiksuoja ilgesniam laikotarpiui.
Kuo skiriasi palūkanų normų apsikeitimo sandoris nuo paskolos su fiksuotomis palūkanomis?
Apsikeitimo sandorio galima bet kada atsisakyti, o pakeisti paskolos su fiksuotomis palūkanomis sąlygas gali būti sudėtingiau. Apsikeitimo sandorį galima sudaryti ne vienai paskolai, o visam paskolų portfeliui – kelioms paskoloms iš karto. Taip pat apsikeitimo sandorį galima įsigyti bet kuriuo paskolos periodo metu, nebūtinai pradžioje ir nebūtinai visam paskolos periodui. Visa tai verslui suteikia daugiau lankstumo.
Kokios įmonės Lietuvoje gali pasinaudoti apsidraudimo, apsikeitimo sandoriais ir kitomis rizikų valdymo priemonėmis?
Baltijos šalyse išvestinių finansinių priemonių paslaugas teikiame tik profesionaliems klientams. Pagal Europos Sąjungos Finansinių priemonių rinkų direktyvą MiFID II, profesionaliu klientu laikomos didelės įmonės, kurios atitinka bent du iš šių reikalavimų: balanso rodiklis siekia 20 mln. Eur, apyvarta sudaro 40 mln. Eur, o nuosavas kapitalas yra ne mažesnis nei 2 mln. Eur.
Kokių pastebite skirtumų tarp Baltijos šalių ir Suomijos įmonių: kaip jos naudojasi apsidraudimo ir apsikeitimo sandoriais?
Manau, rizikų valdymas Baltijos šalyse yra mažiau sisteminis. Išvestinių finansinių priemonių naudojimas versle čia dar nėra tapęs įprastu. Galbūt Suomijos įmonės tai daro ilgiau, turi gilesnes tradicijas. Ten didelės įmonės dažniausiai turi itin sistemišką rizikų valdymo politiką, o valiutų ir palūkanų normų rizika yra stebima nuolat.
Ar tvarumo įsipareigojimai daro įtaką išvestinių vertybinių popierių rinkai?
Manau, kad ateityje tvarumą integruosime visur. Praėjusiais metais padėjome klientui išleisti pirmuosius žaliuosius prekybinius vekselius. Atliekame įmonių akcijų analizę, tad įmones vertiname ir tvarumo aspektu. Tvarumo veiksnius įtraukiame daugiau nei 60 proc. analizuojamų įmonių.
Mūsų bankas aktyviai padeda platinti žaliąsias obligacijas. Suomijoje jau apie 60 proc. išleidžiamų obligacijų įtraukia tvarumo reikalavimus. Tikimės, kad tvarumas taps dar svarbesne mūsų banko veiklos dalimi, įskaitant ir mūsų siūlomus produktus bei paslaugas.
Trumpai apžvelkite, kokias paslaugas ir produktus „OP Markets“ teikia verslo klientams. Kiek automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimų pasitelkiate savo veikloje?
Siūlome įvairius rizikos valdymo produktus, galime padėti valdyti valiutų, palūkanų normų ir kai kurių žaliavų kainų svyravimo rizikas, įskaitant gamtinių dujų Nyderlandų TTF biržoje.
Turime elektroninę prekybos platformą „OP FX Manager“. Klientai Lietuvoje ja taip pat aktyviai naudojasi. Joje galima greitai ir patogiai keisti valiutą, taip pat siūlome daug funkcijų rizikos valdymo sandoriams. Prie platformos galima prisijungti per banko programėlę ir telefonu ar kompiuteriu atlikti norimas operacijas.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
Aktyviai dirbame ir apyvartinių taršos leidimų (ES ATL) rinkoje, įskaitant fizinį jų pristatymą. Tokias paslaugas teikiame profesionaliems klientams Baltijos šalyse, šią veiklą ateityje planuojame plėsti.
Mūsų skolos kapitalo rinkų (angl. debt capital markets) komanda gali pasiūlyti finansavimą verslo ir instituciniams klientams per įvairias skolinimosi rinkose priemones.
Kalbant apie antrąją klausimo dalį – mūsų valiutų prekybos platforma „OP FX Manager“ jau beveik visiškai automatizuota. Vienu spustelėjimu galima atlikti daugybę operacijų, įskaitant ir kelių sandorių vykdymą vienu metu. Banko specialistai nuolat dirba, kad valiutų prekyba būtų dar išmanesnė. Jau dabar turime dirbtinio intelekto įrankius, kurie apdoroja duomenis, pavyzdžiui, skaito naujienas. Vis dėlto, kol kas DI sprendimus naudojame tik vidiniuose banko procesuose.
