Už draudimus šeimininkauti miške savininkai kompensacijas susimokės patys
Kompensacijoms iš tų pačių 5% mokesčių kasmet numatoma skirti tik 100.000 Eur, kai pačios Aplinkos ministerijos (AM) pavaldžios institucijos yra paskaičiavusios, jog už esamus ir naujai planuojamus draudimus bei apribojimus atsirandantiems nuostoliams kompensuoti vien tik privačių miškų savininkams reikėtų iš viso išmokėti apie 700 mln. Eur. Palyginti bendra negautų pajamų ir nesukurtos vertės suma įvertinta 1,5-2 mlrd. Eur, nurodo Lietuvos miško savininkų asociacija.
Primenama, kad kasmetinė kompensacijų suma ankstesniuose Miškų įstatymo pataisų variantuose buvo skaičiuojama nuo 5 iki 10 mln. Eur.
Teikia peticiją dėl Punios
Vyriausybei ketvirtadienį gamtininkai ir visuomenininkai teikia peticiją dėl Punios šilo išsaugojimo. Punios šilas užima daugiau nei 2.700 ha hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 ha plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2.200 ha hektarų. Laišką pasirašę mokslininkai teigia, kad tiek sanitariniai kirtimai, tiek medžioklė Punios šile yra pavojinga sengirės susiformavimui, todėl laiško autoriai siūlo tęsti rezervato plėtrą, rašo BNS.
Miško savininkai neigiamai vertina nuo 2019 m. pradėtus taikyti apribojimus atlikti miško ruošos ir kirtimo darbus, kurie iš viso palies maždaug 15% Lietuvos miškų.
Visuomeniniai (valstybiniai) miškai užima 1,1 mln. ha plotą, o privatūs — dar 0,8 mln. ha, likę — rezerviniai (0,2 mln. ha).
Pataikauja garsiau rėkiantiems
Apie draudimus kirsti mišką aktyviau pradėta diskutuoti pernai rugpjūtį, kilus triukšmui dėl Labanoro regioniniame parke kertamų miškų. Trys ketvirtadaliai šio parko teritorijos yra ūkinės paskirties miškai, kuriuose jokie suvaržymai nebuvo numatyti. Apribojimai atlikti miško ruošos darbus ir kirsti mišką saugotinose teritorijose nuo 2018 m. lapkričio taikomi Valstybinei miškų urėdijai.
Miškininkų atstovų įsitikinimu, darnaus vystymosi dedamosios — ekonominė, aplinkosauginė ir socialinė — turi būti vienodai reikšmingos, nepersistengiant kuirios nors vienos srities naudai. Jie apgailestauja, kad nepaprastai svarbūs sprendimai, numatomi taikyti gana didelei Lietuvos ūkio šakai – miškininkystei, paveiksiantys dešimtis tūkstančių vienaip ar kitaip su šia ūkio šaka susijusių profesionaliai dirbančių žmonių ateitį, tradiciškai sprendžiami skubos tvarka, pasiduodant viešoje erdvėje keliamam spaudimui.
Užsimojo įvesti visuotinį mokestį
Aplinkos ministerija pavasarį parengė kitą Miškų įstatymo pataisą, kuria siūloma apmokestinti kiekvieną savininką 5% už ha miško. Surinktas lėšas planuojama naudoti miško priešgaisrinei apsaugai, kenkėjų naikinimui, kelių priežiūrai. Šiuo metu taikomas 5% mokestis nuo parduotos medienos, kuris skiriamas minėtoms reikmėms.
Tiesa, Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, žada nuo mokesčio atleisti smulkius savininkus, valdančius iki 1 ha miško valdas (taip pat ir saugomose teritorijose), bei tuos, kurie raštiškai įsipareigos nekirsti miško. Sutartys būtų sudaromos tarp miško savininko ir institucijos (šiuo metu dar nėra nuspręsta kurios) – greičiausiai tai būtų Valstybinė miškų tarnyba.
Jei Seimas priimtų siūlomas Miško įstatymo pataisas, nuo 10 ha miško kasmet tektų mokėti apie 70 Eur mokestį. Lietuvoje vidutinė miško valda siekia 3-4 ha, o nuo tokio ploto tektų vidutiniškai mokėti nuo 21 iki 28 Eur per metus.
