Kodėl neprofesionaliems investuotojams verta pasidomėti alternatyviosiomis investicijomis
podcast::kP6xACaU
Antrojo „INVL Alternatyvių investicijų fondo“ (AIF2) platinimas artėja pabaigos link – jo vienetus planuojama siūlyti investuotojams iki lapkričio pabaigos.
Apie galimybes investuoti ne profesionalams į alternatyviąsias investicijas ir INVL platinamą alternatyvių investicijų fondą V. Rūkas pasakoja „Verslo žinių“ podkaste.
Kuo pasižymi alternatyviosios turto klasės
V. Rūkas primena, kad yra trys turto klasės, į kurias galima investuoti: susietos su kreditu (obligacijos, skola ir pan.), susietos su nuosavybe (įmonių akcijos ir pan.) ir fizinis turtas.
Tradicinėmis turto klasėmis yra prekiaujama viešai vertybinių popierių biržoje, kur galima nuolat pirkti ir parduoti, o alternatyviosios investicijos tos, kuriomis įprastai viešai neprekiaujama.
Investicijų valdytojas akcentuoja, kad alternatyvieji fondai padeda „atrakinti“ ir pasiekti privačiąsias rinkas, kurias, kaip ir viešas rinkas, sudaro akcijos, obligacijos ar fizinis turtas ir pan. Privati rinka, ypač fizinio turto, yra gerokai didesnė už viešą.
„Vienas iš esminių skirtumų – privati alternatyvioji rinka yra nelikvidi, o tai lemia, jog dėl šios priežasties iš alternatyviųjų investicijų siekiama didesnės grąžos, nei iš analogų viešoje biržoje, – atkreipia dėmesį V. Rūkas. – Be to, privačiose rinkose, ypač mažiau kapitalo rinkas išvysčiusiose šalyse, yra daugiau skirtingo turto rūšių su skirtingomis savybėmis, pavyzdžiui, fizinio turto – miško, žemės ūkio paskirties žemės, nekilnojamojo turto, į kurį išskaidant investicijas siekiama investuoti“.
Jis pripažįsta, kad sėkminga istorinė nekilnojamojo turto grąža Lietuvoje lėmė, jog investicijos į šį turtą mūsuose yra populiariausios. Be to, anot jo, aukštos infliacijos laikotarpis fiziniam turtui yra palankus, nes turto kaina žengia kartu su infliacija.
Investicija – nuo 5.000 Eur, laukiama metinė grąža – 8 proc.
Alternatyviąsias investicijas, anot V. Rūko, iki šiol rinkdavosi profesionalai – pensijų fondai ir šeimos biurai, o iki privačių investuotojų alternatyviosios investicijos į privačias turto klases nenukeliaudavo. Tad INVL gimė idėja šias turto klases padaryti prieinamesnes.
Pernai INVL mažmeniniams investuotojams pasiūlė investuoti į pirmąjį „INVL Alternatyvių investicijų fondą“. Jį pavyko sėkmingai išplatinti – jo portfelis jau suformuotas ir dirba. Šiuo metu platinamas antrasis INVL Alternatyvių investicijų fondas II jau pritraukė per 400 investuotojų ir daugiau nei 4 mln. Eur.
Minimali investavimo suma į „INVL Alternatyvių investicijų fondą II“ yra 5.000 Eur, kai profesionaliems investuotojams minimali investavimo suma, paprastai, prasideda nuo 100.000 Eur. Į šį fondą investuojama 10 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti dar 2 metams – jis skirtas nusprendusiems taupyti ilgesnį laiką ir ateityje gal net planuojantiems gyventi iš investicijų grąžos.
V. Rūkas atkreipia dėmesį, kad valdydama pensijų fondus ir investuodama ilgam laikotarpiui INVL taip pat renkasi alternatyviąsias investicijas, kad gautų „nelikvidumo“ premiją.
„INVL Alternatyvių investicijų fondas II“ planuoja investuoti ir į privačią skolą, kuri gali pasiūlyti pakankamai reikšmingą grąžą. Dalį lėšų numatyta skirti investicijoms į privačias įmones bei investicijoms į miškus ir žemės ūkio paskirties žemę bei infrastruktūrą ir nekilnojamąjį turtą.
„Tokia investavimo strategija siekiame sušvelninti galimas turbulencijas rinkose. Tikime, kad investavusiems į „INVL Alternatyvių investicijų fondą II“ realu tikėtis 8 proc. metinės grąžos (jau atskaičius administravimo mokesčius), nors, kaip žinoma, jokia investicija neturi garantijų. Galima tikėtis, kad investuotojus pirmosios išmokos iš realizuotų investicijų gali pasiekti jau šeštaisiais investavimo metais“, – aiškina INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas V. Rūkas, pripažindamas, kad alternatyvias investicijas renkasi ir pats.
Platinimas artėja link pabaigos
„INVL Alternatyvių investicijų fondo II“ vienetus planuojama išplatinti pirmojo etapo metu iki šių metų lapkričio 30-osios, tačiau fondo vienetų platinimas bus stabdomas, jeigu 8 mln. eurų pavyks pritraukti anksčiau. Taip pat fondas vėliau gali surengti antrą platinimo etapą, tačiau bet kuriuo atveju pritrauktų lėšų suma negalės viršyti 8 mln. eurų.
Investuotojai, norintys įsigyti „INVL Alternatyvių investicijų fondo II“ vienetų, negali būti įgiję tiek žemės, kad bendras jų ir (arba) susijusių asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų didesnis kaip 50 ha ir miškų ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 150 ha.
Fondo platinimo mokestis siekia 2 proc. investuojantiems nuo 5000 iki 9999 Eur, 1,5 proc., jeigu investicija siekia ar viršija 10.000 Eur ir 0,5 proc. jeigu investicija – 100.000 Eur ir daugiau. Fondo valdymo mokestis – 1,5 proc. nuo metinės svertinės fondo grynųjų aktyvų vertės vidurkio. Fondą platina pati INVL grupė. Informaciją, kaip įsigyti fondo vienetų, rasite www.invl.com/aif2 arba bet kuriame INVL biure.
Svarbi informacija:
Investicijos į „INVL Alternatyvių investicijų fondo II“ (toliau – Fondas) investicinius vienetus yra susijusios su investicine rizika ir kitomis rizikomis, nurodytomis Fondo taisyklėse ir prospekte. Investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, investuotojas gali atgauti mažiau nei investavo arba net prarasti visas investuotas lėšas. Fondo valdymo įmonė UAB „INVL Asset Management“ (toliau – Valdymo įmonė) negarantuoja investicijų pelningumo.
Investuotojas, prieš priimdamas sprendimą investuoti, turėtų pats ar padedamas investicijų konsultantų įvertinti Fondo investavimo strategiją, taikomus mokesčius, visas su investavimu susijusias rizikas bei atidžiai perskaityti Fondo prospektą, taisykles, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir kitus investuotojams skirtus dokumentus, kuriuos galima rasti Valdymo įmonės interneto svetainėje www.invl.com/aif2 ar nemokamai gauti Valdymo įmonės klientų aptarnavimo vietose.
VERSLO TRIBŪNA
Finansų pasaulis transformuojasi neįtikėtinu greičiu – šiandien bankas iš esmės yra aukštųjų technologijų įmonė, teikianti finansines paslaugas su banko licencija, sako „Citadele“ banko generalinė direktorė Rūta Ežerskienė.
Baltijos šalių investuotojai vis aktyviau atsigręžia į obligacijas. Ši finansinė priemonė, gana ilgai buvusi vien institucinės rinkos privilegija, vis dažniau tampa prieinama ir mažmeniniams investuotojams. Penktadienį į šią rinką antrą kartą žengė ir Lietuvos kapitalo „Urbo“ bankas, išleidęs subordinuotų obligacijų emisiją, kurios pirmuoju etapu investuotojams siūloma įsigyti iki 5 000 obligacijų. Bendra jų vertė gali siekti 5 mln. eurų.
Investicinės bankininkystės įmonė „Orion Securities“ savo klientams suteikė galimybę naudotis nepriklausomais Estijos bendrovės „Enlight Research“ emitentų akcijų tyrimais. Klientai turės prieigą prie įvairių Baltijos šalių įmonių akcijų ataskaitų bei kitos detalesnės analitikos. Ekspertų vertinimu, nuo bankų nepriklausomų akcijų tyrimų atvėrimas investuotojams – svarbus žingsnis kapitalo rinkos brandos link.
Tiesioginiai mokėjimai („account-to-account“ arba A2A), leidžiantys atlikti mokėjimus iš banko sąskaitų tiesiogiai, apeinant kortelių schemas (tokias kaip VISA ar „Mastercard“), atrodė kaip gera idėja dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kuomet gimė Europos taupomųjų bankų finansinių paslaugų iniciatyva. Neišgyveno. 2008 metais pradėtas kur kas ambicingesnis Europos projektas „Monetta“ žlugo 2012-aisiais. Toks pats likimas ištiko ir regioninius mėginimus sukurti tiesioginio mokėjimo sistemas, įskaitant ir Šiaurės šalių bankų iniciatyvą P27, mirusią 2023-aisias.
Fondas didesniąją turto dalį investuos į kitus kolektyvinio investavimo subjektus. Į kitus nei suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus, įskaitant nustatytus reikalavimus atitinkančius specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus, informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus ir kitus nei suderintieji kolektyvinio investavimo subjektus, kurie savo ruožtu didžiąją dalį turto investuoja į alternatyvaus turto kategoriją, apimančią privatų kapitalą, energetiką ir infrastruktūrą, tikrąjį turtą (nekilnojamasis turtas, miškai, žemė), privačią skolą ir kitas alternatyvaus turto klases (toliau – Alternatyvieji KIS), gali būti investuota iki 100 proc. Fondo turto. Fondo veiklos pradžioje ir (ar) nesant galimybės Fondo turto investuoti į Alternatyviuosius KIS, ir (ar) siekiant valdyti Fondo likvidumo riziką, Fondo turtas, laikantis diversifikavimo reikalavimų, gali būti investuojamas investicinių fondų, investuojančių į skolos vertybinius popierius, investicinius vienetus ir (ar) kitas pinigų rinkos (įskaitant indėlius) ar skolos finansines priemones (tiesiogiai ar per kitus kolektyvinio investavimo subjektus). Investuojant Fondo turtą pirmenybė bus teikiama kitiems Valdymo įmonės valdomiems kolektyvinio investavimo subjektams.
Fondas sieks investuoti į tokį kolektyvinio investavimo subjektų portfelį, kurio siekiama vidutinė metinė grąža yra 8 proc. Valdymo įmonė atkreipia investuotojų dėmesį, kad faktiniai Fondo investicinės veiklos rezultatai gali būti ir kitokie, o Valdymo įmonė negarantuoja nei investicijų pelningumo, nei to, kad Fondo veiklos tikslai bus pasiekti.
Fondas veikia kaip uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektas, todėl investuotojo teisė pareikalauti išpirkti jam priklausančius investicinius vienetus yra apribota.
Visa išdėstyta informacija yra reklaminio – informacinio pobūdžio ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti į Fondo investicinius vienetus ar akcinės bendrovės „Invalda INVL“ akcijas ar bet kokias kitas finansines priemones. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar jo dalis.
