2022-03-27 22:04

FNTT: verslas turi įsitikinti, kad jų partneriams netaikomos sankcijos

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos įmonės turi nuolat tikrinti, ar jų klientai bei partneriai nėra įtraukti į ES sankcijų sąrašus ar susiję su sankcionuotais asmenimis, o tai išsiaiškinus – privalo įšaldyti lėšas ar mokėjimus, pabrėžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

„Norime visiems ekonominę veiklą vykdantiems subjektams, finansų įstaigoms priminti, kad ES sankcijos Lietuvoje įgyvendinamos vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES reglamentais ir susijusiais teisės aktais“, – pranešime cituojamas Antonis Mikulskis, FNTT direktorius.

Kitaip tariant, jei Lietuvos juridinis ar fizinis asmuo mato, kad jo klientas yra sankcijų sąraše ar turi sąsajų per nuosavybės teisę ar kontrolę su sankcionuojamais asmenimis, turi taikyti ribojamąsias priemones – įšaldyti lėšas ar mokėjimus ir apie tai per dvi dienas pranešti FNTT ir Užsienio reikalų ministerijai (URM).

Sankcionuotų asmenų sąrašas yra viešai prieinamas. Jei kyla abejonių dėl finansinių sankcijų taikymo pagrįstumo, visi sankcijas privalantys vykdyti fiziniai ir juridiniai asmenys gali kreiptis į FNTT ar URM ir pasikonsultuoti, nurodo tarnyba.

FNTT įspėja, kad bandymai sankcijų išvengti ar jas pažeisti užtraukia administracinę atsakomybę – baudą nuo 200 Eur iki 6.000 Eur.

Gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė – pažeidus Lietuvos įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir dėl to padarius didelės žalos Lietuvos interesams, griežčiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už šį pažeidimą atsako ir juridinis asmuo. 

FNTT taip pat atlieka patikrinimus, kaip įpareigotieji subjektai laikosi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatų.

Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, be kita ko, susijusias su tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu. Už šio įstatymo pažeidimus gali būti skiriamos baudos nuo 0,5 iki 5% metinių pajamų.

Įšaldyta 13 mln. Eur vertės turto

Pirmadienį FNTT paskelbė, kad dėl ES sankcijų Baltarusijai ir Rusijai Lietuvoje jau įšaldyta per 13 mln. Eur vertės lėšų bei kito turto.

Tarnybos duomenimis, dėl sankcijų, taikomų keturiems su Baltarusija susijusiems juridiniams ir vienam fiziniam asmeniui, įšaldyta 46.200 Eur. Sankcijos jiems pritaikytos dėl sąsajų su Aliaksandru Šakustinu ir „Vnešekonombank“.

Dėl sankcijų, taikomų dviem Rusijos asmenims ir aštuonioms įmonėms bei keturiems asmenims, susijusiems per nuosavybės teisę ar kontrolę, įšaldyta apie 10 mln. Eur, 3 mln. USD (2,8 mln. Eur) ir 645.000 Rusijos rublių.

Atnaujintus duomenis apie dėl sankcijų įšaldytą turtą FNTT planuoja skelbti kiekvieną pirmadienį.

Sankcijos pritaikytos dėl sąsajų su Aleksejumi Nečajevu, „Vnešekonombank“, Aleksejumi Mordašovu, Andrejumi Melničenka, Rusijos statybų įmone „Mostotrest“, plieno ir kasybos pramonėje veikiančia „Severstal“,  Andrejumi Guryjevu, Igoriu Sečinu, Sergejumi Chemezovu.

„Įšaldyto turto vis daugėja, tačiau pasaulyje dar nėra suformuotos praktikos, ką su tuo turtu daryti toliau. Sankcijos vieną dieną nustos galioti. Jei nerasime beprecedenčių sprendimų, kaip šį apribotą turtą panaudoti žalos Ukrainai atlyginimui, lėšos bei kitas turtas gali grįžti į karo bendrininkų ir nusikalstamo režimo rankas. To leisti negalime“, – ES lygiu ieškoti sprendimų, ką daryti su apribotu turtu, ragina A. Mikulskis.

52795
130817
52791