Liepą trečią mėnesį iš eilės Lietuvoje fiksuota vartotojų kainų defliacija
Papildyta naujais ekonomistų komentarais
Mėnesio defliacija Lietuvoje fiksuojama trečias mėnuo iš eilės: rodiklis, t. y. suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI), gegužę ir birželį sudarė -0,1%, ketvirtadienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra, remdamasi išankstiniais duomenimis.
Metinis SVKI rodiklis buvo žemiausias nuo 2021 m. spalio, o išankstinė vidutinės metinė infliacija siekė 16,1%.
[infogram id="652bd68f-34d1-4606-9069-7af0e0db2d37" prefix="NEK" format="interactive" title="Metinė infliacija Lietuvoje 1997-2023 07"]
Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė, komentuoja, kad kainų lygio mažėjimą daugiausia lemia atpigę energijos ištekliai.
„Tai tiesiogiai veikia energijos kainų vartotojams raidą. Prognozuojama, kad energijos kainos liepos mėn. buvo aštuntadaliu mažesnės nei prieš metus. O, pavyzdžiui, degalai dėl sumažėjusių naftos kainų ir kritusios JAV dolerio vertės liepos mėn. buvo 24% pigesni nei prieš metus“, – komentare cituojama L. Mociūnaitė.
Jos teigimu, energija yra reikalinga ir kitoms prekėms gaminti bei paslaugoms teikti, tad sumažėjusios energijos kainos turi įtakos ir kitų prekių bei paslaugų savikainai. Be šių veiksnių, kainų lygio mažėjimui poveikį daro ir sezoniškumas, kai vasaros mėnesiais pinga daržovės ar pramonės prekės.
Numatoma, kad metinė infliacija ir toliau mažės ir metų pabaigoje bus šiek tiek mažesnė nei 3%.
„Kai kuriais šių metų mėnesiais mažės ir kainų lygis. Tokios kainų raidos leidžia tikėtis sumažėjęs spaudimas gamybos ir tiekimo grandinėse“, – pridūrė L. Mociūnaitė.
Defliacija teigiamai paveikė gyventojų lūkesčius
Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės fiksuojant defliaciją, o gyventojų perkamajai galiai nemažėjant, su itin aukšta infliacija sietą ekonomikos nuosmukį galima laikyti pasibaigusiu, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, kainų kritimas teigiamai paveikė gyventojų lūkesčius.
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog rugpjūtį defliacijos jau nebus.
„Tas ekonomikos nuosmukis, kurį mes matėme praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, kuris nemaža dalimi buvo susijęs su didele infliacija praėjusių metų, galima sakyti, kad jau baigėsi ir būtent sumažėjusi infliacija, sustojęs kainų augimas ir kai kurių kainų kritimas labai teigiamai paveikė gyventojų lūkesčius, ypač tuo pat metu, kai atlyginimų augimas nesulėtėjo“, – ketvirtadienį BNS sakė N. Mačiulis.
„Sparčiai gerėja gyventojų perkamoji galia, tai atsispindi ir jų lūkesčiuose, ir vartojimo statistikoje“, – pridūrė jis.
SEB banko ekonomistas Povilauskas sako, kad 0,3% mėnesio defliacija atitiko lūkesčius, tam įtakos turėjo pigęs maistas, drabužių ir avalynės išpardavimai.
„Pagrindinės priežastys aiškios – kaip ir tikėjomės, liepa yra mėnuo, kai pinga maistas, sezoniškumo efektas, kurio nebuvo pernai, bet istoriškai jis yra. Liepą pinga daržovės, pomidorai, agurkai. Pigo ir, manau, grūdiniai, pieno produktai“, – BNS sakė T. Povilauskas.
„Kitas veiksnys – drabužių ir avalynės kainos, nes liepa yra išpardavimų mėnuo, tai daro neigiamą įtaką mėnesiniam kainų pokyčiui“, – pridūrė jis.
Anot T. Povilausko, elektros, šilumos kaina liepą buvo kiek mažesnė nei birželį, gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams taip pat kiek sumažintos, pigo ir degalai.
