Bazinė infliacija euro zonoje birželį pasivijo bendrąją infliaciją ties 5,5%

Bazinė, arba grynoji, infliacija, neskaičiuojant energijos ir maisto kainų, palyginti su geguže, išaugo 0,4%, bendroji – 0,3%. 

Nors bendroji metinė infliacija birželį, palyginti su 2022 m. birželiu, sumažėjo 0,6 proc. punkto ir buvo mažiausia per 17 mėnesių (nuo 2022 m. sausio), rodiklis išlieka gerokai aukštesnis už ECB siektiną 2% vidutinės trukmės infliacijos lygį. Tai lemia euro zonoje nuo pernai liepos pastebimai griežtinamą pinigų politiką ir išaugusias palūkanų normas.

Bazinė infliacija, kuri laikosi ilgiau ir aukščiau nei pageidaujama, byloja apie išliekančią atlyginimų ir kainų spiralės euro zonoje riziką.

Christine Lagarde, ECB pirmininkė, liepos pradžioje pareiškė, kad Europos centrinis bankas „nestovės nuošalyje“, jei vienu metu euro zonoje didės ir atlyginimai, ir įmonių pelno maržos.

Anot jos, reikia išsiaiškinti, ar verslai ketina mažinti pelno maržas, – tai įprastai nutinka aukštos infliacijos aplinkoje, – ar vienu metu augs ir atlyginimai, ir maržos.

„Abiejų augimas vienu metu padidintų infliacijos rizikas, o joms augant mes nestovėtume nuošalyje“, – patikino centrinio banko vadovė.

[infogram id="9677850c-0796-4b1d-9c5b-3cad780004b7" prefix="ZaT" format="interactive" title="Bazinė infliacija euro zonoje 2023 06"]