Oficialu: Lietuvoje fiksuota techninė recesija

Tekstas papildytas naujais ekonomistų komentarais, euro zonos valstybių narių BVP pokyčio informacija.

2022 m. spalį–gruodį, palyginti su trečiu tų metų ketvirčiu, Lietuvos realusis BVP smuko 0,5%.

„Tai jau antras ketvirtinis BVP susitraukimas iš eilės, tad ekonomistai ir statistikai jau gali Lietuvos ūkiui diagnozuoti techninę recesiją“, – antradienį paskelbtus Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenis komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, INVL vyriausioji ekonomistė.

Techninė recesija fiksuojama tada, kai BVP smunka du ketvirčius iš eilės. 

VDA duomenimis, 2023 m. pirmojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2022 m. ketvirčiu (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), buvo taip pat neigiamas, t. y. minus 3,6%. 2022 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2021 m. ketvirčiu, BVP sumažėjo 0,4%.

2023 m. pirmąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 15,8 mlrd. Eur.

[infogram id="8d11b48a-8512-4795-bf3e-ea5dc2565a33" prefix="PYc" format="interactive" title="BVP Lietuvoje 2005-2023 m. I ketv. (pirmasis įvertis)"]

Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika lėmė, kad antrą ketvirtį iš eilės šalies ekonomikos aktyvumas sumenko. 

„Vis dėlto darbo rinka rodo atsparumą. Išankstiniais duomenimis, pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius Lietuvoje nenustojo didėti, o atlyginimų augimas reikšmingiau nesulėtėjo. Tokia padėtis darbo rinkoje leidžia tikėtis, kad ekonomikos nuosmukis ilgai netruks“, – komentuoja D. Imbrasas.

I. Genytė-Pikčienė mano, kad tikriausiai nepavyks išvengti ir visų metų BVP susitraukimo, nes kertinių sektorių sėkmingos pastarųjų metų plėtros rezultatų kartelė „iškelta labai aukštai ir ją peršokti šiemet neįmanoma“.

TVF prognozuoja, kad Lietuvos metinis BVP šiemet susitrauks 0,3%.

Ekonomistė vardija, kad daugelis aplinkybių ūkio viduje ir išorėje per šiuos metus stipriai pablogėjo: karas pašonėje, nestabilios energetikos šaltinių kainos, stipriai išaugusios kone visų gamybos veiksnių sąnaudos, sumenkęs konkurencingumas, kylančios palūkanų normos, mažėjantis likvidumas, prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir mažėjančios vidaus vartojimo apimtys. 

„Taigi, tokiomis sąlygomis vargiai įmanoma pagerinti sėkmingo popandeminio sprinto rezultatą“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Pasak D. Imbraso, nors 2023 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos aktyvumo raida buvo silpnesnė, nei numatyta, tikimasi palankesnės antrąjį pusmetį.

„Tai visų pirma sietina su darbo rinkos atsparumu“, – pabrėžia D. Imbrasas. Jo teigimu, pastarųjų mėnesių infliacijos raida leidžia tikėtis, kad birželio mėn. darbo užmokesčio augimas jau turėtų viršyti infliaciją, o gyventojų perkamoji galia turėtų pradėti didėti. Taip pat visus šiuos metus namų ūkių perkamąją galią didins ir su 2023 m. valstybės biudžetu priimti sprendimai, kurie didina žmonių pajamas ir apribojo energijos išlaidų augimą.

Žygimanto Maurico, „Luminor“ banko ekonomisto teigimu, pirmąjį ketvirtį ekonomika pasiekė dugną, tačiau antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, BVP rodiklis turėtų būti teigiamas. 

„Didelė tikimybė, kad (antrojo – BNS) ketvirčio augimas jau bus teigiamas ir mes, matyt, būsime turėję du ketvirčius trukusią techninę recesiją – praėjusių metų paskutinį ir šių metų pirmąjį ketvirtį“, – teigė Ž. Mauricas. 

„Pramonė stabdo bendrą ekonomikos augimą, bet dauguma kitų sektorių arba laikosi paviršiuje, arba yra pasiruošę toliau kilti į viršų“, – kalbėjo ekonomistas. 

Rytis Krušinskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, taip pat mano, kad tai yra pramonės recesija.

„Tai yra pramonės įmonių recesija, ką mes ekonomistai jau seniau kalbėjome, tik tiek, kad laukėme, kada bus pirmieji signalai ir patys pramoninkai pradės apie tai kalbėti. Panašu, kad „pramušė“ ir tą jau ir matome“, – sakė R. Krušinskas. 

Anot jo, lietuviškos produkcijos paklausą mažina ir Kinijos atsigavimas. 

R. Krušinskas sako, kad BVP nuosmukiui įtakos turėjo ir tai, kad pirmąjį metų ketvirtį, pasak jo, visada būna įsibėgėjimas po praėjusių kalendorinių metų ir vartojimas šiek tiek sulėtėja, be to, „geriausių metų euforija negali tęstis ilgai“.

