„EY“: investuotojams Lietuva įdomesnė nei Latvija ir Estija

Publikuota: 2021-06-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

71% Baltijos šalių investuotojų nurodo per ateinančius metus ketinantys investuoti į plėtrą ar naujus projektus Lietuvoje. Latvijoje plėtrą planuoja 69%, Estijoje – 64% investuotojų. Tačiau visas Baltijos šalis gali aplenkti itin svarbios investicijos į švariąsias technologijas, atsinaujinančią energetiką, sveikatos apsaugą ir gerovę – su šiomis sritimis investuotojai jų beveik nesieja. 

Tokias tendencijas atskleidžia profesinių paslaugų bendrovės „EY“ kasmet atliekamas Europos patrauklumo tyrimas ir pirmą kartą rengta Baltijos šalių investuotojų apklausa.

Linas Dičpetris, „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas, partneris, vertina, kad nepaisant kiek didesnio susidomėjimo Lietuva, tam tikrose srityse šalis dar nusileidžia kitoms Baltijos valstybėms, ypač pritraukiant įvairesnių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų.

nuotrauka::1left

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Santykiniai Lietuvos rodikliai nuteikia pozityviai – pagal TUI sukurtų darbo vietų skaičių vienam milijonui gyventojų mūsų šalis užima antrąją vietą Europoje, o pagal faktinį TUI projektų skaičių kaimynus gana ryškiai lenkiame. Tačiau norėdami pereiti į kitą TUI pritraukimo lygą, turime ieškoti ir naujų nišų, ir naujų veiklos sričių investuotojų“, – pranešime cituojamas L. Dičpetris.

Į Lietuvą ateina IT ir „fintech“

„EY“ atlikta paskelbtų TUI projektų kiekybinė analizė rodo, kad 43% pernai pritrauktų projektų Lietuvoje (iš viso – 53 projektai) buvo susiję su IT paslaugomis ir IT veikla. Antroje vietoje atsidūrė „fintech“ investicijos, sudariusios 17% visų pritrauktų TUI.

Anot L. Dičpetrio, tai nuoseklaus ir kryptingo Lietuvos kaip IT ir „fintech“ šalies pozicionavimo vaisiai. Pozityvu ir tai, kad Lietuvoje IT sektorius investicijas nukreipia į tyrimų ir plėtros (angl. R&D) veiklą.

„Vis tik investuotojai siunčia ir perspėjimo signalus. Todėl turime kritiškiau įvertinti, ar Lietuvos švietimo reforma, kokia ji suplanuota dabar, yra pakankamai gera, kad užtikrintų skaitmeninių įgūdžių kokybę ir juos įgijusių specialistų pasiūlą. Ar esame pajėgūs konkuruoti skaitmeninės ekonomikos ir inovacijų srityje su kitomis šalimis ir rinkomis“, – svarsto L. Dičpetris.

Latvija pernai pritraukė įvairių investuotojų – vieno ar kelių lyderiaujančių sektorių čia nėra, labiau telkiasi į gamybos veiklą orientuotos įmonės – baldų, žemės ūkio ir maisto, chemijos ir kitos pramonės. Stipriau diferencijuota pagal TUI sektorius yra ir Estija.

Rizikuoja praleisti svarbias investicijas

Baltijos šalių investuotojai vieningai sako, kad šio regiono augimą artimiausiu metu labiausiai lems skaitmeninės ekonomikos, tuo pačiu – ir šioje srityje veikiančių verslų – aktyvumas.

Anot „EY“, daugiausia dėmesio tam skiria Estija – 74% čia jau veikiančių investuotojų šalies patrauklumą ir jos potencialą sieja su IT, telekomunikacijų ir kitų technologijų sritimis.

Lietuvoje tokių investuotojų buvo 64%, o Latvijoje – 49%.

