Nukarpomas konkurencinis pranašumas

Publikuota: 2020-08-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Nemaža dalis Lietuvos įmonių pakliuvo į savotiškus spąstus – kai kurios prekinio kredito draudimo bendrovės karpo kredito limitus ir numato tolesnius ribojimus. Verslams teks gerokai paplušėti ieškant papildomų finansinių šaltinių, padėsiančių atsiskaityti už prekes avansu. Prognozuojama, kad tai sumažins mūsų šalies verslo konkurencingumą tarptautinėse rinkose, o valstybės numatomos priemonės vėluoja.

Prekinių kreditų draudimas suteikia draudimo apsaugą nuo pirkėjų nemokumo, bankroto ir nesąžiningumo (tyčinio vengimo atsiskaityti) ir dėl to galimų nuostolių, kurių kreditorius gali patirti, jeigu jo prekių ar paslaugų pirkėjas neįvykdytų savo prievolės. Ši paslauga teikiama tiek vidaus, tiek eksporto rinkose dirbančioms įmonėms.

Prekinio kredito draudimo bendrovė „Euler Hermes“ (EH) rugpjūtį galimybes pirkti prekes su atidėjimu Lietuvoje apribos beveik 650 įmonių (už 22,9 mln. Eur), o labiausiai tai palies statybos sektorių. EH laiške, adresuotame Suomijos ir Baltijos šalių klientams, su kuriuo susipažino „Verslo žinios“, nurodoma, kad draudikė apkarpys prekinius kreditus vidutinio ir didesnio nei vidutinio rizikingumo klientams nuo 50% iki 75% (5 ir 6 rizikos lygio klientams), o rizikingesniems (7 lygio) tokių apskritai nebesuteiks.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kerta per 650 įmonių kreditų limitus. Statybų verslas – smaigalyje

Romualdas Trumpa, UAB „Kreditų draudimo brokeris“ rizikos vertinimo vadovas, sako, kad šiuo metu numatomas Baltijos šalių pirkėjų kredito limitų mažinimas „vienoje draudimo kompanijoje“ gali paliesti kelias dešimtis Lietuvos įmonių-tiekėjų, kurios yra apsidraudusios, ir kelis šimtus Lietuvos įmonių-pirkėjų, kurioms buvo suteikti kredito limitai. Padariniai prognozuojami nelinksmi: mūsų šalies pirkėjai praras konkurencinį pranašumą, palyginti su kitų šalių tiekėjais, kurie išlaikys kredito limitą. Mat limito netekusių bendrovių bus pareikalauta sumokėti už prekes ir paslaugas avansu, kai kitos galės ir toliau atsiskaityti su atidėjimu, o laisvus pinigus naudoti kitoms verslo reikmėms.

VŽ kalbinti verslininkai aiškina, kad prekinio kredito limitų karpymai vyksta jau kuris laikas, o alternatyvų, išskyrus retam prieinamas bankų garantijas, rinkoje beveik nėra, todėl situacija darosi „labai įtempta“. Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, sako, kad karpomi prekinio kredito limitai yra „nemaža problema“ įsigyjant žaliavų ir dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, gaunant bankų garantijas, kurių reikalauja tiekėjai. Kertama ir statybininkų gebėjimui konkuruoti eksporto rinkose. „Turime lūkesčių, kad „Invega“ paleis priemonę statybos rangovams. Šiandien dirbant užsienyje estai yra pranašesni, nes jau gauna garantijas iš analogiškos agentūros“, – teigia D. Gedvilas.

Verslininkai tikina, kad yra vienintelis būdas: jei Lietuvos valdžia susitars su draudikais dėl perdraudimo arba valstybės garantijų schemos kreditų draudimui. Jei taip atsitiks, kreditų draudikai turėtų atkurti dėl pandemijos sukeltos ekonomikos krizės sumažintus kredito limitus. Prognozuojama, kad valstybės garantijos, kaip „Invega“ priemonė, galėtų atsirasti ne anksčiau kaip rugsėjį. VŽ žiniomis, „Invega“ yra informavusi ir konsultuojasi su trimis prekinio draudimo kompanijomis, kurios teikia paslaugas Lietuvoje. Tačiau kitos šalys taip ilgai nedelsė: yra valstybių, kurios tokias sutartis pasirašė dar kovą ir tokiu būdu suvaldė kredito limitų mažinimą

VŽ primena: pamoka jau buvo – per praėjusią krizę draudikai taip pat buvo nukarpę prekinių kreditų limitus. Tad specialistai ministerijose, „Invegoje“, deklaruojantys rūpinimąsi verslu, galbūt galėjo numatyti būsimas kliūtis? Negana to, vis dar neaišku, kur yra visa ta valstybės numatyta pagalba – dūla stalčiuose įvairiausių raštų pavidalu? Be to, programa galios tik iki šių metų pabaigos, bet pandemija nesitraukia ir vis garsiau kalbama apie antrąją jos bangą. Verslas mano, kad tokia programa reikalingiausia bus būtent 2021 m., tačiau valstybinės institucijos apie tai nekalba – dar nė neužlopyta šiemetė paramos skylė.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Norvegijos centrinis bankas 0,5 proc. punkto padidino palūkanų normas

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį padidino palūkanų normas 0,5 proc. punkto iki 1,75% ir anonsavo dar...

