Nukarpomas konkurencinis pranašumas
Prekinių kreditų draudimas suteikia draudimo apsaugą nuo pirkėjų nemokumo, bankroto ir nesąžiningumo (tyčinio vengimo atsiskaityti) ir dėl to galimų nuostolių, kurių kreditorius gali patirti, jeigu jo prekių ar paslaugų pirkėjas neįvykdytų savo prievolės. Ši paslauga teikiama tiek vidaus, tiek eksporto rinkose dirbančioms įmonėms.
Prekinio kredito draudimo bendrovė „Euler Hermes“ (EH) rugpjūtį galimybes pirkti prekes su atidėjimu Lietuvoje apribos beveik 650 įmonių (už 22,9 mln. Eur), o labiausiai tai palies statybos sektorių. EH laiške, adresuotame Suomijos ir Baltijos šalių klientams, su kuriuo susipažino „Verslo žinios“, nurodoma, kad draudikė apkarpys prekinius kreditus vidutinio ir didesnio nei vidutinio rizikingumo klientams nuo 50% iki 75% (5 ir 6 rizikos lygio klientams), o rizikingesniems (7 lygio) tokių apskritai nebesuteiks.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kerta per 650 įmonių kreditų limitus. Statybų verslas – smaigalyje
Romualdas Trumpa, UAB „Kreditų draudimo brokeris“ rizikos vertinimo vadovas, sako, kad šiuo metu numatomas Baltijos šalių pirkėjų kredito limitų mažinimas „vienoje draudimo kompanijoje“ gali paliesti kelias dešimtis Lietuvos įmonių-tiekėjų, kurios yra apsidraudusios, ir kelis šimtus Lietuvos įmonių-pirkėjų, kurioms buvo suteikti kredito limitai. Padariniai prognozuojami nelinksmi: mūsų šalies pirkėjai praras konkurencinį pranašumą, palyginti su kitų šalių tiekėjais, kurie išlaikys kredito limitą. Mat limito netekusių bendrovių bus pareikalauta sumokėti už prekes ir paslaugas avansu, kai kitos galės ir toliau atsiskaityti su atidėjimu, o laisvus pinigus naudoti kitoms verslo reikmėms.
VŽ kalbinti verslininkai aiškina, kad prekinio kredito limitų karpymai vyksta jau kuris laikas, o alternatyvų, išskyrus retam prieinamas bankų garantijas, rinkoje beveik nėra, todėl situacija darosi „labai įtempta“. Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, sako, kad karpomi prekinio kredito limitai yra „nemaža problema“ įsigyjant žaliavų ir dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, gaunant bankų garantijas, kurių reikalauja tiekėjai. Kertama ir statybininkų gebėjimui konkuruoti eksporto rinkose. „Turime lūkesčių, kad „Invega“ paleis priemonę statybos rangovams. Šiandien dirbant užsienyje estai yra pranašesni, nes jau gauna garantijas iš analogiškos agentūros“, – teigia D. Gedvilas.
Verslininkai tikina, kad yra vienintelis būdas: jei Lietuvos valdžia susitars su draudikais dėl perdraudimo arba valstybės garantijų schemos kreditų draudimui. Jei taip atsitiks, kreditų draudikai turėtų atkurti dėl pandemijos sukeltos ekonomikos krizės sumažintus kredito limitus. Prognozuojama, kad valstybės garantijos, kaip „Invega“ priemonė, galėtų atsirasti ne anksčiau kaip rugsėjį. VŽ žiniomis, „Invega“ yra informavusi ir konsultuojasi su trimis prekinio draudimo kompanijomis, kurios teikia paslaugas Lietuvoje. Tačiau kitos šalys taip ilgai nedelsė: yra valstybių, kurios tokias sutartis pasirašė dar kovą ir tokiu būdu suvaldė kredito limitų mažinimą
VŽ primena: pamoka jau buvo – per praėjusią krizę draudikai taip pat buvo nukarpę prekinių kreditų limitus. Tad specialistai ministerijose, „Invegoje“, deklaruojantys rūpinimąsi verslu, galbūt galėjo numatyti būsimas kliūtis? Negana to, vis dar neaišku, kur yra visa ta valstybės numatyta pagalba – dūla stalčiuose įvairiausių raštų pavidalu? Be to, programa galios tik iki šių metų pabaigos, bet pandemija nesitraukia ir vis garsiau kalbama apie antrąją jos bangą. Verslas mano, kad tokia programa reikalingiausia bus būtent 2021 m., tačiau valstybinės institucijos apie tai nekalba – dar nė neužlopyta šiemetė paramos skylė.