N. Mačiulio teigimu, infliacija šiuo metu neatslūgsta tik paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, maitinimo kainos yra 22%, o kelionių lėktuvu – 40% didesnės nei prieš metus, tačiau ir jų vartojimas nemažėja. Ekonomistas sako, jog paslaugų paklausa kylant kainoms nenuslūgsta dėl vidutines ir didesnes pajamas gaunančių šalies gyventojų.
„Didelę paklausą pirmiausiai sukuria vidutines ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kurie gali sau leisti ir lankytis restoranuose, ir keliauti, net jeigu tų paslaugų kainos yra labai padidėjusios ir tų kainų mažėjimo mes nematome“, – sakė ekonomistas.
VERSLO TRIBŪNA
Artėjant galimybei nuo 2026 metų pradžios pasirinkti, ar toliau investuoti II pakopos pensijų fonde, dalis gyventojų atvirai svarsto galimybes investuoti savarankiškai. Vienos patraukliausių alternatyvų, su kuriomis pensijų fondai dažnai lyginami – biržoje prekiaujami fondai (angl. Exchange Traded Funds – ETF) ar aktyviai valdomi investiciniai fondai, kurių pasirinkimas – labai platus.
Verslo centro „Preses Nama Kvartāls“ Rygoje vystytojas „AS PN Project“, sėkmingai užbaigė aštuntąją obligacijų emisiją, pritraukdamas 2,9 mln. eurų ir išlaikydamas tvirtą investuotojų pasitikėjimą, nepaisant sezoninių rinkos pokyčių. Paskutinė emisija rodo tęstinį projekto pagreitį ir signalizuoja apie investuotojų susidomėjimą Rygos verslo kvartalo plėtra.
„Novus asset management“ valdomas investicinis fondas UTIISIB „Riverside real estate fund“ vieno didžiausių šiuo metu sostinėje vystomų gyvenamųjų projektų – daugiau kaip 70 mln. eurų vertės kvartalo „Bukčiai“ – įgyvendinimui pasirinko patyrusį nekilnojamojo turto partnerį – bendrovę „Rinvest“.
„Citadele“ banko skolinimo apimtys Baltijos šalių verslo klientams per šiuos metus viršijo rekordus – įmonėms paskolinta per 900 mln. eurų, o kitąmet tikimasi dar didesnio augimo. Tai rodo itin pozityvios verslo nuotaikos ir investicijų planai bei auganti bendra paskolų rinka, „Verslo tribūnos“ podkaste sakė „Citadele“ banko valdybos narys, verslo bankininkystės Baltijos šalims vadovas Vaidas Žagūnis.
Jo teigimu, aukšta pastarųjų metų infliacija Lietuvoje išryškino pajamų nelygybės skirtumus, kai vieni itin jautriai reaguoja į kainų skirtumus, o kitų perkamoji galia nemažėja ir palaiko visą mažmeninę prekybą.
„Yra pinigų – ne visur, bet būtent šios infliacijos kontekste išryškėjo didesni skirtumai, pajamų nelygybės pasekmės, kur nemaža dalis visuomenės stebi kiekvieną kainų pokytį, nerimauja ir piktinasi, pavyzdžiui, kainų skirtumais Latvijoje ir Lietuvoje, bet tuo pačiu metu išlieka pakankamai didelė kritinė masė nemažas pajamas gaunančių vartotojų, kurie palaiko visą mažmeninę prekybą. Birželį ji buvo beveik tokiame pačiame lygyje, kaip prieš metus“, – kalbėjo N. Mačiulis.
T. Povilauskas sako, kad rugpjūtį bus matoma mėnesio infliacija, nes drabužių ir avalynės kainos gali padidėti, degalų pigimo taip pat nesitikima.
„Rugpjūtį mėnesio defliacijos nebus, bet metinė infliacija ir toliau mažės“, – sakė T. Povilauskas.
[infogram id="6d93c9b7-58e1-466a-9d53-2bb13b7bd87e" prefix="EWD" format="interactive" title="Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai Lietuvoje 2023 07"]