Rinkos
2022.08.18
VERT žada atlikti „Perlas energijos“ patikrinimą, Vyriausybė – kompensacijas klientams 15

Antros pagal klientų skaičių nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ sprendimas stabdyti veiklą...

Finansai
2022.08.18
Turkijos centrinis bankas mažina palūkanų normas, nepaisydamas 80% infliacijos

Turkijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas nepaisant beveik 80% siekiančios infliacijos...

Rinkos
2022.08.18
„Perlas energija“ neigia esanti nemokumo situacijoje, žada kompensacijas klientams

„Perlas energijos“ turto vertė – apie 15 mln. Eur, o įsipareigojimai viršija 14 mln. Eur, tvirtina įmonės...

Finansai
2022.08.18
Euro zona recesijos neišvengs, tačiau, tikėtina, lengvai peržiemos po energetinio gripo Premium

Infliacijai pasiekus neregėtas aukštumas, euro zona šią žiemą susidurs su recesija, tačiau jos ekonomika...

Finansai
2022.08.18
Valstybės kontrolierius įspėja dėl vidaus paklausos skatinimo pavojų Premium

Aukštos infliacijos sąlygomis būtina taikyti tokias kovos su ja priemones, kurios būtų nukreiptos ne į visus...

Verslo aplinka
2022.08.18
„Maxima LT“ nebėra vienintelė pelningiausia tarp TOP 5 lyderių Premium

Didžiausią Lietuvoje mažmeninės prekybos maisto produktais tinklą valdanti „Maxima LT“ visuomet pasižymėjo ne...

Prekyba
2022.08.18
D. Dundulis: kiekviena krizė kaip reikiant išjudina smegenis, o šiuo metu ir yra krizė Premium 4

Dainiaus Dundulio, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinio akcininko, vertinimu, visos tinklo parduotuvės,...

Prekyba
2022.08.18
Gamintojų pirmojo ir antrojo ketvirčių lūkesčiai rodo viltį nuosaikiai augti

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pristatomas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas fiksuojamas tame...

Pramonė
2022.08.17
Euro zonos BVP antrąjį ketvirtį augo, tačiau smuko Lietuvos ir dar trijų ES šalių rodiklis

Euro zonos ir Europos Sąjungos antrojo ketvirčio BVP, palyginti su pirmuoju ketvirčiu ir pašalinus sezono ir...

Finansai
2022.08.17
Estijoje infliacija muša rekordus – vien tik ECB palūkanų normų didinimas problemos neišspręs Premium 4

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir tebesitęsiančių pandemijos padarinių kilus infliacijos audrai, Estijoje...

Verslo aplinka
2022.08.17
Lietuvoje iš 100 žadėtų įrengti 72 bankomatai 1

Bankų pažadas iki liepos, o vėliau – iki rugpjūčio vidurio visoje Lietuvoje įrengti 100 naujų bankomatų liko...

Finansai
2022.08.17
Drabužių siuvimo įmonės smulkėja, pajamos smunka

Drabužių gamintojų pajamos nuo 2019 m. toliau smunka, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta...

Pramonė
2022.08.17
Parama malkoms pirkti Latvijoje kelia abejonių Premium

Latvijos prekybos ir pramonės rūmai (LPPR) vadina abejotinu šalies vyriausybės sprendimą gyventojams mokėti...

Pramonė
2022.08.17
„Ignitis grupė“ iš dviejų bankų apyvartai skolinsis 224 mln. Eur

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ iš dviejų bankų ketina skolintis 224 mln. Eur.

Pramonė
2022.08.16
Didžiausio Moldovos banko MAIB pirmojo pusmečio pelnas augo 88%

Didžiausias Moldovos komercinis bankas „Moldova-Agroindbank“ (MAIB), kurio dalininkė yra pirmaujanti Baltijos...

Rinkos
2022.08.16
EIMIN skaičiuoja, kad administracinė našta verslui per pusmetį sumažėjo 9,5 mln. Eur

Pirmąjį šių metų pusmetį valdžios institucijos administracinę naštą verslui sumažino – sumažėjusių prievolių...

Finansai
2022.08.16
Kinijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas

Kinijos centrinis bankas pirmadienį sumažino bazines palūkanų normas, siekdamas paspartinti šalies ekonomikos...

Verslo aplinka
2022.08.16
M. Majauskas įsitikinęs: MMA kitąmet gali augti 15–19% 30

2023 metais minimali mėnesio alga (MMA) gali padidėti nuo 15% iki 19%, sako Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto...

Verslo aplinka
2022.08.16
„Invega“ pristato naujas garantijų priemones: 700 mln. Eur leis skolinti aktyviau

Naujos valstybės teikiamų garantijų priemonės, pasak „Invegos“, skatins finansuotojus aktyviau skolinti...

Gazelė
2022.08.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku