Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-09-19 05:45
2025-09-17 05:45
2025-09-13 15:23
2025-09-10 15:07
RĖMIMAS
2025-09-10 06:00
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
o pries tai...Tai 2009-ais irgi...kitais metais prognozuojama,...O ko ne 300%, jei skaičiai iš subinės?
paziuresim kitais metaisŠaltinis prognozių?
Ir kas taip prognozuoja?
Bidenassumaišei su putinu
neverkite, ar jau badaujate?
Problema ta, kad daugumai, jei bent kažkiek sumažėja kažkieno apyvartos - tai jau pasaulio pabaiga. Gamtoje viskas vyksta ciklais, ir techniškai, jei kažkas mažėja 0,1% realiomis kainomis (atmetus infliaciją) du ketvirčius iš eilės, tai jau recesija, bet realiai, žmonės skirtumo nejaučia. Mes kai pratę buvome prie bent 5% augimo, tai -0,1% yra protu nesuvokiama. Tuo tarpu Japonijoje -0,1% yra norma. Pas mus žodis recesija tapatu didžiajai deperesijai. Ne esmė, kad recesija seka paskui spartų augimą. Tas pats statybų sektorius, pastaruosius 5 metus buvo pastatoma daugiau pastatų ploto ir dar aukštesnės energinio naudingumo klasės (brangesnė statyba šiek tiek), nei bet kuriuo laiku iki šiol Lietuvoje. Sumažės statybos porą procentų buis baisu
Būtent, gąsdina recesija, kuri iš principo savaime nėra kažkas tragiško. Vat ar bus taip kaip buvo 2008 čia jau kitas klausimas, kurio niekas neatspės, o ypač bankų ekonomistai, nes jie nespėja, o modeliuoja situacija su turimais duomenimis. Bėda tokių modelių, kad duomenys labai greitai gali pasikeisti... Pvz. kitas šiandienos straipsnis - „Swedbank“: būsto įperkamumas skrodžia žemyn. Nors Mačiulis iš to paties banko dar labai neseniai sakė, kad įperkamumas išlieka geriausias nei bet kada. Tai jei bus tik recesija, o ne krizė - tai viskas bus gerai.
Na kaip, įžvelgti gali rizikos faktorius ir analizuoti ekonomikos struktūrą. Negali nuprognozuoti, kiek sektorių paveiks. 2008 metais Lietuvos ekonomika buvo priklausoma nuo vidaus vartojimo, daugiausia statybų plėtros. Dabar eksporto, kuris diversifikuotas tiek šalių, tiek sektorių atvžilgiu, vargu ar gali kristi 40%, kaip kad krito statybos tada.
O gal tiesiog bankrotų kiekis grįžta į normalius kiekius? Pagal grafikus akivaizdu, kad dėl Covid subsidijų, lengvatų bankrotų sumažėjo 2-3 kartus, nemažos dalies įmonių tiesiog buvo pratęstas vegetavimas. Normalu, kad pasibaigus subsidijoms, lengvatoms pradeda bankrutuot įmonės kurioms gyvybė buvo palaikoma dirbtinai.
jei viskas sugrįž į pre covid lygį bus pypec, nes žmonės pasiskaičiavo kad viskas tik kils, kristi negali.
Ir tai yra pamestų galvų efektas. Nors žmonės nekalti, kad nėra šviečiami apie šitą sistemą bangavimo, kartais ir labai stipraus. Manau postsovietinės šalys yra pačios pažeidžiamiausios tokioj sistemoj. Norisi kaip filmuose. Labai daug miglos. Spekuliantų rojus. Tos pačios palūkanos tikrai nepasitrauks po poros mėnesių.. O įmokos po pirmo perskaičiavimo beveik 30% padidino mokėjimą..Nu,bet čia ekonominės džiunglės, atranka.
Dar vakar rašė ekonomistas Dubnikovas, kad niekas nieko nepajus tos krizės , viskas very good :)
Nu pasakysiu taip, maziau myskit i balna, daugiau dirbkit. Jei nesigauna but enterpreneureis tai eikit betona maisyt
Betono maišytojų balius baigėsi pažiurėk už kiek statybiorai faceboke jau dirba. Dar yra išdidžių paukščių bet tuoj per šventes viską pragers ir dirbs kaip visi už maistą.
Kad ir ką ar kuo dirbtum, tavo finansine padėtis priklausys kaip gaunasi valdyti savo biudžetą ir naudot galimybes.
Nnxjj jx jjxjjx