Balandį metinė infliacija kilo iki 16,6%

Tekstas papildytas ekonomistų komentarais

Mėnesinės infliacijos augimas kovą sulėtėjo iki 1,9%, nuo 2,4% vasarį.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, nurodoma Statistikos departamento pranešime.

[infogram id="42027684-16c8-4d54-984c-59376bb2da0f" prefix="C9Q" format="interactive" title="Infliacija Lietuvoje 2003-2022 04"]

Kitąmet neatmeta defliacijos

Ekonomistai svarsto, kada šiemet galėtų būti pasiektas kainų, kurios Lietuvoje auga sparčiausiai ES, pikas, tačiau sutariama, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą kainų augimas užsitęs ilgiau nei tikėtasi iki konflikto. 

Tiesa, yra ir kitaip manančių.  Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, mano, kad aukštą infliaciją Lietuvoje kitąmet gali jau pakeisti defliacija.

„Infliacijos mažėjimą lems griežtesnė fiskalinė ir monetarinė politika išsivysčiusiose pasaulio šalyse, sumažėjęs spaudimas pasaulinėms tiekimo grandinėms bei prognozuojamas energetinių bei kitų žaliavų kainų kritimas. Tad nereikėtų pasiduoti kainų kėlimo manijai, nes aukštai kilę – vėliau galime žemai kristi“, – sako Ž. Mauricas.

Jo teigimu, gegužę, birželį turėtų būti kainų augimo pikas, tada prasidės akivaizdesnės ekonomikos lėtėjimo tendencijos.

„Žmonės pradės labiau taupyti, labiau žiūrėti kainas, lygintis, ir tai darys didesnį spaudimą“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Kainas kėlė brangęs maistas

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad infliacijos prognozes šį mėnesį drastiškai koregavo per keliolika metų nematytas maisto produktų kainų augimas.

„Degalai ir šiluma šį mėnesį praktiškai neprisidėjo prie infliacijos augimo, tačiau balandį parduotuvėse rekordiškai didėjo maisto kainos – ne po kelis, o keliolika procentų. Nežinau, ar tokį mėnesinį maisto brangimą esame turėję pastaruosius keliolika metų“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Ekonomisto teigimu, dukart daugiau nei prognozuota brangę maisto produktai didins ir vidutinę metinę infliaciją – ji, pasak T. Povilausko, sieks apie 13-14%, kai metų pradžioje tikėtasi 11-13%.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad infliacijos pikas jau pasiektas, o gegužę arba vasaros mėnesiais infliacija pradės mažėti. 

„Labai nustebčiau, kad vasaros mėnesiais infliacija būtų didesnė negu ji yra dabar. Šiaip labai tikėtina, kad jau balandžio mėnesį yra pasiektas pikas. Žiūrint į naftos kainas, žaliavų kainas, tikėtina, kad jau didžioji dalis to kainų šuolio yra perkelta galutiniams vartotojams“, – BNS sakė N. Mačiulis. 

Ekonomisto teigimu, infliacijos mažėjimą lems centrinių bankų visame pasaulyje griežtinama pinigų politika, didinamos palūkanų normos, taip pat lėtesnis Kinijos ekonomikos augimas ir jo poveikis likusiam pasauliui – visa tai lems mažesnį ekonominį aktyvumą, o kartu ir mažesnę paklausą.  

„Labai tikėtina, kad artimiausią pusmetį mes matysime daug lėtesnį ir pasaulio ekonomikos, ir euro zonos ekonomikos, ir Lietuvos ekonomikos augimą. Sumažės ir pramonės augimo apimtys, ir mažmeninės prekybos augimas, ir būtent dėl tos mažesnės paklausos mes matysime ir lėčiau augančias kainas“, – kalbėjo „Swedbank“ analitikas. 

„Infliacijos mažėjimas bus susijęs ir su tuo, kad tas kainų šuolis įvyko, ir dėl to, kad matysime daug mažesnį ekonominį aktyvumą, mažesnę paklausą ir Lietuvos eksporto rinkose, ir vidaus rinkose“, – pridūrė jis.