Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ar galima ginčyti viešojo pirkimo sąlygose nustatytą pirkimui skirtų lėšų sumą?

Reklama publikuota: 2022-06-20
Advokatų kontoros „Glimstedt“ ekspertas, advokatas Feliksas Miliutis.
svg svg
Advokatų kontoros „Glimstedt“ ekspertas, advokatas Feliksas Miliutis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje[1] pasisakė dėl tiekėjų teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygose nurodytą pirkimui skirtų lėšų sumą.

Vienas iš viešojo pirkimo potencialių dalyvių manė, jog perkančiosios organizacijos nustatyta ir išviešinta pirkimui skirtų lėšų suma yra nepakankama. Dėl šios priežasties šis tiekėjas pretenzija, o vėliau ir ieškiniu reikalavo kainą padidinti bent 40 %. Pasak ginčą inicijavusio tiekėjo, pirkimo paslaugų kaina buvo nustatyta neįvertinus perkamai paslaugai taikomų reikalavimų ir todėl yra nepagrįstai maža.

Pirkimui skirtų lėšų suma perkančiosios organizacijos privalo būti nustatyta planuojant viešąjį pirkimą. Ši suma nustatoma atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius ir finansines galimybes. Pirkimui skiriamų lėšų sumos nebūtina atskleisti pirkimo dokumentuose. Paprastai pirkimui skiriamų lėšų suma neturėtų būti keičiama, o jei šis dydis buvo išviešintas pirkimo sąlygose, – ją keisti draudžiama.

Pirkimui suplanuotų lėšų suma neturėtų būti painiojama su pirkimo verte. Pastaroji nustatoma siekiant įvardinti, kokią maksimalią lėšų sumą perkančioji organizacija gali sumokėti už visus pagal viešąją sutartį ketinamus įsigyti darbus, prekes ar paslaugas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

LAT: tiekėjas turi teisę ginčyti pirkimo sąlygas, nustatančias maksimalią pirkimui skirtų lėšų sumą

Ginčo šalys ir ginčą nagrinėję skirtingų instancijų teismai nesutarė, ar tiekėjui apskritai yra suteikiama teisė ginčyti viešajam pirkimui suplanuotų lėšų sumą.

Atrodytų logiška, jog perkančiosios organizacijos galimybės ir finansai yra perkančiosios organizacijos reikalas, todėl jokio suinteresuotumo teikti pretenzijas dėl pirkimui suplanuotų lėšų dydžio tiekėjai neturėtų turėti. LAT laikėsi kitokios pozicijos.

LAT priminė, kad teisę ginčyti viešojo pirkimo sąlygas ir viešojo pirkimo metu priimtus sprendimus turi ir pasiūlymo pirkime nepateikęs tiekėjas – neracionalu ir neproporcinga versti ūkio subjektą pateikti pasiūlymą jam iš anksto žinant, kad šis bus atmestas dėl neatitikties, jo vertinimu, neteisėtoms viešojo pirkimo sąlygoms.

Vadovaudamasis panašia logika, LAT konstatavo, jog pirkimui suplanuotų lėšų suma riboja tiekėjo galimybę pateikti pasiūlymą, todėl nuginčijus šią sąlygą pasikeistų „<..> ieškovės kaip viešojo pirkimo dalyvės subjektinių teisių apimtis <..>“.

LAT pripažino, jog pirkimui skirtų lėšų dydžio nustatymas yra perkančiosios organizacijos diskrecija. Visgi teismas pastebėjo, jog tai nereiškia, kad, panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimui suplanuotų lėšų nustatymo, priimdama pakartotinį sprendimą dėl tokių lėšų dydžio perkančioji organizacija neprivalės atsižvelgti į teismo argumentus, lėmusius pirminio jos sprendimo panaikinimą.

Atsižvelgdamas į tai LAT konstatavo, kad perkančiosios organizacijos diskrecija spręsti dėl konkrečių pirkimo reikalavimų, be kita ko, nustatyti pirkimui skirtų lėšų sumą nėra visiškai neribota. Jei ieškovas įrodo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo sąlygose nustatant tam tikrą pirkimui skirtų lėšų sumą yra nepagrįstas ir pažeidžia ieškovo interesus, tokia pirkimo sąlyga iš principo galėtų būti pripažinta neteisėta.