Pasak L. Dičpetrio, neramina ir tai, kad investuotojai, Baltijos regioną lygindami su kitomis Europos šalimis, mato santykinai mažesnę įtaką šalies augimui iš tokių sektorių kaip švariosios technologijos (angl. Cleantech), atsinaujinanti energetika bei sveikatos apsauga ir gerovė. 

„Europos augimui šios inovacijomis grįstos sritys turės didelės teigiamos įtakos, tačiau Baltijos regionas, panašu, yra mažiau patrauklus šios srities investuotojams. Būtų labai gaila praleisti galimybę pritraukti tokio pobūdžio projektus, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę, tiesiogiai siejasi su ES tvarumo tikslais, turi daug potencialo ir yra ilgalaikiai“, – svarsto L. Dičpetris.

Todėl, anot jo, Lietuva turi aktyviau ieškoti būdų pritraukti tokio profilio investicijas. Antraip šaliai gresia likti stipriai priklausomai nuo vienos ar kelių sričių arba jau tradiciniais tapusių sektorių investicijų.

Lyg iš skirtingų pasaulių

Europoje investuojančių įmonių požiūris signalizuoja, kad pasaulinė pandemija dar labiau sutvirtino sveikatos apsaugos, taršos mažinimo ir atsinaujinančių išteklių naudojimo svarbą, nurodo „EY“.

Baltijos šalių investuotojai pabrėžia gana skirtingus dalykus, kurie, jų manymu, yra svarbūs išsaugant šalies patrauklumą.

Estijos konkurencingumą, investuotojų nuomone, pagerinti padėtų dar geresnė produktų ir paslaugų kokybė, didesnė koncentracija į verslų kuriamą pridėtinę vertę, aplinkosaugos politikos įgyvendinimo stiprinimas ir aukštųjų technologijų industrijų bei inovacijų skatinimas.

Lietuvoje ir Latvijoje veikiantys investuotojai tebekalba apie verslo finansavimo priemonių prieinamumą, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą, mokesčių mažinimą.

„Gali pasirodyti, kad Lietuvos ir Estijos investuotojai gyvena skirtingose pasaulio pusėse. Lietuva, norėdama aktyviau konkuruoti dėl investicijų, turi keisti mąstymą. Tai ypač taikytina verslo atstovams“, – sako L. Dičpetris.

Anot jo, nors parama, finansavimas, mokestinė aplinka verslui yra svarbūs dalykai, tikrasis konkurencingumo šaltinis yra geresni produktai ir paslaugos, inovacijos, technologijų panaudojimas, kuriamos pridėtinės vertės didinimas, ilgalaikės investicijos

Todėl Lietuvai itin svarbu, kad tikslingai ir efektyviai veiktų švietimo sistema, siekiant skaitmeninių ir technologinių įgūdžių lyderystės, kad būtų labiau orientuojamasi į tvarumo, aplinkosaugos ir inovacijų sritis, kurios ateityje vis labiau lems investuotojų pasirinkimus pradėti aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą.

L. Dičpetrio nuomone, tai pasiekti galima tik nuosekliai bendradarbiaujant tiek verslų tinkle, tiek su švietimo, viešuoju ir nevyriausybiniu sektoriais.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Gamintojų pirmojo ir antrojo ketvirčių lūkesčiai rodo viltį nuosaikiai augti

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pristatomas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas fiksuojamas tame...

Pramonė
15:17
Euro zonos BVP antrąjį ketvirtį augo, tačiau smuko Lietuvos ir dar trijų ES šalių rodiklis

Euro zonos ir Europos Sąjungos antrojo ketvirčio BVP, palyginti su pirmuoju ketvirčiu ir pašalinus sezono ir...

Finansai
14:49
Estijoje infliacija muša rekordus – vien tik ECB palūkanų normų didinimas problemos neišspręs Premium 3

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir tebesitęsiančių pandemijos padarinių kilus infliacijos audrai, Estijoje...

Lietuvoje iš 100 žadėtų įrengti 72 bankomatai

Bankų pažadas iki liepos, o vėliau – iki rugpjūčio vidurio visoje Lietuvoje įrengti 100 naujų bankomatų liko...

