TVF: atsigavimo kelias tampa labiau duobėtas; Lietuvos BVP smuks 0,3%
Pernai rudenį Lietuvai TVF 2023 m. prognozavo 1,1% augimą. Prognozės korekcija siejama su „nepalankiomis pirmojo metų pusmečio tendencijomis". Kitąmet, tikimasi, kad Lietuva sugrįš į 2,7% BVP augimo kelią.
TVF numato, kad infliacija Lietuvoje slops lėčiau, nei prognozavo praėjusį rudenį, ir šiemet ji turėtų lėtėti iki 10,5% (+2,1 proc. p.), o kitais metais – iki 5,8%.
[infogram id="f9db5621-6101-47ff-b943-f7a5a18569d0" prefix="OqW" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2023 04 11"]
TVF skelbia, centriniai bankai turėtų toliau griežtinti pinigų politiką, o fiskalinė politika turėtų būti orientuojama į deficito ir skolos lygio mažinimą, taip prisidedant prie infliacijos slopinimo.
Organizacija prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtės nuo 3,4% praėjusiais metais iki 2,8% šiemet, o 2024 m. augimas paspartės iki 3%.
Euro zonos ekonomika šiemet turėtų augti 0,8% (gerokai lėčiau, palyginti su pernykščiu 3,5% augimu), o kitais metais – 1,4%. Pagrindinė lėtėjančio augimo priežastis – po pandemijos išaugusi ir Rusijos karo prieš Ukrainą paspartinta infliacija, kurią centriniai bankai siekia suvaldyti keldami bazines palūkanų normas.
Infliacija turėtų slopti lėčiau, nei tikėtasi, iš dalies dėl įtemptos darbo rinkos ir lėto popandeminio darbo jėgos pasiūlos atsigavimo. Pasaulinė infliacija turėtų lėtėti nuo 8,7% pernai iki 7% šiemet, kitąmet ji turėtų būti 4,9%. Infliacija euro zonoje turėtų mažėti nuo 8,4% 2022 m. iki 5,3% šiemet ir 2,9% kitais metais.
„Aukštos infliacijos suvaldymas tiek Lietuvai, tiek daugeliui kitų valstybių išlieka pagrindine užduotimi, siekiant tvaraus ekonomikos augimo ateityje", – pranešime cituojamas Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Jo teigimu, būtinas koordinuotas institucijų atsakas: centriniams bankams slopinant infliaciją pinigų politikos priemonėmis, vyriausybės prie šio tikslo prisidėti galėtų mažindamos biudžeto deficitą.
„Šalys turi nuosekliai laikytis griežtinimo krypties – žinoma, akylai stebėdamos tokios politikos poveikį finansiniam stabilumui ir realiajai ekonomikai“, – sako G. Šimkus.
Ieško naujų silpnų grandžių
TVF pabrėžia išaugusias rizikas pasauliniam finansiniam stabilumui: augant palūkanų normoms, griuvo du netvariu finansavimo modeliu rėmęsi JAV bankai, sukrėtimas persidavė ir į Europos bankų sektorių, krito Europos bankų akcijų indeksai. Remiantis baziniu scenarijumi, šių įvykių pasekmės turėtų būti suvaldytos, tačiau TVF pažymi, kad galimas ir platesnis poveikis finansų sektoriui, o tai lemtų dar lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą.
Pasaulio ekonomikos apžvalgoje nagrinėjamas scenarijus, pagal kurį bankai, susidūrę su didėjančiomis finansavimo sąnaudomis ir būtinybe elgtis atsargiau, dar labiau sumažins skolinimą. Dėl to pasaulinis BVP šiais metais sumažės dar 0,3%.
Tačiau finansų sistema gali patirti dar didesnį išbandymą.
„Nervingi investuotojai dažnai ieško kitos silpniausios grandies, kaip tai buvo padaryta su „Credit Suisse“, pasaulinės sisteminės reikšmės, bet sunkumų turinčiu Europos banku. Kitais taikiniais gali tapti finansų įstaigos, turinčios pernelyg didelį finansinį svertą, kredito riziką ar palūkanų normų riziką, pernelyg priklausomos nuo trumpalaikio finansavimo arba įsikūrusios jurisdikcijose, kurių fiskalinė erdvė ribota. Taip pat ir šalys, kurių pagrindiniai rodikliai suvokiami silpniau“, – pažymėjo Pierre-Olivier Gourinchas, TVF vyriausiasis ekonomistas, įžvalgoje „Pasaulinis ekonomikos atsigavimas tęsiasi, bet kelias darosi vis labiau duobėtas“.
Prognozė paskelbta antradienį Vašingtone, per šią savaitę vykstančią Pasaulio banko ir TVF metinių pavasario susitikimų sesiją.
