„EY“: investuotojams Lietuva įdomesnė nei Latvija ir Estija

Tokias tendencijas atskleidžia profesinių paslaugų bendrovės „EY“ kasmet atliekamas Europos patrauklumo tyrimas ir pirmą kartą rengta Baltijos šalių investuotojų apklausa.

Linas Dičpetris, „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas, partneris, vertina, kad nepaisant kiek didesnio susidomėjimo Lietuva, tam tikrose srityse šalis dar nusileidžia kitoms Baltijos valstybėms, ypač pritraukiant įvairesnių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų.

„Santykiniai Lietuvos rodikliai nuteikia pozityviai – pagal TUI sukurtų darbo vietų skaičių vienam milijonui gyventojų mūsų šalis užima antrąją vietą Europoje, o pagal faktinį TUI projektų skaičių kaimynus gana ryškiai lenkiame. Tačiau norėdami pereiti į kitą TUI pritraukimo lygą, turime ieškoti ir naujų nišų, ir naujų veiklos sričių investuotojų“, – pranešime cituojamas L. Dičpetris.

Į Lietuvą ateina IT ir „fintech“

„EY“ atlikta paskelbtų TUI projektų kiekybinė analizė rodo, kad 43% pernai pritrauktų projektų Lietuvoje (iš viso – 53 projektai) buvo susiję su IT paslaugomis ir IT veikla. Antroje vietoje atsidūrė „fintech“ investicijos, sudariusios 17% visų pritrauktų TUI.

Anot L. Dičpetrio, tai nuoseklaus ir kryptingo Lietuvos kaip IT ir „fintech“ šalies pozicionavimo vaisiai. Pozityvu ir tai, kad Lietuvoje IT sektorius investicijas nukreipia į tyrimų ir plėtros (angl. R&D) veiklą.

„Vis tik investuotojai siunčia ir perspėjimo signalus. Todėl turime kritiškiau įvertinti, ar Lietuvos švietimo reforma, kokia ji suplanuota dabar, yra pakankamai gera, kad užtikrintų skaitmeninių įgūdžių kokybę ir juos įgijusių specialistų pasiūlą. Ar esame pajėgūs konkuruoti skaitmeninės ekonomikos ir inovacijų srityje su kitomis šalimis ir rinkomis“, – svarsto L. Dičpetris.

Latvija pernai pritraukė įvairių investuotojų – vieno ar kelių lyderiaujančių sektorių čia nėra, labiau telkiasi į gamybos veiklą orientuotos įmonės – baldų, žemės ūkio ir maisto, chemijos ir kitos pramonės. Stipriau diferencijuota pagal TUI sektorius yra ir Estija.

Rizikuoja praleisti svarbias investicijas

Baltijos šalių investuotojai vieningai sako, kad šio regiono augimą artimiausiu metu labiausiai lems skaitmeninės ekonomikos, tuo pačiu – ir šioje srityje veikiančių verslų – aktyvumas.

Anot „EY“, daugiausia dėmesio tam skiria Estija – 74% čia jau veikiančių investuotojų šalies patrauklumą ir jos potencialą sieja su IT, telekomunikacijų ir kitų technologijų sritimis.

Lietuvoje tokių investuotojų buvo 64%, o Latvijoje – 49%.

Pasak L. Dičpetrio, neramina ir tai, kad investuotojai, Baltijos regioną lygindami su kitomis Europos šalimis, mato santykinai mažesnę įtaką šalies augimui iš tokių sektorių kaip švariosios technologijos (angl. Cleantech), atsinaujinanti energetika bei sveikatos apsauga ir gerovė. 

„Europos augimui šios inovacijomis grįstos sritys turės didelės teigiamos įtakos, tačiau Baltijos regionas, panašu, yra mažiau patrauklus šios srities investuotojams. Būtų labai gaila praleisti galimybę pritraukti tokio pobūdžio projektus, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę, tiesiogiai siejasi su ES tvarumo tikslais, turi daug potencialo ir yra ilgalaikiai“, – svarsto L. Dičpetris.

Todėl, anot jo, Lietuva turi aktyviau ieškoti būdų pritraukti tokio profilio investicijas. Antraip šaliai gresia likti stipriai priklausomai nuo vienos ar kelių sričių arba jau tradiciniais tapusių sektorių investicijų.

Lyg iš skirtingų pasaulių

Europoje investuojančių įmonių požiūris signalizuoja, kad pasaulinė pandemija dar labiau sutvirtino sveikatos apsaugos, taršos mažinimo ir atsinaujinančių išteklių naudojimo svarbą, nurodo „EY“.

Baltijos šalių investuotojai pabrėžia gana skirtingus dalykus, kurie, jų manymu, yra svarbūs išsaugant šalies patrauklumą.

Estijos konkurencingumą, investuotojų nuomone, pagerinti padėtų dar geresnė produktų ir paslaugų kokybė, didesnė koncentracija į verslų kuriamą pridėtinę vertę, aplinkosaugos politikos įgyvendinimo stiprinimas ir aukštųjų technologijų industrijų bei inovacijų skatinimas.

Lietuvoje ir Latvijoje veikiantys investuotojai tebekalba apie verslo finansavimo priemonių prieinamumą, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą, mokesčių mažinimą.

„Gali pasirodyti, kad Lietuvos ir Estijos investuotojai gyvena skirtingose pasaulio pusėse. Lietuva, norėdama aktyviau konkuruoti dėl investicijų, turi keisti mąstymą. Tai ypač taikytina verslo atstovams“, – sako L. Dičpetris.

Anot jo, nors parama, finansavimas, mokestinė aplinka verslui yra svarbūs dalykai, tikrasis konkurencingumo šaltinis yra geresni produktai ir paslaugos, inovacijos, technologijų panaudojimas, kuriamos pridėtinės vertės didinimas, ilgalaikės investicijos

Todėl Lietuvai itin svarbu, kad tikslingai ir efektyviai veiktų švietimo sistema, siekiant skaitmeninių ir technologinių įgūdžių lyderystės, kad būtų labiau orientuojamasi į tvarumo, aplinkosaugos ir inovacijų sritis, kurios ateityje vis labiau lems investuotojų pasirinkimus pradėti aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą.

L. Dičpetrio nuomone, tai pasiekti galima tik nuosekliai bendradarbiaujant tiek verslų tinkle, tiek su švietimo, viešuoju ir nevyriausybiniu sektoriais.