„Bet ar galima būtų vadinti situaciją kritine – manau, kad ne, reikia stebėti, kas bus toliau ir atsakingai leisti pinigus“, – pridūrė jis. 

Metinį 0,8% ir 0,2% ketvirčio BVP nuosmukį prognozavęs Ž. Mauricas taip pat teigė, jog ketvirtinių Valstybės duomenų agentūros skelbiamų BVP rodiklių patikimumas nėra didelis, nes vėliau, anot ekonomisto, jie yra gerokai peržiūrimi. 

„Lietuvoje ypatingai pastaraisiais metais tie peržiūrėjimai buvo ypač dideli. Prisiminkime 2020–2021 metų rodiklius, ypač 2021 metų rodiklius, kai prasidėjo didžiulis atsigavimas. Iš pradžių duomenys rodė žymiai mažesnį atsigavimą, vėliau metinis BVP buvo perskaičiuotas ir padidintas, o 2020-ųjų rodiklis buvo perskaičiuotas iš neigiamo į nulinį“, – teigė Ž. Mauricas. 

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad reikšmingą ekonomikos Lietuvos BVP kritimą lėmė tai, kad ekonomikos nuosmukis yra diversifikuotas ir pasireiškia ne veiname sektoriuje.

„Kritimas fiksuojamas iš karto keliuose sektoriuose, kurie turi didelį poveikį bendram Lietuvos BVP – o taip pat tai, kad kovo mėnesį didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai stipriai pablogėjo“, – mano A. Izgorodinas.

„Pavyzdžiui, lėtėjant vartojimui eksporto rinkose, pirmąjį šių metų ketvirtį gamybos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje (be naftos gamybos) sumažėjo 9,1%, bet kovą nuosmukis jau buvo dviženklis ir siekė 11%. Mažmeninės prekybos apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį nukrito 2,1%, bet kovą jau fiksuotas 4,7% kritimas. Nuo 2023 m. pradžios kas mėnesį turėjome stabilų mažmeninės prekybos maisto produktais nuosmukį (per visą ketvirtį kritimas siekė 7,1%), tačiau vis labiau įsibėgėja mažmeninės prekybos ne maisto produktais nuosmukis: -0,1% sausį; -1% vasarį ir -6,1% kovą – kas reiškia, kad Lietuvos vartotojai iki tam tikro lygio apribojo maisto prekių vartojimą, ir taupymo atžvilgiu vis labiau pereina į ne pirmo būtinumo prekių vartojimo apribojimą“, – teigė ekspertas.

„Iš teigiamų aspektų galima paminėti tai, kad pirmąjį 2023 m. ketvirtį realusis Lietuvos BVP vis dar buvo 6% didesnis nei pirmąjį 2019 m. ketvirtį (prieš COVID-19 pandemiją). Taip, Lietuvos ekonomika krenta, bet krentame nuo labai aukštos bazės“, – teigė jis ir pabrėžė dar vieną teigiamą aspektą – didelių struktūrinių disbalansų ekonomikoje nebuvimą.

„Galime būti viena pirmųjų ekonomikų euro zonoje, kuri pradės rodyti ekonomikos atsigavimo požymius. Didelė Lietuvos priklausomybė nuo pramonės sektoriaus šiuo atveju yra minusas, kadangi Vakarų Europoje sparčiai mažėja prekių paklausa. Bet Vakarų rinkose prasidėjus paklausos atsigavimui, pramonė pradės tempti Lietuvos ekonomikos atsigavimą į viršų, kas turės akivaizdų teigiamą poveikį ir visam Lietuvos BVP“, – akcentavo ekonomistas.

Euro zona recesijos išvengė

Tuo metu visa euro zona š. m. pirmąjį ketvirtį techninės recesijos išvengė.  

Euro zonos ketvirtinis BVP, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Eurostato duomenimis, didėjo 0,1%, kai 2022 m. spalį–sausį, palyginti su tų metų trečiu ketvirčiu, buvo fiksuotas neigiamas 0,1% BVP pokytis.

Vertinant atskirų euro zonos valstybių preliminarius BVP pokyčio pirmą metų ketvirtį duomenis, matyti, kad Lietuvos ketvirtinis BVP smuko labiausiai euro zonoje.

[infogram id="8ff51ee7-eddf-4896-a319-c4b8adf9745b" prefix="bWU" format="interactive" title="ES šalių BVP 2023 m. I ketv."]

12 val. Lietuvos laiku bus skelbiamas euro zonos balandžio infliacijos rodiklis, kuris turės įtakos šį ketvirtadienį numatomam Europos centrinio banko pinigų politikos (palūkanų normų) sprendimui.    

Dėl beprecedentės infliacijos lygio palūkanų norma (bankų indėliams) per nepilnus metus euro zonoje išaugo nuo minus 0,5%, iki 3%. Ekonomistai ir rinkos tikisi, kad ECB palūkanų normą ketvirtadienį dar pakels 0,25-0,5 proc. punkto.