Nemokumo procesai: ar reikia jų bijoti?

Publikuota: 2020-05-18
svg svg

Šiuo metu verslas neabejotinai susiduria su iššūkiais, kurių pasekmes teks prisiminti ilgam. Vieni didžiausių jų – finansiniai. Natūralu, tai skatina didesnį susidomėjimą galimų nemokumo procesų klausimais – ką daryti susidūrus su likvidumo problemomis, kada verta kreiptis dėl restruktūrizavimo proceso, o kada – bene vienintele išeitimi tampa bankrotas? Savotiškos sumaišties bei nežinomųjų įneša ir tik šiemet įsigaliojęs naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pagal kurį praktika tik formuojasi.

Advokatų kontoros „WINT Law firm“ organizuotoje verslo diskusijoje ekspertai dalinosi savo patarimais bei įžvalgomis nemokumo procesų klausimais.

Skamba baisiai, bet svarbu nedelsti

Daiva Ušinskaitė-Filonovienė, advokatų kontoros „WINT Law firm“ vadovaujančioji partnerė, ramina, kad bent jau kol kas įmonių bankrotų procesų situacija mūsų šalyje niekuo nesiskiria nuo ankstesnių metų.

Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, nuo šių metų pradžios iki gegužės 11 d. teisme pradėtos nagrinėti 352 nemokumo procedūros. Per visus 2019 m. pradėtos 1.988 procedūros.

Pagal 2019 m. duomenis, pagrindiniai bankroto proceso iniciatoriai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (45%) ir VMI (18%). Toliau rikiuojasi įmonių vadovai (15%) ir savininkai (10%), kiti kreditoriai (8%), darbuotojai (3%), įmonių likvidatoriai (1%).

„Iš praktikos galiu pasakyti, kad daugumai įmonių vadovų bei akcininkų bankroto ir nemokumo procesai skamba labai baisiai. Ir tas baimės įveikimo procesas paprastai yra gana ilgas – kartais užsitęsia kelis mėnesius. Tai nėra gerai, nes bet koks delsimas situaciją gali tik pabloginti. Jeigu reikėtų trumpai atsakyti, kada svarstyti apie nemokumo procesus, atsakymas būtų paprastas: kai turto yra mažiau negu skolų“, – sako D. Ušinskaitė-Filonovienė.

Inicijuoti restruktūrizavimą, anot jos, reikėtų tuomet, kai juridinis asmuo dar gyvybingas, gali atsigauti ir tą tikrai ketina daryti.

„Kaip atskiri tą gyvybingumą? Pažiūrėkite, ar esamos ir būsimos (tačiau realios) sutartys padės „išvežti“ visus kreditorius. Nereikia rinktis restruktūrizavimo kaip tarpinės stotelės iki bankroto. Kreditoriai ir teismai taip pat vertina, kiek realu, kad įmonė atsigaus“, – komentuoja teisininkė.

Ji primena, kad nemokumo procesą gali pradėti įmonės vadovas ir kreditorius. Vadovams, kurie neinicijuoja šio proceso laiku, gresia atsakomybė už pavėluotą bankrotą – teisių eiti vadovaujančias pareigas apribojimas ir ieškiniai dėl padarytos žalos kreditoriams. Ir tokia grėsmė vadovui, palyginti su ankstesniu teisiniu reguliavimu, tik didėja – dabar akcininkai neturi pareigos ir teisės inicijuoti savo įmonei nemokumo proceso.

Nereikėtų guosti savęs tuo, kad dėl karantino vadovo pareigos „sustabdytos“. Moratoriumas taikomas tik kreipimuisi į teismą, o štai pareiga inicijuoti nemokumo procesą pradedant derybas su kreditoriais yra ir ji nei atšaukta, nei sustabdyta.

Signalai, kad skolininkas nesąžiningai eina į nemokumą

Teisininkė dalinasi praktiniais patarimais, kaip atpažinti galimai nesąžiningai į nemokumo procesą einantį skolininką.