Tiekėjui tenka pareiga įrodyti perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo vertės nepagrįstumą

LAT nurodė taip: „ <..> atsižvelgiant į viešąją valdžią ir atitinkamą veiklą įgyvendinančių subjektų funkcijas <..> dėl viešųjų finansų panaudojimo, būtent perkančiosioms organizacijoms tenka atsakomybė nustatyti pirkimui skirtų lėšų sumą, kuri laikoma pagrįsta, kol neįrodoma kitaip“. Vadinasi, tiekėjams tenka įrodinėjimo pareiga patikimai ir įtikinamai parodyti, kad konkrečiu atveju buvo akivaizdžiai nesilaikyta imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų.

Tiekėjas gali bandyti įrodyti pirkimui skirtinų lėšų dydžio nepagrįstumą ankstesnių vykdytų panašaus tipo sutarčių vykdymo kaštais ir kitais įrodymais. Visgi, kaip galima spręsti iš LAT pateikiamos pozicijos, prielaidų naikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimui numatytų lėšų sudarytų, pvz., tik akivaizdų ketinamų įsigyti paslaugų teikimo sąnaudų ir perkančiosios organizacijos nustatytų pirkimo lėšų dydžio neatitikimą pagrindžiantys įrodymai.

Nors pareiga įrodyti pirkimui skirtų lėšų dydžio nepagrįstumą tenka jį ginčijančiam tiekėjui, perkančioji organizacija taip pat turi pareigą pateikti poziciją dėl šios sumos dydžio pagrįstumo ir pateikti savo poziciją dėl tiekėjo keliamų abejonių.

Pirkimui skirtų lėšų dydžio pagrįstumo vertinimas – tik išskirtiniais atvejais

Teismas negali įpareigoti perkančiosios organizacijos viešajam pirkimui išleisti daugiau lėšų, nei ji tam buvo suplanavusi.

Be to, logiška, kad perkančioji organizacija negali pirkimui skirti finansinių resursų, kurių ji neturi.

Konkurencingoje rinkoje dėl prekės ar paslaugos kainos pagrįstumo turi būti sprendžiama ne prieš tiekėjų varžymąsi, bet po jo – susipažinus su pateiktais kainos pasiūlymais. Dėl šios priežasties svarbu užtikrinti tiekėjams lygias galimybes varžytis dėl viešosios sutarties siūlant net ir kitų tiekėjų ar viešųjų pirkimų teisės požiūriu neįprastai mažą prekės ar paslaugos kainą[2].

Dėl nurodytų priežasčių bendra taisyklė turėtų būti tokia, kad tiekėjai neturi teisės ginčyti pirkimui nustatytų lėšų pagrįstumo.

Žinoma, bendroji taisyklė turėtų turėti išimčių. Tokiais išimtiniais atvejais galėtų būti laikoma situacija, kai, neįvykus viešajam pirkimui, pirkimo objektu esančios paslaugos galėtų būti įsigyjamos vidaus sandorio pagrindu. Tokiu atveju bent hipotetiškai galima būtų siekti patikrinti, ar perkančiosios organizacijos numatyta pirkimui skirtinų lėšų suma buvo apskaičiuota pagrįstai ir atitinka ketinamų įsigyti paslaugų savikainą.

Kita vertus, toks vertinimas turėtų tik teorinę reikšmę, nes, neįvykus viešajam pirkimui paslaugai įsigyti, vidaus sandorio tokiai paslaugai įsigyti kaina jokiu būdu neturėtų būti didesnė nei neįvykusiam pirkimui numatytų lėšų suma.

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022.

[2] Apie neįprastai mažą viešojo pirkimo pasiūlymo kainą plačiau žr. F. Miliučio str. „Nulinės ir minusinės kainos pasiūlymai: ESTT iš esmės pakeitė jų vertinimo praktiką?“ (https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2020/10/05/nulines-ir-minusines-kainos-pasiulymai-estt-is-esmes-pakeite-ju-vertinimo-praktika) ir F. Miliučio „Kai maža viešojo pirkimo kaina tampa problema“ (https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/02/07/kai-maza-viesojo-pirkimo-kaina-tampa-problema).

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
M. Majauskas: MMA nuo kitų metų galėtų augti 110–140 Eur 8

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA)...

Lietuvoje besikuriantis Ukrainos verslas jau gali kreiptis subsidijų

Po vasario 24 d. veiklą Lietuvoje pradėjęs Ukrainos verslas jau gali kreiptis subsidijų – už įmonės ar darbo...

Gazelė
09:42
NT investuotojo draugas svertas silpsta Premium 3

Palūkanų kilimas reikšmingai keičia uždarbį investuotojams į NT, dėl didesnės grąžos pasitelkusiems skolintą...

Rinkos
09:06
Ar galima ginčyti viešojo pirkimo sąlygose nustatytą pirkimui skirtų lėšų sumą? Verslo tribūna

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje[1] pasisakė dėl tiekėjų teisės ginčyti...

Finansai
2022.06.20
SEB nuo rugsėjo keičia kai kurių paslaugų kainas

SEB bankas pirmadienį informavo klientus, kad nuo rugsėjo 1 d. įsigalios nauji kai kurių paslaugų įkainiai.

Finansai
2022.06.20
Prie „Finora Capital“ prisijungė L. Dailydė

Finansinių paslaugų įmonių grupės „Finora Capital“ vadovų komandą papildė ilgametę patirtį verslo...

Vadyba
2022.06.20
VMI palengvinimai dėl PVM mokėtojo registracijos – jokie ne palengvinimai Premium 8

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagaliau paskelbė klausimynus, į kuriuos turi atsakyti verslas, norintis...

Finansai
2022.06.20
Mokėjimų platformos kūrėjai „Nuvei“ atidaro naują biurą Lietuvoje Verslo tribūna

Šiuo metu beveik 100 darbuotojų Vilniuje turintis mokėjimų platformos „Nuvei“ padalinys nemažina augimo ir...

Statyba ir NT
2022.06.20
„Money 20/20“: „fintech“ reguliavimas toliau eis saugumo keliu

Birželio 7–9 d. Amsterdame vyko didžiausias Europoje „fintech“ renginys „Money 20/20“, kuriame pirmą kartą...

Inovacijos
2022.06.19
Kaip įvertinti partnerių riziką: sankcijų paieškos įrankiai

Įmonėms tikrinant partnerius dėl taikomų tarptautinių sankcijų, verslas sukūrė paieškos įrankių, kuriais...

Gazelė
2022.06.18
Ministerija: opozicijos antiinfliaciniai siūlymai kainuotų 1,2 mlrd. Eur ir dar pakurstytų infliaciją 2

Finansų ministerija teigia, kad Seimo opozicijos siūlomas antiinfliacinių priemonių paketas kainuotų...

Verslo aplinka
2022.06.17
Opozicija pateikė savo antiinfliacinį paketą: siūlo PVM lengvatas, didesnį NPD, mažesnį degalų akcizą 33

Parlamento darbą boikotuojanti opozicija Seime pradėjo registruoti jos inicijuojamo antiinfliacinių priemonių...

Verslo aplinka
2022.06.17
LB: šiemet laukia neigiamas realiojo darbo užmokesčio pokytis

Realiojo darbo užmokesčio pokytis dėl aukštos infliacijos šiemet po dešimtmečio pertraukos sumažės ir bus...

Finansai
2022.06.17
G. Šimkus pakomentavo recesijos tikimybę, LB iki 15,2% padidino infliacijos prognozę 34

Bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,1%, t. y. 0,6 proc. punkto lėčiau, nei prognozuota kovą,...

Finansai
2022.06.17
„Eika“ išnuomojo penktadalį biurų pastato „Flow“

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“, sostinės centriniame verslo rajone (angl. CBD) plėtojanti biurų...

Statyba ir NT
2022.06.17
„Luminor“ refinansavo biurų pastato „Lvivo“ plėtotoją

Komercinis bankas „Luminor“ pranešė suteikęs 35,4 mln. Eur paskolą investicijų bendrovės „Lords LB Asset...

Statyba ir NT
2022.06.17
Dviženklė grąža iš „saugios investicijos“: ar platformų klientai ūkininkai yra „finansiniame krache“ Premium 2

Žemės ūkio technikos pardavėjai ir alternatyvūs finansuotojai susikirto dėl sutelktinio finansavimo...

Rinkos
2022.06.17
Viešieji pirkimai ir sankcijos: kaip tiekėjui įrodyti, kad jis nėra rusas Premium 1

Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės susiduria su nauju iššūkiu – pateikti gausius ir neretai...

Finansai
2022.06.17
D. Grybauskaitė perspėja – recesija bus, ekonomistai mano, kad 2008 m. scenarijaus galime išvengti Premium 16

Dalia Grybauskaitė, buvusi Lietuvos prezidentė, ketvirtadienį pareiškė, kad pasaulinė ekonomika pereina į...

Finansai
2022.06.17
„FinReg“ konferencija: ES ketina užmauti apynasrį atsiskaitymams kriptovaliutomis Verslo tribūna 1

Per ateinančius kelis metus Europos Sąjungos (ES) finansų rinkoje įvyks daugybė pokyčių: keisis pinigų...

Finansai
2022.06.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku