Finansų ministerija gerina šių metų, karpo kitų metų augimo prognozę
Dar birželį ministerijos specialistai tikėjosi, kad šalies BVP 2023 m. sumažės 1% punktu, o kitąmet ūgtels 2,5%.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, teigia, kad po ekonomikos sulėtėjimo šiemet, kitąmet numatomas grįžimas į augimo teritoriją.
„Darbo rinka išlieka atspari – tęsiasi spartus atlyginimų augimas, kuris šiemet išliks dviženklis ir bus didesnis nei vidutinė metinė infliacija, o tai pozityviai veiks gyventojų perkamąją galią ir namų ūkių vartojimą. 2024 metais, projektuojama, kainų augimo tempas toliau lėtės ir grįš į tvaresnes ribas“, – pranešime cituojama G. Skaistė.
2023 m. vidutinė metinė infliacija, numatoma, sudarys 9%, o kitąmet vartotojų kainų augimas sulėtės iki 2,9%.
Ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, jog šiemet darbo užmokesčio augimas sieks 12,1%. Ateinančiais metais tikėtinas kiek nuosaikesnis atlyginimų augimo tempas, kuris galėtų siekti 6,5%.
[infogram id="756694cb-858f-4f7a-86cc-89b0b182265b" prefix="vhK" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2023 09 11"]
Laukiama, kad privataus vartojimo išlaidos 2023 m. augs 0,3%, tačiau kainoms nebedarant tokio stipraus poveikio gyventojų perkamajai galiai, o pajamoms toliau augant, tikimasi, kad namų ūkių vartojimo išlaidos 2024–2026 metais galėtų augti vidutiniškai po 3,3%.
Projektuojama, kad 2023 m. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas mažės 4,5%, tačiau „atsigavus užsienio paklausai, tikėtinas vidutiniškai 4,5% metinis eksporto augimas“ 2024–2026 metais.
Biudžeto pagrindas
Remiantis rudenine Finansų ministerijos prognoze bus formuojamas 2024 m. biudžetas.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos augs nuosaikiai dėl ekonomikos neapibrėžtumo ir grįžtančių europinių fiskalinės drausmės taisyklių.
„Būsimus biudžetus turėsime planuoti nuosaikaus augimo, vis dar spartaus, bet lėtesnio darbo užmokesčio augimo ir smarkiai sulėtėjusios infliacijos sąlygomis“, – sekmadienį Seimo posėdyje sakė premjerė, pristatydama Vyriausybės siūlymus parlamento rudens sesijos darbų programai.
Rizikos veiksniai
Ministerija pažymi, kad ekonominės raidos scenarijus sudarytas vis dar išskirtinai didelio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, tebevykstant globaliam pinigų politikos griežtinimui ir nepasibaigus aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje.
Todėl šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai „gali keistis“ dėl neigiamų veiksnių, tokių kaip, karo Ukrainoje eskalacija ir tiekimo grandinių trikdžiai, pernelyg stiprus pinigų politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas, ar nauji COVID-19 viruso protrūkiai.
„Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos – tai stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika, efektyvus „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas, geresnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos“, – pranešime skelbia Finansų ministerija.
[infogram id="ad9b5aea-5a1e-4259-8714-d746ec8bdd7e" prefix="jIt" format="interactive" title="Finansų ministerijos makroekonomikos prognozės Lietuvai 2023 09 11"]