„Pagrindiniai signalai, į kuriuos patarčiau labiausiai atkreipti dėmesį, yra įmonės akcininkų ir vadovų pasikeitimas, įmonių grupės struktūriniai pokyčiai, turto perleidimas ar perskirstymas grupės viduje, įkeitimo sandorių (ypač, kai įkeičiama ne banko naudai) didėjimas. Taip pat būkite budrūs, jeigu skolininkas siūlo mokėti tiesiai jo tiekėjams. Finansinių atskaitomybių neteikimas, neteisminio bankroto siūlymai irgi turi sukelti abejonių. Taip pat būtina tikrinti įmonės dokumentus – tai gal ir nuobodu, bet labai informatyvu“, – pataria „WINT Law firm“ vadovaujančioji partnerė.

Anot jos, aiškiai įvardyti terminą, kiek praktiškai užtrunka bankroto procesai, sudėtinga. Terminai gali svyruoti nuo kelių mėnesių iki bene 10 metų.

Pasigendama bendradarbiavimo

Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko probleminių aktyvų departamento direktorius, atkreipia dėmesį į ypač svarbų kreditoriaus ir kliento santykį restruktūrizavimo procese.

„Pagal restruktūrizavimo proceso reguliavimą, kreditoriai turi lemiamą sprendimą, ar restruktūrizavimas bus paskelbtas ir bus sėkmingas. Todėl jie turi dalyvauti visose restruktūrizavimo stadijose ir su jais turi būti tariamasi. Deja, praktikoje tas sklandus bendradarbiavimas nebūtinai vyksta. Įmonė turi būti atvira su kreditoriais dėl savo apsisprendimo keltis restruktūrizavimo bylą. Operatyviai informuoti kreditorius apie planuojamus veiksmus. Kreditoriui svarbu turėti užtikrinimą ir garantijas iš įmonės. Ne mažiau svarbu, kad sprendimas restruktūrizuotis būtų tikslingas. Kreditorius turi žinoti, kaip įmonė planuoja elgtis su kaštais, produkcijos ar paslaugų spektru, esminiais darbuotojais, balastiniu ir kitu turtu ir, žinoma, skolomis“, – atkreipia dėmesį R. Dešukas. Jis priduria, kad kreditorius ir skolininkas turi būti partneriais, tik tada galima tikėtis sėkmingų rezultatų.

Jeigu iškeliama restruktūrizavimo byla, kitas etapas – restruktūrizavimo plano tvirtinimas.

„Šiame žingsnyje įmonės vadovams labai svarbu sutarti su akcininkais, rasti tinkamą konsensusą. Į ką kreditoriai atsižvelgia? Jie veikia kaip auditas. Tai tarsi nemokama įvairių sričių specialistų konsultacija, kurios metu mėginama surasti silpnų vietų, kad įmonė iš tiesų galėtų įgyvendinti planą. Suradus bendrą kalbą su kreditoriais, keliaujama į teismą dėl plano patvirtinimo. Pagal praktiką, jei sutariama su kreditoriais, teisme didesnių sunkumų nekyla“, – komentuoja R. Dešukas.

Įmonės vadovas ar administratorius turi kas ketvirtį pateikti ataskaitas, kaip vykdomas planas. „Kas vyksta, jeigu planą įgyvendinti nesiseka? Sutarus su kreditoriais, pastarieji gali ignoruoti, jei tai tik laikini sutrikimai, bet jei yra dideli neįsipareigojimai, planas koreguojamas. Tam turi pritarti visi kreditoriai“, – primena R. Dešukas.

Pagal įstatymą, restruktūrizavimo procesas gali tęstis iki 4 metų, teismas gali pratęsti dar metams, tad maksimalus laikotarpis – 5 metai.

Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, iš viso Lietuvoje iškelta 495 restruktūrizavimo bylų, šiuo metu vyksta 82, baigtos sėkmingai – 56, nutrauktos – 357.

„Statistika ganėtinai negailestinga. Tad dar kartą norisi priminti, kad atvirumas, sąžiningumas, bendradarbiavimas su kreditoriumi, pasiryžimas aukoti ir taupyti, laiko sąnaudų, finansinių pajėgumų skyrimas sėkmingų restruktūrizavimo atvejų statistiką tikrai pagerintų“, – komentuoja R. Dešukas.

Dažniausiai procesai baigiasi sėkmingai su akcininkų pagalba

Vėjūnas Klimas, nemokumo administratoriaus UAB „Insolvensa“ vadovas, primena, kad, pagal naują reguliavimą, įmonė pati sprendžia, ar jai reikalingas nemokumo administratorius. Jis privalomas tik vienu atveju – jei įmonei iškeliama bankroto byla, bet kreditoriai sutaria, kad verta iš pradžių restruktūrizuotis. O bankroto procese nemokumo administratorius privalomas visais atvejais. Jis veda ir koordinuoja visą bankroto procesą.

„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad restruktūrizavimo procese pagrindinės problemos yra kelios. Pirmiausiai, terminų nesilaikymas. Kaip žinia, yra nustatytas maksimalus 5 metų laikotarpis. Manau, jis per trumpas. Jeigu kreditorius neleidžia pratęsti termino, dažnas atvejis, kad įmonės su kreditoriais atsiskaityti nespėja. Dar viena problema yra susijusi su apribojimais – areštų panaikinimas ar bankų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Taip pat neretai įmonės susiduria su situacija, kai, iškėlus restruktūrizavimo bylą, tiekėjai produkcijos neduoda į skolą, tokiam verslui būtina pagalba – papildomas finansavimas. Jis turėtų būti neapsunkintas. Be to, įmonės nenoriai dalinasi reikiamais dokumentais. Tai tikrai nepadeda procesams vykti sklandžiai“, – savo darbo praktika dalinasi V. Klimas.

Jis sako, kad dažnai sėkmingam restruktūrizavimo procesui įtakos turi savalaikės akcininkų investicijos, taip pat akcininkų reputacinės atsakomybės prisiėmimas. Tiesa, kartais jie būna priversti tokią prisiimti, nes buvo laidavimas.

Naujasis reguliavimas vis dar kelia nemažai klausimų, į kuriuos atsakymai, kaip sako visi kalb4jusieji, ateis kartu su praktika. Pavyzdžiui, pagal dabartinį reguliavimą, kreditoriai yra „sueiliuoti“: vieni,  kurie padeda skolininkui, suteikia tam tikrų nuolaidų, kiti, kurie – ne. Atitinkamai, vieni gali balsuoti dėl restruktūrizavimo proceso, kiti – ne. Kol kas trūksta aiškaus supratimo, kas yra ta pagalba ar nuolaida.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Atsakymas trečią karantino mėnesį gavusiems 130 Eur – išmokos už balandį nevėluoja Premium 3

Dirbantieji savarankiškai, kaip ir individualių įmonių (IĮ) savininkai ar kiti gavėjai, karantino laikotarpiu...

Gazelė
13:45
EK ragina Vyriausybę „sparčiai bei adekvačiai“ remti verslą per pandemiją ir po jos 1

Europos Komisija (EK) trečiadienį paskelbė tris pagrindines rekomendacijas Lietuvai. Jos apima kovos su...

Finansai
13:44
Paramą pagal priemonę „Alternatyva“ gali gauti ir „SME Finance“ klientai

„SME Finance“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su INVEGA dėl skolinimo verslui pagal priemonę „Alternatyva“.

Gazelė
12:02
Darbuotojams jau išmokėta beveik trečdalis įvairių subsidijų

Darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui Vyriausybė jau išmokėjo 146 mln. Eur įvairių subsidijų, išmokų...

Gazelė
11:25
Primena pokarantininių subsidijų grįžtantiems iš prastovų tvarką

Valstybės paramą, švelninant karantiną ir darbuotojams grįžtant į darbą, darbdaviai gaus dar pusmetį, primena...

11:09
Interviu su M. Zalatoriumi: pasikeitė kreditavimo aplinka, bet ne bankų politika Premium

Nė vienas Lietuvos bankas dėl pandemijos krizės nesugriežtino paskolų teikimo, bet įvyko kreditavimo aplinkos...

Rinkos
09:16
„General Financing“ pradeda priimti indėlius 1

Lietuvišką specializuoto banko licenciją pernai gavusi bendrovė „General Financing“ pradės priimti indėlius.

Rinkos
2020.05.19
„Paysera LT“ pelnas augo 5% 1

Elektroninių pinigų „Paysera“ per praėjusius metus uždirbo 2,02 mln. Eur grynojo pelno, arba 5% daugiau nei...

Rinkos
2020.05.19
Popandeminiam investicijų planui Finansų ministerija numatė 6,3 mlrd. Eur  14

Vilius Šapoka, finansų ministras, antradienį pristatė pusantrų metų trukmės investicijų planą, kuris po...

Finansai
2020.05.19
„Swedbank“ gali parduoti mokėjimų verslą 4

Švedijos bankas „Swedbank“, veikiantis ir Baltijos šalyse, svarsto galimybę parduoti savo mokėjimų apdorojimų...

Rinkos
2020.05.19
Subsidijos mikroįmonėms: pažadėjo per 3 dienas, o išmokėjo tik dešimtadalį sumos Premium 10

Mikroįmonės negrąžinamas subsidijas tikėjosi gauti per 3 dienas – taip, kaip žadėjo Vyriausybė. Pirmadienį...

Gazelė
2020.05.19
Labas rytas, premjere 24

Kaip ir žadėjome, retsykiais jus patrukdysime trumpomis įžvalgomis apie tai, kaip gyvena Lietuvos verslas ir...

Verslo aplinka
2020.05.19
Kaip metinėje ataskaitoje tinkamai nurodyti dėl COVID-19 patirtus nuostolius Premium

Įmonių vadovai, sudarydami metines ataskaitas, dar iki jų patvirtinimo privalo atsižvelgti į poataskaitinius...

Finansai
2020.05.19
Su „Invegos“ portfelinėmis garantijomis skolins ir „Citadele“

„Citadele“ bankas ir „Citadele faktoringas ir lizingas“ nuo pirmadienio pradėjo finansuoti paskolas ir...

Finansai
2020.05.18
TOP 50 NT įmonių, 2020 m. pirmąjį ketvirtį pervedusių daugiausia mokesčių Premium

Ekonominės veiklos klasifikatoriuje nekilnojamojo turto (NT) operacijų veiklą nurodžiusios 50 įmonių per 2020...

Statyba ir NT
2020.05.18
Gegužę įmonės susigrąžino dar 36 mln. Eur PVM permokų

Per pirmas dvi gegužės savaites įmonės susigrąžino 36,4 mln. Eur PVM permokų, o nuo metų pradžios – daugiau...

Finansai
2020.05.18
„Revolut“ nuo pandemijos pradžios paliko 8 vadovai 10

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolį „Revolut“ nuo pandemijos pradžios jau paliko 8 vadovai.

Rinkos
2020.05.18
W. Buffettas išparduoda bankų akcijas 14

JAV legendinis investuotojas Warrenas Buffettas pardavė didžiąją dalį JAV banko „Goldman Sachs“ akcijų.

Rinkos
2020.05.18
Nemokumo procesai: ar reikia jų bijoti? Verslo tribūna

Šiuo metu verslas neabejotinai susiduria su iššūkiais, kurių pasekmes teks prisiminti ilgam. Vieni didžiausių...

Finansai
2020.05.18
M. Jurgilas: nesikišimo į verslą idėja susidūrė su realpolitik realybe Premium 1

Nors vadovėliai ir ES taisyklės pataria valstybei nesikišti į privatų verslą, ekonomika dėl pandemijos...

Rinkos
2020.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus