Finansų ministerija: prastėjant padėčiai Lietuvos ekonomika kitąmet galėtų trauktis 0,6-2,8%

Tekstas papildytas nauja informacija apie infliaciją, darbo užmokesčio augimą

Tačiau ministerija išskyrė du rizikos scenarijus, kurie skelbia, kad atsižvelgiant į karo Ukrainoje eigą ir ES gebėjimus susitvarkyti su energetikos krize, Lietuvos ekonomika kitąmet gali susitraukti nuo 0,6% iki 2,8%.   

Birželį ministerija tikėjosi, kad Lietuvos BVP kitąmet augs 2,1%.  2022 m. prognozė nepakeista.

Finansų ministerija pažymi, kad neigiamų ekonominių pasekmių Lietuvai mastas priklausys nuo to, kaip ilgai užtruks kariniai veiksmai Ukrainoje ir nuo to, kaip ES valstybėms seksis susidoroti su energetikos srityje kylančiais iššūkiais.

Naujų COVID-19 viruso atmainų keliami iššūkiai taip pat išlieka tarp neigiamos rizikos veiksnių.

„Egzistuoja rizika, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, Lietuvos BVP pokytis, palyginti su baziniame scenarijuje numatytais įverčiais, 2023 m. gali būti mažiausiai apie du procentinius punktus mažesnis“, – pirmadienį paskelbė ministerija.

Tuo tarpu teigiamai šalies BVP veiktų stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika, efektyvus „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas, taip pat geresnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos, greitas stabilizavimasis energijos rinkose.

Lietuvos BVP augimo perspektyvų 2023 m. trys scenarijai siejami su ES augimo perspektyvomis (žr. lentelėje.)

[infogram id="06ed3ef1-e68f-4e7e-af28-6f69de82753c" prefix="rK1" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 09 12"]

Baziniame scenarijuje prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 17,8% (ir bus 2 proc. punktais didesnės nei tikėtasi birželį).   2023 m. infliacijos tempas sulėtės iki 6%.

Pagrindiniu infliacijos veiksniu išliks aukštos energijos prekių kainos, kurioms poveikį turi karas Ukrainoje.   2024–2025 metais laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2%.

Nurodoma, kad išaugusi infliacija šiemet neigiamai veiks namų ūkių perkamąją galią, tačiau gyventojų pajamos toliau augs. 

Remianti atnaujinta prognoze bus sudaromas 2023 m. biudžetas.

„Pagrindinis prioritetas kitų metų biudžete bus energijos kainų suvaldymas, taip pat ilgalaikiai sprendimai, padėsiantys sumažinti kainas ateityje tiek verslui, tiek žmonėms bei užtikrinti energetinę transformaciją. Taip pat ir toliau pasiūlysime sprendimus gyventojų perkamosios galios išlaikymui“, – teigia Gintarė Skaistė, finansų ministrė.

VŽ taip pat skelbė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktais duomenimis, iki 2023-ųjų pabaigos įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, investicijų, taip pat valstybės ir verslo skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse numatoma papildomai paskirstyti beveik 1 mlrd. Eur. 

Ministerija skelbia, kad darbo užmokesčio augimo tempas šiemet šalyje sieks 12% (vietoj birželį projektuotų 13,2%), o 2023 metais turėtų siekti 8,1%. 

Augimą skatina stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir jų trūkumas, su kuriuo susiduria tiek privatusis, tiek ir viešasis sektorius, Vyriausybės sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, išaugę infliacijos lūkesčiai.  Nuo antrojo šių metų ketvirčio, lėtėjant ekonominiam aktyvumui, tikėtina, atlyginimo augimo tempas prislops.

[infogram id="c95ea6a4-cbca-4444-bb01-878040287a86" prefix="NMP" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Finansų ministerija 2022 09 12"]