Infliacija euro zonoje birželį atsitraukė nuo kritinės 2% ribos
Kainos euro zonoje stabtelėjo augusios pirmą kartą po pusmečio.
Statistikos departamentas antradienį pranešė, kad išankstinis metinės infliacijos įvertis birželį (palyginti su 2020 m. birželiu, apskaičiuotas pagal SVKI), Lietuvoje sudaro 3,5%. Vartotojų kainos gegužę Lietuvoje taip pat augo 3,5%.
[infogram id="8724440c-7392-45e3-8b92-734706ff7681" prefix="Exp" format="interactive" title="Infliacija Lietuvoje ir euro zonoje 2021 m. birželį"]
Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas, komentuoja, kad euro zonoje fiksuota beveik 2% siekusi infliacija, nors dar praėjusių metų pabaigoje buvo fiksuota defliacija.
Vidutines kainas Europoje didžiąja dalimi kelia brangesnės energijos ir kitos žaliavos bei PVM tarifo padidinimas Vokietijoje.
„Šių veiksnių efektas ypatingai ryškiai matysis vasaros mėnesiais ir rudenį pradės blėsti“, – prognozuoja V. Šimkus.
Tačiau kainų tendencijos Europoje labai skirtingos. Nors pagrindinis kainų indeksas visur kilo į viršų dėl pasaulinių žaliavų tendencijų, pagrindinė infliacija (atmetant energijos ir maisto poveikį) kol kas didėja nežymiai, o Pietų Europoje, pasak V. Šimkaus, iš viso „sukasi apie nulį“.
„Tokia tendencija leidžia manyti, kad kainų augimas nebus ilgalaikis. Europos centrinis bankas geriausiu atveju gali tikėtis, kad infliacija tvariai priartės prie išsikelto dviejų procentų tikslo 2023 metais“, – pridūrė ekonomistas.
Europos centrinis bankas (ECB) siekia, kad infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu būtų artima, bet kiek žemesnė nei 2%. Rodikliui perkopus šį slenkstį, paprastai griežtinama pinigų politika. Tiesa, pirma išjungiamas pinigų presas – atsisakoma įvairių turto supirkimo programų (tokių ECB per pandemiją suplanavęs už 1,85 trln. Eur bent iki 2022 m. kovo pabaigos) ir tik po to imamos didinti palūkanos.
ECB vidutinės trukmės infliacijos prognozės dar nerodo, kad 2% slenkstis bus peržengtas ir 2023 m.
