Infliacija Lietuvoje liepą kilo iki 4,3%
„Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo transporto, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekių ir paslaugų kainų padidėjimas“, — ketvirtadienį paskelbė Statistikos departamentas.
Išankstinis mėnesinis vartotojų kainų pokytis Lietuvoje liepą, palyginti su birželiu, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,5%.
Metinė infliacija euro zonoje ėmė mažėti birželį. Euro zonos liepos mėnesio infliacijos įvertį Eurostatas paskelbs rytoj, liepos 30 d.
[infogram id="dee96c7f-eca7-45c6-8f06-c9604939cfee" prefix="L9u" format="interactive" title="Infliacija Lietuvoje ir euro zonoje 2021 m. liepą"]
Indrė Genytė-Pikčienė, UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, sako, kad metinės infliacijos paspartėjimas Lietuvoje nestebina.
Anot ekonomistės, to buvo galima tikėtis, nes „importuojamos“ netipinės pasaulinės tendencijos žaliavų rinkose nuvilnijo per pridėtinės vertės grandines ir jau pasiekė kainas galutiniam vartotojui.
„Šį infliacijos šuolį lėmė itin žema pernykštė palyginamoji bazė ir dėl išsibalansavusios gamybos bei sutrūkinėjusių tiekimo grandinių išaugusios žaliavų, komponentų ir prekių kainos“, — teigia I. Genytė-Pikčienė.
Tokia tarptautinė aplinka veikia vartotojų kainas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, JAV metinė infliacija birželį šoktelėjo iki 5,4%, ES – iki 2,2%.
Vis dėlto, ekonomistė atkreipia dėmesį, kad ES regione galima stebėti labai ryškią takoskyrą.
Pandemijos labiausiai pažeistose ir brandžiose Europos šalyse kainų augimas vis dar išlieka vangus, tuo tarpu jaunosios ES narės fiksuoja jau ryškesnius infliacijos šuolius:
Vengrija birželį stebėjo 5,3%, Lenkija – 4,1%, Estija – 3,7%, Lietuva ir Rumunija – 3,5%.
„Kai stambiosios regiono šalys dar vis gydosi gilias pandemijos žaizdas ir yra strigusios struktūriniuose pančiuose, Lietuva ir kitos jaunosios narės apšyla šuoliui. Jos lankstesnės, dinamiškos ir lengviau prisitaikančios prie pandemijos iššūkių“, — tęsia ekonomistė.
Formuojasi perkaitimo terpė
Lietuvoje ir kitose jaunosiose ES narėse prie importuojamų infliaciją lemiančių veiksnių, kurie šiemet vargu ar atslūgs, kainas kaitina ir suspaustos vartojimo spyruoklės atšokimas po karantino.
„Karantine gyventojai susitaupė nemenkas sumas, kurių nemaža dalis įsilies į ekonomiką prekių ir paslaugų vartojimo pavidalu, o paklausos šoktelėjimas sudarys sąlygas nuo pandemijos nukentėjusiems verslams kilstelėti kainas ir pagreitinti atsigavimą“, — mano I. Genytė-Pikčienė.
Ji apibendrina, kad yra susiformavusi perkaitimo procesams palanki terpė, o aukštesnė infliacija – viena iš jo išraiškų.
Perkaitimo terpę formuoja energingas mūsų ekonomikos atsigavimas, rekordiškai žemų palūkanų normų aplinka, gera gyventojų finansinė būklė ir vartojimo šuolis bei ekonominei sveikatai perteklinis fiskalinis skatinimas.
„Nors šiuo metu infliacinį foną lemiantys veiksniai daugeliu atvejų laikini, vis dėlto, perkaitimo scenarijaus atveju, įsisukus kainų-atlyginimų augimo spiralei infliacija gali dar labiau įsibėgėti. Nes Europos centrinis bankas, matuojantis vidutinę regiono temperatūrą, dėl kelių jaunų šalių, palūkanų normų nelies, o fiskalinės politikos priemonės kol kas išlieka ekspansinės ir jau veikia procikliškai“, — priduria I. Genytė-Pikčienė.
