EBPO: Lietuva įveiks stagnaciją, tačiau pasaulinis atsigavimas išlieka trapus
Naujausioje EBPO ekonominėje apžvalgoje teigiama, kad pasaulio ekonomika pradėjo atsigauti, tačiau atsigavimas bus silpnas, kadangi išlieka netikrumas dėl Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą raidos ir jo poveikio pasauliui. Taip pat, nors ir mažėja, aukšta išlieka infliacija, o didėjančios palūkanų normos darosi vis labiau jaučiamos.
[infogram id="f272d6a0-7cc4-49a1-8616-cbe30f917220" prefix="YQG" format="interactive" title="EBPO ekonomikos prognozės 2023 06 07"]
Prognozuojama, kad pasaulio BVP augimas sulėtės nuo 3,3% 2022 m. iki 2,7% 2023 m., o 2024 m. padidės iki 2,9%.
Numatoma, kad bendroji infliacija EBPO sumažės nuo 9,4% 2022 m. iki 6,6% 2023 m. ir 4,3% 2024 m. Infliacija mažėja dėl įsigaliojusios griežtesnės pinigų politikos, mažesnių energijos ir maisto kainų bei sumažėjusių tiekimo kliūčių.
Lietuvai atitinkamai prognozuojama, kad infliacija šiemet sumažės iki 13,1%, o kitąmet – iki 5,7%. 2022 m. Lietuvoje fiksuotas 18,9% metinis vartotojų kainų pokytis.
Kartu pabrėžiama, kad dėl didelės infliacijos ir nedidelio darbo užmokesčio augimo derinio 2022 m. sumažėjęs realusis darbo užmokestis, atlėgstant infliacijai, turėtų liautis mažėjęs.
„Daugelis vyriausybių pradėjo teikti plačią paramą, kad sušvelnintų didelių energijos ir maisto kainų poveikį namų ūkiams. Prognozuojama, kad 2023 m. daugumoje EBPO šalių realusis darbo užmokestis nustos mažėti“, – pažymima EBPO ekonominių perspektyvų ataskaitoje.
Lietuvoje 2022 m. I pusmetį, palyginti su 2021 m. I pusmečiu, realiosios darbo pajamos (po infliacijos) smuko beveik dešimtadaliu (9,7%). Tarp EBPO šalių jos labiau smuko tik Čekijoje (-11,1%)
[infogram id="1448e1d7-0427-4054-886d-f2042ea70912" prefix="95j" format="interactive" title="Realių pajamų smukimas EBPO 2022 m. II ketv."]
Prognozė JAV, euro zonai
Numatoma, kad 2023 m. BVP augimas JAV sieks 1,6%, o 2024 m. sulėtės iki 1,0% dėl griežtos pinigų politikos ir finansinių sąlygų.
Euro zonoje mažėjanti bendroji infliacija padės didinti realiąsias pajamas ir prisidės prie BVP augimo spartėjimo nuo 0,9% 2023 m. iki 1,5% 2024 m.
Tikimasi, kad Kinijoje 2023 m. (5,4%) ir 2024 m. (5,1%) BVP augimas stipriai padidės dėl to, kad bus panaikinta vyriausybės vykdoma nulinio „COVID-19“ politika.
Atsigavimas tebėra trapus
EBPO skelbia, kad ekonomikos pakilimas tebėra trapus, o rizika pakrypusi į neigiamą pusę.
Didžiausią susirūpinimą tebekelia netikrumas dėl Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą raidos ir jo poveikio pasauliui. Kai kurios palankios sąlygos, padėjusios sumažinti energijos paklausą šiais metais, pavyzdžiui, švelni žiema Europoje, kitais metais gali nepasikartoti.
Kita pagrindinė neigiama rizika – išliekanti infliacija.
Pažymima, kad elektros ir maisto kainų neapimanti bazinė infliacija „pasirodė esanti lipni“ dėl sparčiai didėjančių paslaugų kainų ir didesnio pelno kai kuriuose sektoriuose.
Didėjančių palūkanų normų poveikis vis labiau jaučiamas visoje ekonomikoje, o griežta pinigų politika, nors ir būtina, gali dar labiau padidinti finansinį pažeidžiamumą, ypač šalyse, kurių skola yra didelė.
Atsižvelgiant į tai, apžvalgoje pateikiamos kelios politikos rekomendacijos, pabrėžiant, kad būtinybė mažinti infliaciją, koreguoti fiskalinę politiką ir skatinti tvarų augimą kelia nemažai iššūkių politikos formuotojams.
Pinigų politika ir toliau turėtų būti ribojanti, kol atsiras aiškių požymių, kad bazinis infliacinis spaudimas yra ilgam sumažėjęs. Fiskalinė parama, kuri atliko svarbų vaidmenį padedant pasaulio ekonomikai per pandemiją ir karą Ukrainoje, turėtų būti sumažinta, tapdama tikslingesnė ir labiau pritaikyta būsimiems poreikiams.
Reikėtų nutraukti plačią su energetika susijusią paramą, nes energijos kainos mažėja, o minimalus darbo užmokestis ir socialinės išmokos didinamos atsižvelgiant į buvusią infliaciją daugelyje šalių.
„Fiskalinėje politikoje pirmenybė turėtų būti teikiama produktyvumą didinančioms viešosioms investicijoms, įskaitant tas, kurios skatina ekologišką perėjimą ir didina darbo jėgos pasiūlą bei įgūdžius", – teigia Clare Lombardelli, EBPO vyriausioji ekonomistė.
Įžvalgos Lietuvai
Prognozėje Lietuvai pažymima, kad prastos pasaulinės prekybos perspektyvos, neapibrėžtumas ir geopolitinė įtampa, daranti įtaką pagrindiniams prekybos partneriams, „prisidės prie smarkaus eksporto sulėtėjimo“.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
Infliacija pradės mažėti, mažėjant dujų ir naftos importo kainoms. Augimą Lietuvoje skatins ES lėšomis sustiprintos viešosios investicijos.
„Prognozuojama, kad artimiausiu metu nedarbas šiek tiek padidės, tačiau darbo užmokestis dėl darbo jėgos trūkumo greičiausiai ir toliau sparčiai augs“, – pažymima EBPO prognozėje Lietuvai.
Pabrėžiama, kad fiskalinės politikos parama Lietuvoje padėjo namų ūkiams ir įmonėms, kurių išlaidos energijai padidėjo. Tačiau paramos priemonės turėtų būti vis labiau orientuotos į tuos gyventojus, kuriuos nepakankamai apsaugo bendroji socialinės apsaugos sistema.
EBPO ekspertai taip pat skelbia, kad švietimo kokybės gerinimas padėtų mažinti įgūdžių neatitikimą, o geresnis valstybės valdomų įmonių valdymas padėtų didinti našumą mūsų šalyje.
„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo pastangas papildžius anglies dioksido mokesčiu, sumažėtų priklausomybė nuo naftos ir dujų importo ir būtų remiama ekonomikos žalioji transformacija“, – rašoma EBPO prognozėje Lietuvai.
[infogram id="3b04331b-8b42-4d52-9d43-0c087289c6e2" prefix="7XQ" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2023 06 07"]