Finansai
10:51
Drabužių siuvimo įmonės smulkėja, pajamos smunka

Drabužių gamintojų pajamos nuo 2019 m. toliau smunka, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta...

Pramonė
09:43
Parama malkoms pirkti Latvijoje kelia abejonių Premium

Latvijos prekybos ir pramonės rūmai (LPPR) vadina abejotinu šalies vyriausybės sprendimą gyventojams mokėti...

Pramonė
05:45
„Ignitis grupė“ iš dviejų bankų apyvartai skolinsis 224 mln. Eur

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ iš dviejų bankų ketina skolintis 224 mln. Eur.

Pramonė
2022.08.16
Didžiausio Moldovos banko MAIB pirmojo pusmečio pelnas augo 88%

Didžiausias Moldovos komercinis bankas „Moldova-Agroindbank“ (MAIB), kurio dalininkė yra pirmaujanti Baltijos...

Rinkos
2022.08.16
EIMIN skaičiuoja, kad administracinė našta verslui per pusmetį sumažėjo 9,5 mln. Eur

Pirmąjį šių metų pusmetį valdžios institucijos administracinę naštą verslui sumažino – sumažėjusių prievolių...

Finansai
2022.08.16
Kinijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas

Kinijos centrinis bankas pirmadienį sumažino bazines palūkanų normas, siekdamas paspartinti šalies ekonomikos...

Verslo aplinka
2022.08.16
M. Majauskas įsitikinęs: MMA kitąmet gali augti 15–19% 30

2023 metais minimali mėnesio alga (MMA) gali padidėti nuo 15% iki 19%, sako Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto...

Verslo aplinka
2022.08.16
„Invega“ pristato naujas garantijų priemones: 700 mln. Eur leis skolinti aktyviau

Naujos valstybės teikiamų garantijų priemonės, pasak „Invegos“, skatins finansuotojus aktyviau skolinti...

Gazelė
2022.08.15
Pinigų perlaidos Lietuvoje siunčiamos vis rečiau

Tiek vietinių, tiek tarptautinių piniginių perlaidų pastaraisiais metais nuosekliai mažėja. Lietuvos paštas...

Finansai
2022.08.15
Kinija netikėtai apkarpė palūkanų normas

Kinijos centrinis bankas pirmadienį netikėtai apkarpė palūkanų normas ir išėmė dalį grynųjų pinigų iš bankų...

Finansai
2022.08.15
VMI maitinimo įmonėse nustatė kone 400 mokestinių pažeidimų 9

Viešojo maitinimo sektoriuje šiemet sausį – liepą nustatyti keli šimtai mokestinių pažeidimų ir priskaičiuota...

Finansai
2022.08.14
Rusijos centrinis bankas apie ekonomikos scenarijus ir naftos kainą

Rusijos centrinis bankas mato du ateities ekonomikos scenarijus. Vienas jų būtų spartus prisitaikymas prie...

Pramonė
2022.08.14
Brangstanti energetika labiausiai smogė Estijos gyventojams Premium 3

Europos šalių gyventojus energijos brangymetis palietė skirtingai: vidutinės Suomijos šeimos išlaidas jis...

Finansai
2022.08.14
Šiaulių bankas pirmadienį stabdo atsiskaitymus rubliais

Kitas žingsnis – nuo rugsėjo 1 d. stabdomi bet kokie atsiskaitymai į Rusiją ir Baltarusiją.

Logistika
2022.08.13
Šiaulių banko vadovas: tebelaukiame valdžios atsakymo, ar Kaliningrado tranzitas valstybei svarbus

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų...

Logistika
2022.08.12
LB: didėjęs importas, smukęs eksportas ir išmokėti dividendai blogino balansą 1

Sumažėjęs Lietuvos eksportas ir didėjęs importas birželį kiek pablogino užsienio prekybos balansą – Lietuvos...

Finansai
2022.08.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku