Lietuva pagal patrauklumą Vokietijos investuotojams – 8 Vidurio ir Rytų Europoje
Tekstas atnaujintas infograma.
Apklausa vienu metu vyko 16-oje Rytų ir Vidurio Europos šalių, joje dalyvavo 1.620 įmonių, iš jų 139 iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Daugumos apklaustų Lietuvos įmonių pagrindinė veikla yra paslaugų sektorius (52%), toliau seka prekyba ir gamyba (po 17%) ir statyba (14%).
[infogram id="d95050b9-c583-470d-a0ad-daca6818377b" prefix="jMm" format="interactive" title="Verslo apklausa 2023 m.: Šalies, kaip investavimo vietos, patrauklumas"]
Investuotų ir antrą kartą
Kaip pažymi tyrimo autoriai, beveik visi respondentai (98%) vėl rinktųsi Lietuvą kaip investicijų vietą savo verslui, tačiau įvardijama ir rizika tolesnei ekonomikos plėtrai.
Galimi trikdžiai yra energijos kainos, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, darbo jėgos sąnaudos, taip pat besikeičianti paklausa ir kylančios žaliavų kainos.
Skelbiama, kad prieš metus atliktoje apklausoje buvo jaučiamas karo Ukrainoje poveikis, o AHK narės įmonės Lietuvoje daug optimistiškiau nei ankstesniais metais vertina šių metų ekonomines perspektyvas.
Jeigu 2022 m. 72% jų tikėjosi blogų verslo metų, tai 2023 m. tokių įmonių yra tik 21%, kas reiškia grįžimą į 2021 m. lygį.
Bendra nuotaika, susijusi su dabartine ekonomine padėtimi, taip pat optimistinė: 45% apklaustų Lietuvos įmonių padėtį vertina „gerai“, o maždaug pusė – „patenkinamai“.
Konflikto pėdsakų dar likę
Vis tik konflikto Ukrainoje poveikio pėdsakų dar likę.
„Karas Ukrainoje ir toliau daro įtaką didesnėms energijos, žaliavų ir gamybos sąnaudų kainoms. Taip pat jaučiamas ir laukiamas mažesnis užsakymų skaičius bei tiekimo grandinės sutrikimai”, – teigiama pranešime.
AHK įmonių narių apklausa taip pat parodė, kad maždaug trys iš keturių įmonių tikisi, kad apyvarta šiais ūkiniais metais padidės, pavyzdžiui, dėl padidėjusios eksporto veiklos.
Nepaisant to, pastebimas mažėjantis polinkis investuoti – nuo 4% 2022 m. iki 17% 2023 m.
„Tačiau tai neturės įtakos darbuotojams – maždaug pusė apklaustų Lietuvos įmonių planuoja priimti naujų darbuotojų, o kitos atleisti esamų darbuotojų neketina“, – teigia AHK.
Kaip minėta, palyginti su praėjusiais metais, Lietuvos, kaip verslo vietos, padėtis šiek tiek pablogėjo. Ypač pastebėta neigiama tendencija, susijusi su kvalifikuotų darbuotojų pasiūla.
Be to, dažniau buvo kritikuojami viešieji konkursai dėl skaidrumo.
Šias problemas įmonės norėtų spręsti pirmiausia plėsdamos vidinius mokymus, vis dažniau ieškodamos kvalifikuotų darbuotojų šalyje ir užsienyje bei automatizuodamos ir didinamos veiklos skaitmeninimą.
Apklaustos įmonės mano, kad Lietuvą, kaip patrauklią šalį verslui plėtoti, reikėtų stiprinti gerinant šalies pasiekiamumą oro transportu, daugiau dėmesio skiriant pameistrystei, palengvinant darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarką.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai priklauso Vokietijos dvišalių prekybos rūmų užsienyje tinklui, kuris apima daugiau kaip 90 pasaulio šalių. Baltijos šalyse AHK veikia daugiau kaip 25 metus ir šiuo metu turi 440 narių.
[infogram id="0d359075-21a6-46d2-b4c7-7a276ab1f653" prefix="BOJ" format="interactive" title="Verslo apklausa 2023 m."]
